Pereiti prie turinio

Riešutai neabejotinai patenka tarp populiariausių maisto produktų. Jie yra skanūs, maistingi ir gali būti lengvai įtraukiami į bene bet kurį mitybos racioną. Nepaisant to, kad juose yra daug riebalų, jie taip pat turi labai didelį teigiamą poveikį mūsų sveikatai (ir svoriui). Techniškai kalbant – riešutai yra priskiriami vaisiams. Tačiau skirtingai nei dauguma vaisių, jie nėra saldūs ir pasižymi nemažu riebalų kiekiu.

Vieni iš populiariausių riešutų:

  • Migdolai
  • Anakardžio riešutai
  • Lazdyno riešutai
  • Makadamijos riešutai
  • Žemės riešutai
  • Pistacijos
  • Graikiški riešutai

Riešutai yra puikus maistingųjų medžiagų šaltinis

28 gramuose maišytų riešutų yra:

  • 173 kalorijos
  • 5 g. baltymų
  • 16 g. riebalų, iš kurių 9 g. mononesočiųjų riebalų rūgščių
  • 6 g. angliavandenių
  • 3 g. skaidulų
  • 12 proc. vitamino E
  • 16 proc. magnio
  • 13 proc. fosforo
  • 23 proc. anglies
  • 26 proc. mangano
  • 56 proc. seleno

Suprantama, kad skirtinguose riešutuose yra skirtingas maistingųjų medžiagų kiekis. Pavyzdžiui, lazdyno ir makadamijos riešutuose yra mažiau nei 2 g. mūsų organizmo suvirškinamų angliavandenių, kai tuo tarpu anakardžio riešutuose yra beveik 8 g. Taigi, riešutai yra labai puikus pasirinkimas, kai kalbame apie nedideliu angliavandenių kiekiu pasižyminčią mitybą.

Riešutuose yra daug antioksidantų

Antioksidantai labai efektyviai kovoja su laisvaisiais radikalais. Pastarųjų gamyba suintensyvėja dėl pernelyg ilgo būvimo saulėje, taip pat streso, aplinkos taršos ir kitų pašalinių veiksnių. Be to, laisvieji radikalai gali greitai sunaikinti ląsteles, o tai įtakoja įvairių rimtų ligų kilimą. Tuo tarpu antioksidantai, esantys augaliniame maiste, įskaitant ir polifenolius, randamus riešutuose, gali neutralizuoti laisvuosius radikalus.

Riešutai gali padėti atsikratyti svorio

Nors riešutai yra vadinami kaloringu maistu, iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad iš tikrųjų riešutai gali padėti atsikratyti papildomų kilogramų. Be to, labai svarbu pažymėti, kad taip pat nustatyta, jog nors riešutuose yra daug kalorijų, mūsų organizmas įsisavina ne visas iš jų. Todėl jei ant riešutų pakelio matote, jog 28 gramai riešutų sudaro 160-170 kalorijų, žinokite, kad jūsų organizmas įsisavins tik apytiksliai 129.

Žinoma, riešutų nauda organizmui šiais privalumais tikrai neapsiriboja. Jie taip pat gali sumažinti cholesterolio ir trigliceridų kiekį, padėti sergantiems antrojo tipo diabetu, sumažinti uždegimines reakcijas ir širdies smūgio tikimybę bei kt. Todėl galite būti tikri, kad reguliarus riešutų vartojimas yra neįtikėtinai naudingas mūsų organizmui.

supermaistasTerminas „supermaistas“ yra skirtas apibūdinti bene kiekvieną natūralų ir sveiką maisto produktą. Žinoma, kadangi šiandien gyvename moderniųjų technologijų ir skaitmeninio marketingo laikais, kartais tampa labai sudėtinga suprasti, kas iš tikrųjų yra „supermaistas“ ir kurį maistą tokiu galėtume vadinti – juolab, kad nemažai visame pasaulyje gerai žinomų maisto produktų gamintojų šį pavadinimą naudoja pernelyg dažnai ir netikslingai.

Taigi, jei norėtumėte tikslesnio „supermaisto“ apibūdinimo, reikėtų įvardinti keletą svarbių aspektų. „Supermaistas“ pasižymi dideliu kiekiu maistingų medžiagų ir antioksidantų. Taip pat jis užauginamas (išgaunamas) natūraliu ir organišku būdu, nenaudojant jokių kenksmingų cheminių medžiagų ar kitų nenatūralių ingredientų. Pavyzdžiui, mėlynės ir chia sėklos labai dažnai yra priskiriamos „supermaistui“, kadangi jose yra labai daug antioksidantų, o kalorijų skaičius – žemas.

