Pereiti prie turinio

Sportas – sveikata

Krepšinis, futbolas, sporto salė, baseinas - šiandien yra milijonai galimybių užsiimti sportu. Todėl nekelia jokios nuostabos, kad Lietuvoje tūkstančiai žmonių pradėjo užsiimti aktyvesniu gyvenimo būdu. Tą matyti galime ne tik plika akimi ar pačių žmonių atsakymais į socialinių tyrimų klausimynus. Sporto klubai ir baseinai yra atidaroma atokiausiuose Lietuvos kampeliuose. Vilniuje baseinų ir sporto klubų negalėtume net suskaičiuoti, o jų skaičius auga kiekvienais metais. Norėdami surasti vietos baseine savo vaikui ar net sau pačiam - turėsite gerokai patuštinti piniginę, nes norinčiųjų - labai daug. Ir tai tik su prielaida, kad apskritai pavyks rasti vietą baseine, nes kartais abonimentus įsigijusių žmonių yra tiek daug, kad nauji tiesiog nebėra išduodami. Tai ypač aktualu vaikams, kuriems tinkamas ne kiekvienas baseinas. Ne tik tai - jiems yra organizuojamos ir specialios grupės, kurios negali viršyti tam tikro kiekio asmenų.

Kaip galima pastebėti, žmonių aktyvumas auga. Bet ar tam yra priežastis? Ar tai tik mados klausimas, neturintis nieko bendro su sveikata? Kiekvienas žino, kad sportas yra naudingas sveikatai, todėl vien mada viso šito nepaaiškinsi. Žmonės yra susirūpinę savo sveikata, o pirmieji žingsniai jos link: sveika gyvensena, sveikas maistas ir sportas.

Bet kuo gali padėti sportas konkrečiai? Pabandysime pateikti keletą mažiau žinomų faktų. Jau rašėme, kad riešutų vartojimas gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje labai ženkliai. Viskas atrodytų labai paprasta: riešutuose esančios medžiagos iš kraujo sugeria cholesterolio perteklių ir pašalina jį iš organizmo. Taip veikia ir cholesterolio kiekį mažinantys vaistai. Bet įdomu tai, kad aktyvus sportas daro tą patį! Dažnai gali net neužtekti nei sveiko maisto nei medikamentų, nes norint efektyviai atsikratyti cholesterolio pertekliumi reikėtų aktyviai sportuoti. Tiesa sakant net nebūtina sportuoti aktyviai - viso labo kasdienis pasivaikščiojimas lauke yra naudingas iš šios perspektyvos.

Tai yra vienas būdas sumažinti širdies ligų riziką. Tačiau sportuojant suintensyvėja širdies darbas, kas reiškia, kad širdis dirba sparčiau. O širdis irgi yra raumuo, tad toks krūvis jai - lyg treniruotė bet kokiam kitam raumeniui. Galutinis to rezultatas - stipresnė, ligoms atsparesnė ir geriau senatvę išgyvenanti širdis, kuri turi daug mažiau šansų ne tik susirgti, bet ir nusilpti.

Širdžiai lengviau ne tik dėl šių priežasčių: sporto metu kūnas atsikrato bereikalingų riebalų, todėl širdžiai tenka mažesnė apkrova aptarnaujant atokiausius kūno kampelius. Kaip galite matyti, sportas didžiausią naudą turi širdžiai.

Bet svarbu yra ir geresnė savijauta. Sportas yra žinomas endorfino kūrėjas, todėl žmonės pasportavę jaučiasi geriau. Tai nėra tik iliuzija - smegenyse tiesiog padaugėja laimės hormono ir sumažėja stresą sukeliančių cheminių dalelių. Trumpai tariant: sportas - sveikata ir gera savijauta!