Tačiau vėlgi, kaip jau buvo minėta, didelės maisto pramonėje veiklą vykdančios kompanijos neretai savo gaminamus produktus ženklina „supermaisto“ etiketėmis vien todėl, kad jų sudėtyje yra įvairių augalinės kilmės medžiagų. Tačiau tikrasis „supermaistas“ yra kaip įmanoma mažiau apdorotas, siekiant išsaugoti kuo daugiau maistingųjų ir naudingųjų medžiagų. Be to, ant tokio maisto etikečių dažniausiai nebūna ilgo skirtingų ingredientų sąrašo. Ką jau kalbėti apie tai, kad pats tikriausias „supermaistas“ apskritai vartotoją pasiekia be pakuotės. Įvairių spalvų salotos ir daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, jūros dubliai ir kt. – visi šie ir daugybė panašių augalinės kilmės maisto produktų yra turtingi maistingomis ir naudingomis medžiagomis, todėl pastaruosius neabejotinai galima vadinti „supermaistu“.

Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad šis terminas intensyviau pradėtas vartoti tik apytiksliai prieš ketverius ar penkerius metus, kuomet mitybos specialistai ėmė daugiau dėmesio skirti žolelėms, augalams, sėkloms ir kitam neapdorotam maistui. Taip pat aktualu paminėti, kad dėl didelio „supermaiste“ esančio antioksidantų kiekio, galime lengviau kovoti su įvairiomis ligomis, atitolinti senėjimo procesus ir įgauti daugiau energijos. Taigi, jei klaustumėte, kokį „supermaistą“ būtų patariama vartoti reguliariai, į šį sąrašą neabejotinai patektų mėlynės, goji uogos, chia sėklos, kokosų vanduo ir peruvinė dumplūnė. Todėl pasidairykite ir įsigykite ekologiškus bei sveikus maisto produktus, kurie sustiprins jūsų sveikatą ir apsaugos jus nuo įvairių sveikatos sutrikimų.

chia sėklos
chia sėklos

Chia sėklos – tai vienas iš pačių sveikiausių maisto produktų. Šiose sėklose yra daugybė maistingųjų medžiagų, būtinų tinkamam mūsų kūno ir proto funkcionavimui. Todėl pateiksime jums keletą labai svarbių chia sėklų privalumų mūsų organizmui.

  • Vos kelios kalorijos, o su jomis gauname daugybę vitaminų ir mineralų. Augalas, kurio pavadinimas yra Salvia Hispanica, yra paplitęs Pietų Amerikoje. Chia sėklos anuomet buvo labai svarbus actekų ir majų maistas. Jie vertino chia sėklas dėl jų teigiamo poveikio energijos lygio didinimui. Tiesą sakant, „chia“ yra senovės majų žodis, reiškiantis „stiprybė“. Tačiau nežiūrint į tai, kad šios sėklos buvo žinomos ir naudojamos anuomet, jos savo populiarumo neprarado ir iki šių dienų. Šiandien chia sėklos priskiriamos supermaistui. 28 gramuose chia sėklų yra 11 g. skaidulų, 4 g. baltymų, 9 g. riebalų (iš kurių 5 yra omega-3), 18 proc. kalcio, 30 proc. mangano, 30 proc. magnio ir 27 proc. fosforo. Chia sėklose taip pat yra nemažai cinko, vitamino B3, kalio, vitamino B1 ir B2.
  • Chia sėklose yra daug antioksidantų. Tai dar vienas reikšmingas šių sėklų privalumas ir išskirtinumas. Jau seniai įrodyta, kad antioksidantai, kuriuos gauname su maistu, yra kur kas efektyvesni ir naudingesni mūsų sveikatai nei antioksidantai, kurie yra mūsų naudojamuose maisto papilduose. Antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais – pastarieji gali pažeisti ląsteles, paskatinti senėjimo procesus ir vėžio vystymąsi.
  • Bene visi Chia sėklose esantys angliavandeniai yra skaidulos. 28 gramuose Chia sėklų yra 12 g. angliavandenių, iš kurių 11 g. skaidulos. Savo ruožtu skaidulos nedidina cukraus kiekio kraujyje ir nereikalauja insulino jų pašalinimui.
  • Chia sėklose yra daug kokybiškų baltymų. Šiose sėklose yra vidutiniškai 14 proc. baltymų, o tai yra pakankamai didelis kiekis, lyginant jį su daugeliu kitų augalų. Chia sėklose taip pat yra pakankamai naudingųjų amino rūgščių, todėl mūsų organizmas turėtų iš jų lengviau pasisavinti baltymus. Be to, svarbu paminėti, kad tai padeda lengviau atsikratyti viršsvorio, todėl Chia sėklos pastaruoju metu neretai pasitelkiamos stengiantis kaip įmanoma optimaliau subalansuoti sveikos mitybos racioną.

Kaip galite suprasti, chia sėklos yra įvairiapusiškai maistingos. Jos turi ir mineralų, ir vitaminų, ir baltymų ir antioksidantų. Stokodami laiko negalime detaliau aptarti ir kitų ispaninio šalavijo sėklų naudų, kurios ateina iš čia randamų gerųjų riebalų rūgščių. Jos organizmui padeda skirtingais būdais, bet pagrindinė iš jų – cholesterolio mažinimas. Plačiau apie chia sėklas galite paskaityti anglų kalba šiame tinklaraštyje.

goji uogosGalbūt jau esate girdėję apie goji uogas? Didelė goji uogų nauda buvo žinoma dar senovės Kinijoje. Daugybė žmonių goji uogas naudoja gydydami įvairias akių, inkstų ir kepenų sveikatos problemas. Šios raudonos goji uogos, dar žinomos kaip dygliuotasis arba kininis ožerškis, pasižymi saldžiu ir šiek tiek rūgščiu skoniu.

Goji uogų maistingumas

Goji uogos yra labai puikus vitaminų ir mineralų šaltinis. Jose yra daug:

  • Vitamino C
  • Skaidulų
  • Geležies
  • Vitamino A
  • Cinko
  • Antioksidantų

Taip pat goji uogose yra visos 8 naudingosios amino rūgštys, o baltymų kiekis yra neįtikėtinai didelis. Be to, jose yra kompleksiniai angliavandeniai – tai reiškia, kad cukraus kiekis kraujyje kyla pakankamai lėtai.

Goji uogų privalumai sveikatai

  • Goji uogos sustiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo gripo. Stipresnis imunitetas ir gripo bei peršalimo ligų išvengimas yra vienas nuo kito neatsiejami veiksniai. Goji uogose esantys vitaminai padeda tiek apsaugai, tiek ir imunitetui. Be abejo, norint paties geriausio rezultato, reikėtų pasirūpinti kompleksiniais sprendimais, t.y. sveika ir subalansuota mityba, pakankamu fiziniu aktyvumu ir reguliariu poilsiu.
  • Padeda lengviau atsikratyti papildomų kilogramų. Jei norite pakoreguoti savo kūno linijas, atsikratydami kelių papildomų nereikalingų kilogramų, reguliarus goji uogų vartojimas galėtų pasitarnauti kuo puikiausiai. Lengvam užkandžiui pasitelkite goji uogas – tai padės išvengti persivalgymo. Jas taip pat galite valgyti kartu su jogurtu arba salotomis, kaip tai priešingu atveju darytumėte su razinomis. Goji uogose yra nedaug kalorijų ir mažas cukraus kiekis, lyginant su kitais džiovintais vaisiais, kuriuose cukraus kiekis įprastai būna labai aukštas.
  • Akims ir odai reikalingas antioksidantas. Antioksidantai apsaugo ląsteles nuo pažeidimo ir suirimo, kuomet pastarosios yra veikiamos dūmų ir radiacijos. Be to, labai svarbu paminėti, kad maisto produktuose, kuriuose yra antioksidantų, taip pat dažnai būna daug skaidulų ir mažai nesveikųjų riebalų.
  • Padidinamas testosterono lygis. Tai yra labai svarbus goji uogų privalumas, kurio jokiu būdu neturėtų ignoruoti vyrai. Atlikti tyrimai parodė, kad goji uogos pagerina seksualinę potenciją ir reikšmingai pakelia testosterono lygį.

Jei šiandieną lygintume su laikotarpiu, buvusiu prieš dvidešimt ar daugiau metų, pamatytume labai akivaizdų skirtumą. Didžioji dalis žmonių savo gyvenimo nebegali įsivaizduoti be greito ir nesveiko maisto. Tuo tarpu greitojo maisto rinka šiomis dienomis tiesiog klesti – ir tai yra labai didelė bei opi problema, kurią būtina spręsti. Suprantama, kad įtakoti nuolatos savo duris atveriančių greito maisto užkandinių skaičiaus tiesiog neįmanoma. Todėl šį klausimą galima ir reikia spręsti švietėjišku būdu. Trumpiau tariant, žmones būtina informuoti apie tai, kokią didelę žalą jų organizmui daro nesveikas ir savo sudėtyje daug kenksmingų cheminių medžiagų turintis maistas. Tačiau akivaizdu, kad tikrai nepakanka pasakyti, jog mums nereikėtų valgyti vieno ar kito – būtina įvardinti pagrindines tokių sprendimų priežastis.

Taigi, jei žvelgtume į statistiką, pamatytume labai akivaizdžią ir didelę problemą. Žmonės, kurie kasdien vartoja nesveiką maistą, kur kas dažniau susiduria su viršsvorio problema, širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėjusiu kraujospūdžiu ir cholesterolio lygiu, sutrikusiu miegu, padažnėjusiu galvos skausmu, didele nuotaikų kaita, sąnarių, nugaros ir skrandžio skausmais bei kt. Neigiamų padarinių, kuriuos įtakoja nesveiko maisto vartojimas, yra labai daug, todėl šis sveikatos sutrikimų sąrašas anaiptol nėra baigtinis.

Ir nors šią akimirką jūs galite nejausti jokių sveikatos negalavimų, tai tikrai nereiškia, kad su jais nesusidursite artimoje ateityje. Jei ir toliau neatsižvelgsime į tai, kas kasdien patenka į mūsų skrandį, negalėsime tikėtis nugyventi laimingo, sveiko, produktyvaus ir ilgo gyvenimo. Juk jei jūs į savo automobilį stengiatės pilti tik pačios aukščiausios kokybės kurą, kodėl gi tokiu pačiu požiūriu neturėtumėte vadovautis tuomet, kai kalbame apie mūsų kasdien vartojamą maistą. Įsivaizduokite, kad maistas yra mūsų organizmo kuras, kuris suteikia mums daug reikiamos energijos – tuomet jūsų požiūris turėtų pasikeisti.

Kaip bebūtų, kai kalbame apie tokius teigiamus pokyčius, turėtume kalbėti ir apie ekologišką maistą. Ir net jei iki šiol jūs buvote linkę manyti, kad tai yra tik prekybininkų reklaminis triukas, pats metas tokį požiūrį pakeisti. Ekologiškas maistas yra viena iš pagrindinių sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių. Tai maistas, kuriame yra daugiausiai vitaminų, mineralų ir kitų mūsų organizmui būtinų mikroelementų. Jei didžiąją dalį mūsų kasdienės mitybos raciono sudarys ekologiškas maistas, galėsime pasiekti kur kas geresnių rezultatų, išvengdami daugybės įvairių sveikatos problemų.

Vis daugiau žmonių ima domėtis tuo, kas yra ekologiškas ūkininkavimas. Ir taip yra tikrai ne dėl mados ar reklamos. Žmonės supranta, kad ekologiškas ūkininkavimas yra tiesiogiai susijęs su geresne jų sveikata ir pilnavertišku bei kokybišku gyvenimu. Todėl visiškai natūralu, kodėl šiomis dienomis neretas iš mūsų imame galvoti apie tai, kokius maisto produktus renkamės ir kas kasdien patenka į mūsų organizmą.

Kita vertus, ekologiškas ūkininkavimas neapsiriboja tik nauda žmonėms. Jis taip pat turi didelę įtaką ir mus supančiai aplinkai. O tai yra dar viena labai opi ir didžiulio visuomenės dėmesio sulaukianti tema. Todėl ekologiško ūkininkavimo atveju yra gerokai sumažinama aplinkos tarša ir dirvos erozija, išsaugojama daugiau vandens, pagerinamas dirvos derlingumas ir naudojama mažiau energijos. Ekologiškas ūkininkavimas nenaudojant pesticidų taip pat yra saugesnis paukščiams, gyvūnams bei aplink gyvenantiems žmonėms.

Nereikia pamiršti, kad ekologišką ūkininkavimą pasirenkantys vartotojai augindami gyvulius taip pat nenaudoja jokių papildomų cheminių medžiagų, antibiotikų, augimo hormonų bei kitų kenksmingų priemaišų. Be to, ekologišku būdu auginami gyvūnai taipogi turi didesnę judėjimo laisvę jiems puikiai pritaikytoje aplinkoje, kuri padeda jiems išlikti sveikesniems.

Be jokios abejonės, šie aspektai nėra vieninteliai, kuriuos galima paminėti kalbant apie ekologiško ūkininkavimo naudą ir būtinybę šiuolaikiniame pasaulyje. 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis matyti, kad organiška mėsa ir pienas yra kur kas maistingesni ir naudingesni mūsų sveikatai. Juose yra gerokai didesnis tam tikrų mūsų organizmui reikiamų medžiagų kiekis, nepamirštant ir omega-3 sočiųjų rūgščių, kurių yra net 50 proc. daugiau nei įprastiniu būdu užaugintuose minėtuose maisto produktuose.

Be to, organiškas ūkininkavimas yra niekaip nesusijęs su genetiškai modifikuotais produktais, apie kuriuos pastaraisiais metais yra labai daug kalbama viešojoje erdvėje. Kaip žinia, genetiškai modifikuoti produktai mūsų organizme gali sukelti įvairius neigiamus pokyčius, todėl jei norime to išvengti, kaip įmanoma daugiau dėmesio turėtume skirti ekologiškai ir sertifikuotai produkcijai. Taigi, ekologiškas ūkininkavimas ir jo nauda mūsų gyvenimui yra tiesiog neginčijama, todėl jei iki šiol nesidomėjote šia sritimi, pats metas tai pakeisti.

ekologiškos daržovėsJei susirūpinote savo sveikata, tikriausiai pirmiausia pagalvojote apie sveiką ir subalansuotą mitybą, kuri yra neatsiejama nuo ekologiško maisto. Šiomis dienomis tai yra labai plačiai eskaluojama ir aptariama tema. Žinoma, kaip ir kiekvienu atveju, galime girdėti tiek skeptikų, tiek ir šalininkų pasisakymus. Pirmieji teigia, kad ekologiškas maistas neegzistuoja, o tuo tarpu sveikos mitybos šalininkai tvirtina priešingai. Ir nors nuomonių yra labai daug ir įvairių, negalima ignoruoti ir paneigti seniai pripažinto fakto – ekologiškas maistas egzistuoja, o ekologiško maisto nauda yra neginčijama. Tai įrodo ir kai kurios pasaulio tautos, kuriose gyventojai daugiau dėmesio yra linkę skirti ekologiškų produktų auginimui ir jų vartojimui. Taigi, kokia yra tikroji ekologiško maisto nauda?

Nuo to, kaip yra užauginamas ekologiškas maistas, tiesiogiai priklauso ir mūsų psichologinė bei fizinė būklė. Be to, tai turi labai didelės įtakos ir mus supančiai aplinkai. Ekologiškuose maisto produktuose dažniausiai yra kur kas daugiau maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų. Juose taip pat yra nemažai antioksidantų – pastarasis veiksnys yra vienas iš svarbiausių, dėl kurių didelė dalis šiuolaikinių žmonių įprastinį maistą stengiasi pakeisti ekologišku. Kaip žinia, pramoniniu būdu pagamintame maiste dažnai galima aptikti įvairių alergijas sukeliančių cheminių medžiagų ir konservantų, todėl vartotojai, kurie yra alergiški tam tikriems maisto produktams, neretai šias problemas lengvai išsprendžia pasirinkę ekologiškus jų atitikmenis.

Žinoma, negalima pamiršti ir dar vieno svarbaus fakto – neorganiškai užaugintame maiste yra daug pesticidų, kurie neigiamai veikia mūsų organizmą, todėl jei norite maitintis sveikiau, jokiu būdu to nepamirškite. Juolab, kad ekologiškas maistas yra kur kas šviežesnis ir skanesnis nei įprastiniai maisto produktai.

Ir nors kai kurie šiuolaikiniai skeptikai tvirtina, kad nėra jokios priežasties rinktis ekologišką produktą vietoje daugeliui įprasto, tai yra labai neteisingas ir realybės neatitinkantis požiūris. Valgydami ekologiškus maisto produktus, savo organizmui suteikiame kur kas daugiau jam reikiamų medžiagų ir išvengiame įvairių galimų sveikatos sutrikimų kilimo rizikos, kuris padidėja tuomet, kai vartojame įvairius chemiškai apdorotus maisto produktus.

ekologiskas maistasPastaruoju metu ekologiškas maistas tapo labai populiariu vartotojų pasirinkimu. Tačiau nemaža dalis vartotojų, kurie taip pat nori maitintis sveikai ir subalansuotai, neretai susiduria su viena ir ta pačia dilema – kas yra ekologiškas maistas ir kaip jį atskirti nuo įprastinių daugelio iš mūsų kasdien vartojamų maisto produktų? Žinoma, kad tikrai ne kiekvienas iš mūsų esame linkę valandų valandas studijuoti maisto produktų etiketes, ieškodami jose to, kas mums yra nepažinta ir nesuprantama, tačiau iš tiesų to daryti nereikia – suprasti, kas yra ekologiškas maistas, galima ir kur kas paprasčiau.

Jei ant vieno ar kito jus dominančio maisto produkto etiketės jūs matote labai daug skirtingų cheminių medžiagų, galite būti tikri, kad tai nėra ekologiškas produktas. Todėl dažniausiai ekologišku maistu yra įvardijami tokie maisto produktai, kurie nėra šaldomi, konservuojami ar chemiškai apdorojami.

Labai puikiu pavyzdžių galėtų tapti daugelio mėgstami pomidorai. Galbūt ne kartą pastebėjote, kad iš įprastinės maisto prekių parduotuvės įsigijus vienos ar kitos rūšies pomidorus (ypač ne jų sezono metu), juos savo šaldytuve galite laikyti ne vieną savaitę. Ir tai neabejotinai yra pati geriausia priemonė, padedanti suprasti, kuo skiriasi ekologiškas ir cheminėmis medžiagomis apdorotas maisto produktas. Jei į šaldytuvą įdėsite ekologiškai užaugintą pomidorą, vos po kelių dienų galite pastebėti, kad jis sukežo ir tapo nebevartojamas (pastaba – skirtingai nei agurkus, pomidorų nepatariama laikyti šaldytuve). Todėl supraskite vieną paprastą taisyklę – jei maisto produktai, kuriuos kasdien vartojate, puikios būklės gali išlikti ne vieną savaitę, tai įprastai negali būti ekologišku būdu užaugintas produktas.

Žinoma, nereikėtų suprasti klaidingai – ekologiškas maistas nėra vien tik tas, kurį gauname nuėmę derlių. Taip pat galime vartoti ir ekologišką mėsą, ekologiškus pieno produktus, kiaušinius ir kt. Todėl jei jūs norite būti tikri dėl to ar tikrai pasirenkate ir valgote ekologišką maistą, pirmiausia pasidomėkite, kokiu žymėjimu turėtų būti paženklintas ekologiškas maistas ir taipogi nepraleiskite progos pasidomėti ekologiškų maisto produktų pardavėjais. Tai užtikrins, kad ant savo stalo matysite tik pačios aukščiausios kokybės sveiką maistą.

Net ir tie, kurie skiria pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 10 labiausiai paplitusių mitų.

1. Liesi produktai yra sveikesni. Vien tai, kad produkte yra mažiau riebalų, dar nereiškia, kad jis sveikesnis. Yra daug produktų, kuriuose daug riebalų, o jie yra ne tik sveiki, bet ir būtini mūsų organizmui. Pavyzdžiui, riebi jūrinė žuvis turi daug Omega-3 riebalų rūgščių, kurios labai svarbios mūsų sveikatai. Avokaduose, riešutuose, aliejuose taip pat yra mums labai reikalingų riebalų.

2. Valgyti reikia po mažai, bet dažnai. Kai kurių žmonių, tikinčių šia taisykle, valgymas pavirsta nuolatiniu kramsnojimu – valgoma kas valandą ar dvi, bet niekada taip ir nepasisotinama. Alkis parodo, kad kūnui reikia energijos, tuomet ir reikėtų pradėti valgyti. Sotumo jausmas parodo, kada maisto jau užtenka ir galima baigti valgyti. Kiekvieno žmogaus valgymo dažnumas yra labai individualus ir priklauso ne tik amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, bet ir nuo to, kiek ir ko valgyta praėjusį kartą. Ilgesnės kaip 4-5 valandų pertraukos tarp valgių taip pat nėra gerai, nes sutrikdo medžiagų apykaitą. Valgyti „po mažai“ yra labai neapibrėžtas nurodymas, skatinantis ignoruoti tikruosius kūno poreikius.

3. Per dieną reikia išgerti virš 2 litrų skysčių. Kiekvienam žmogui skysčių poreikis yra skirtingas. Tam pačiam žmogui, skirtingomis sąlygomis gali reikėti skirtingo kiekio skysčių. Būnant karštame ore, pirtyje ar sportuojant, skysčių netenkama, todėl jų reikia daugiau. Normaliai skysčių kiekis, į kurį patenka vanduo, arbata ir pan., apskaičiuojamas arba pagal žmogaus kūno masę – 30 ml/kg svorio, arba pagal suvalgomo maisto kiekį – 1 suvartotai kilokalorijai reikia 1 ml skysčių.

4. Skysčių gėrimas neturi įtakos atminčiai. Įrodyta, kad skysčių gėrimas gali turėti įtakos mokinių mokymosi rezultatams. Tiek vaikai, tiek suaugusieji, kurie geria nepakankamai ir kuriems trūksta skysčių, pasižymi blogesne dėmesio koncentracija, atmintimi, blogiau atlieka užduotis.

5. Termiškai neapdorotame („žaliame“) maiste yra augalinių fermentų, kurie gerina virškinimą. Suvalgius net ir aukšta temperatūra nepaveiktus augalus, juose esantys fermentai skrandyje dėl rūgščios terpės suyra ir tampa neveiksmingi. Taigi maisto virškinimui žmogaus organizmas pats gamina jam reikalingus fermentus. Tyrimai rodo, kad skrandžio fermentų išsiskyrimą bei virškinimą skatina, pavyzdžiui, natūralus bikarbonatinis mineralinis vanduo. Vieni iš geriausiai žinomų bikarbonatinių vandenų pasaulyje yra šie: „Borjomi“ (Gruzija, 3880 mg bikarbonatų litre), „Gerolsteiners“ (Vokietija, 1815 mg bikarbonatų litre), „Campilho“ (Portugalija, 1479 mg bikarbonatų litre). Iš Lietuvoje platinamų bikarbonatinių mineralinių vandenų „Borjomi“ yra populiariausias.

6. Negalima valgyti po 18 val., nes kalorijos, gautos vakare didina svorį. Kalorija yra kalorija, jos vertė nesikeičia priklausomai nuo paros meto. Organizme medžiagų apykaita vyksta visą parą, ji nenutrūksta. Niekada nebūna taip, kad atėjus tam tikrai valandai (18 ar 19 val.) „išsijungtų“ energijos poreikis, nutrūktų medžiagų apykaita ir organizme nebebūtų naudojama energija.

7. Labai sveika kartais pabadauti ar išsivalyti organizmą. Kūnas nekaupia kenksmingų medžiagų, o jas neutralizuoja, paverčia nekenksmingais junginiais ir pašalina. Inkstai, kepenys, oda ir plaučiai – visi šie organai tarnauja kaip organizmo valymo sistema, todėl papildomai jo valyti nereikia. Badaujant ardomi savi audiniai, nes kūnui reikia gauti energijos išgyventi. Tokia priemonė ne išvalo, o priešingai – badavimo metu prisigamina daug toksinių medžiagų.

8. Tam, kad būtume sveiki, reikia kasdien vartoti vitaminų ir mineralų papildus. Maisto papildai – vitaminai ir mineralai – negali atstoti tinkamos mitybos teikiamos naudos sveikatai. Dauguma sveikų žmonių gauna pakankamai mineralų ir vitaminų tiesiog tinkamai maitindamiesi bei gerdami natūralų bikarbonatinį mineralinį vandenį. Kai kuriose situacijose vitaminų ir mineralų poreikis tampa didesnis ir jų gauti su maistu tampa sunkiau, tuomet ir rekomenduojami papildai, pavyzdžiui, nėštumo metu, po ligos ir pan.

9. Kava ir arbata sukelia dehidrataciją (skysčių netekimą). Mažesnis nei 400 mg kofeino kiekis neskatina dehidratacijos, o kavoje ar arbatoje esantis vanduo dar ir suteikia mums skysčių. Taigi arbata ar kava, netgi ir stipri, gali būti skanus būdas žmogui gauti daugiau skysčių. Be to, kava ir arbata turi kitokių teigiamų poveikių sveikatai: jose yra antioksidantų, kurie apsaugo nuo laisvųjų radikalų ir taip sumažina daugelio ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, riziką.

10. Ekologiškas maistas yra sveikesnis. Atlikti tyrimai parodė, kad tiek ekologiško, tiek neekologiško maisto poveikis sveikatai yra toks pats. 2010 m. buvo išspausdinta sisteminė apžvalga, kuri apibendrino daugiau kaip 98 tūkst. per pastaruosius 50 metų atliktus tyrimus. Autoriai padarė išvadą, kad ekologiškas maistas nėra nei geresnis, nei naudingesnis, nei turi kažkokios didesnės įtakos sveikatai negu įprastas neekologiškas maistas. Taip pat nustatyta, kad ekologiškas maistas savo biologine verte (t.y. vitaminų, mineralų, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiu) nesiskiria nuo neekologiško. 2012 m tą patį patvirtino ir Švedijos mokslininkų grupė.

„Lietuvos gyventojų mityba nesveika“, – tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas, Visuomenės sveikatos instituto direktorius, profesorius, medicinos mokslų daktaras Rimantas Stukas. Anot jo, įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad pastebimų maitinimosi įpročių gerėjimo tendencijų kol kas nematyti. Priešingai, mityba darosi vis labiau nevisavertė. Vienintelis teigiamas pokytis – pastaruoju metu lietuviai suvalgo mažiau gyvūninės kilmės riebalų, juos keičia įvairiausiais aliejais.

Kasdien valgančiųjų šviežius vaisius ir daržoves sumažėjo trečdaliu

Į klausimą, kuo ir kodėl mūsų mityba yra ydinga, R. Stukas atsako štai taip: „Pirmiausia, mes valgome per daug ir per riebiai. Energiją žmogaus organizmas gauna iš angliavandenių, baltymų ir riebalų. Pastarųjų, pagal sveikos mitybos taisykles, racione tiekiamos energinės vertės dalis turėtų būti ne daugiau nei trečdalis, tuo tarpu mes daugiau nei pusę visos mums reikalingos energijos gauname iš riebalų.

Antra blogybė – mūsų organizmas stokoja sudėtinių angliavandenių, kitaip tariant, valgome per mažai grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių. Įdomiausia yra tai, jog per paskutinįjį dešimtmetį kasdien valgančiųjų šviežių vaisių ir daržovių sumažėjo maždaug trečdaliu. Atrodytų, šių produktų pilnos parduotuvės, turgeliai, nemažai mūsų patys užsiimame sodininkyste ir daržininkyste, tačiau įpročio valgyti daugiau šių gamtos gėrybių niekaip neišsiugdome. Kai kurie žmonės šioje situacijoje save linkę „pateisinti“ tuo, jog, pavyzdžiui, pietums ar vakarienei paruošti kokių nors salotų užtrunka pakankamai daug laiko: daržoves reikia nuplauti, nulupti, nuskusti, sutarkuoti, susmulkinti ir panašiai. O juk dauguma nuolat kažkur skuba, lekia, bėga.

Kita didžiulė bėda, su kuria Vakarų Europos šalys susidūrė jau gerokai anksčiau – suvalgoma vis daugiau pusgaminių arba jau visiškai paruošto vartoti maisto. Tokio maisto biologinė vertė yra žymiai mažesnė. Meškos paslaugą į kasdienį valgiaraštį įtraukiamiems patiekalams daro ir sintetiniai maisto priedai bei konservantai, kuriais dažnas gamintojas „pagardina“ savo produkciją, tokiu būdu pailgindamas tinkamumo vartoti laiką, bet produktą dirbtinai „pasendindamas“. Anot profesoriaus, dėl visų šių priežasčių Lietuva Europoje pirmauja pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Aišku, nemažai įtakos šioms ligoms turi ir žalingi įpročiai, per mažas fizinis aktyvumas, nuolatinis stresas, tačiau nevisavertė mityba yra vienas svarbiausių ir daugiausiai lemiančių veiksnių. Riebalų perteklius ir sudėtinių angliavandenių stygius sąlygoja kraujagyslių kalkėjimo procesus.

Ką mes paveldėjome?

Kaip teigia R. Stukas, lietuvių maitinimosi įpročiai pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir metodiką yra tiriami kas 5 metus. Paskutinis tyrimas buvo atliktas 2007-aisiais. „Atliekant tyrimą žmonių buvo klausiama, kokiais kriterijais jie vadovaujasi rinkdamiesi maistą. Tik apie 19 procentų visų respondentų atsakė, kad jie produktus perka galvodami apie sveikatą. Apie 30 procentų apklaustųjų tikino ieškantys kuo pigesnio maisto. Maždaug 30 procentų dalyvavusiųjų tyrime pirmenybę teikė maisto skoniui, likusieji, rinkdamiesi produktus, svarbiausiais laikė šeimos narių poreikius. Bus labai įdomu sužinoti naujo tyrimo, kurį numatyta atlikti šiemet, rezultatus. Asmeniškai aš manau, kad ekonominio sunkmečio metu lietuvių maitinimosi įpročiai dar labiau pablogėjo. Daugumai žmonių lemiamu kriterijumi renkantis maistą tapo jo kaina. Sveikata ir jos profilaktika pasistūmėjo į periferiją“, – savo įžvalgomis dalijasi R. Stukas.

Pasak Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus, kalbant apie ydingus lietuvių maitinimosi įpročius, derėtų nepamiršti vieno labai svarbaus fakto – nesveikos mitybos tradicijos yra paveldėtos. „Karo ir pokario metais šalyje buvo jaučiamas maisto stygius. Gerovės rodikliu tuomet būdavo maistu nukrauti stalai, patiekalai būdavo gaminami riebiai, su įvairiausiais padažais, siekiant ne tik pasisotinti, bet ir pasipuikuoti prieš aplinkinius. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog mūsų proseneliai, seneliai daug dirbdavo fiziškai, tad riebiai valgydavo sąmoningai. Riebus maistas jiems suteikdavo darbui reikalingos energijos. Natūralu, jog visi šie įpročiai buvo perduoti iš kartos į kartą, neįmanoma jų atsikratyti per dieną“ – aiškina profesorius. Anot jo, nemenkomis lietuvių maitinimosi bėdomis (jos, beje, būdingos ir kitoms šalims) reikėtų laikyti ir tai, jog dauguma žmonių stresą ar įtampą malšina valgydami, pernelyg dažnai ir pernelyg kaloringai užkandžiauja, geria per mažai gryno, natūralaus vandens.

Maisto papildai – blogis ar organizmui naudingas dalykas?

Apie savo sveikatą, šios profilaktiką R. Stukas ragina galvoti ne kuom nors susirgus, o kuo anksčiau. „Organizmo senėjimo procesai prasideda nuo 25 metų, tad būtina juos sulėtinti, eliminuoti kai kuriuos neigiamus veiksnius, norint vyresniame amžiuje gyventi kokybišką ir visavertį gyvenimą. Lengviausiai kontroliuojamas dalykas yra mūsų mityba, reikia tik pasiryžti tai daryti. Būtina vadovautis sveikos mitybos patarimais, jei trūksta kokių nors žinių, nebijoti klausti.

Įvairių medžiagų, kurių su maistu negauname ar gauname per mažai, stygių galima kompensuoti maisto papildais ir vitaminais. Tačiau prieš pradedant vartoti kokį nors preparatą, reikia atminti, kad maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Mes, lietuviai, esame labai kraštutiniški žmonės. Jei kažkas pasakė, kad maisto papildai – blogis, visi aklai tuo patikime ir liaujamės juos vartoję. Jei kažkas viešai išdėstė priešingą nuomonę, kad maisto papildai yra organizmui būtinas dalykas, puolame juos pirkti, dažnai net neįsigilinę, ką konkrečiai įsigyjame.