Pereiti prie turinio

Krepšinis, futbolas, sporto salė, baseinas - šiandien yra milijonai galimybių užsiimti sportu. Todėl nekelia jokios nuostabos, kad Lietuvoje tūkstančiai žmonių pradėjo užsiimti aktyvesniu gyvenimo būdu. Tą matyti galime ne tik plika akimi ar pačių žmonių atsakymais į socialinių tyrimų klausimynus. Sporto klubai ir baseinai yra atidaroma atokiausiuose Lietuvos kampeliuose. Vilniuje baseinų ir sporto klubų negalėtume net suskaičiuoti, o jų skaičius auga kiekvienais metais. Norėdami surasti vietos baseine savo vaikui ar net sau pačiam - turėsite gerokai patuštinti piniginę, nes norinčiųjų - labai daug. Ir tai tik su prielaida, kad apskritai pavyks rasti vietą baseine, nes kartais abonimentus įsigijusių žmonių yra tiek daug, kad nauji tiesiog nebėra išduodami. Tai ypač aktualu vaikams, kuriems tinkamas ne kiekvienas baseinas. Ne tik tai - jiems yra organizuojamos ir specialios grupės, kurios negali viršyti tam tikro kiekio asmenų.

Kaip galima pastebėti, žmonių aktyvumas auga. Bet ar tam yra priežastis? Ar tai tik mados klausimas, neturintis nieko bendro su sveikata? Kiekvienas žino, kad sportas yra naudingas sveikatai, todėl vien mada viso šito nepaaiškinsi. Žmonės yra susirūpinę savo sveikata, o pirmieji žingsniai jos link: sveika gyvensena, sveikas maistas ir sportas.

Bet kuo gali padėti sportas konkrečiai? Pabandysime pateikti keletą mažiau žinomų faktų. Jau rašėme, kad riešutų vartojimas gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje labai ženkliai. Viskas atrodytų labai paprasta: riešutuose esančios medžiagos iš kraujo sugeria cholesterolio perteklių ir pašalina jį iš organizmo. Taip veikia ir cholesterolio kiekį mažinantys vaistai. Bet įdomu tai, kad aktyvus sportas daro tą patį! Dažnai gali net neužtekti nei sveiko maisto nei medikamentų, nes norint efektyviai atsikratyti cholesterolio pertekliumi reikėtų aktyviai sportuoti. Tiesa sakant net nebūtina sportuoti aktyviai - viso labo kasdienis pasivaikščiojimas lauke yra naudingas iš šios perspektyvos.

Tai yra vienas būdas sumažinti širdies ligų riziką. Tačiau sportuojant suintensyvėja širdies darbas, kas reiškia, kad širdis dirba sparčiau. O širdis irgi yra raumuo, tad toks krūvis jai - lyg treniruotė bet kokiam kitam raumeniui. Galutinis to rezultatas - stipresnė, ligoms atsparesnė ir geriau senatvę išgyvenanti širdis, kuri turi daug mažiau šansų ne tik susirgti, bet ir nusilpti.

Širdžiai lengviau ne tik dėl šių priežasčių: sporto metu kūnas atsikrato bereikalingų riebalų, todėl širdžiai tenka mažesnė apkrova aptarnaujant atokiausius kūno kampelius. Kaip galite matyti, sportas didžiausią naudą turi širdžiai.

Bet svarbu yra ir geresnė savijauta. Sportas yra žinomas endorfino kūrėjas, todėl žmonės pasportavę jaučiasi geriau. Tai nėra tik iliuzija - smegenyse tiesiog padaugėja laimės hormono ir sumažėja stresą sukeliančių cheminių dalelių. Trumpai tariant: sportas - sveikata ir gera savijauta!

Apie riešutus jau rašėme. Šį kart norėtume dar kartą apie juos parašyti. Tačiau jei praeitą kartą rašėme apie bendrą riešutų naudą, tai dabar norime parašyti detaliau apie mokslinius tyrimus, susijusius su riešutų vartojimu. Tai padės geriau suprasti kodėl riešutus verta vartoti kaip galima dažniau!

Buvome minėję, kad riešutuose yra daug vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų žmogui būtinų ir naudingų medžiagų. Tai naudinga ir svarbu dėl skirtingų priežasčių. Palaikyti pastovią svarbiausių maistinių medžiagų apykaitą būtina siekiant užtikrinti kokybišką medžiagų apykaitą ir puikų kitų organizmo organų ir funkcijų veikimą. Kalcio reikia kaulams, dantims; magnis būtinas raumenims ir nervams; antioksidantai būtini norint apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio; vitaminas C būtinas imunitetui palaikyti ir taip toliau. Kiekviena medžiaga turi savo funkciją.

Tačiau kiekvienas maisto produktas - ir kiekvienas skirtingos rūšies riešutas - turi ne tik pagrindinių maistinių medžiagų, bet ir unikalių, tik tam maisto produktui priklausančių medžiagų. Dar daugiau: unikalios būna ne tik atskiros medžiagos, bet ir jų sąsajos tarpusavyje. Todėl kartais mokslininkams būna sunku nustatyti kokiu principu veikia konkretus maistas, nes jame tiesiog būna tiek daug skirtingų medžiagų ir tiek daug skirtingų sąsajų, kad nustatyti konkretų veikimo principą yra labai sudėtinga.

Čia galime sugrįžti prie riešutų. Nekalbėsime apie konkrečias sąsajas tarp cheminių medžiagų skirtinguose riešutuose. Tikrai ne. Tačiau pakalbėsime apie kai ką įdomesnio: kaip riešutai paveikia organizmą. Ką konkrečiai jie daro?

Įdomu, čia pasiremsime ne išmanytais faktais. Mes remsimės dešimtimis atskirų tyrimų, kurie truko metų metus. Visų jų išvados susiveda yra vienodos ir skiriasi tik konkretūs skaičiai. Kitais žodžiais, visi sutinka, kad riešutai yra naudingi dėl A, B ir C priežasčių, o skiriasi tik viso labo kiekybinė šios naudos išraiška.

Tai kam naudingi tie riešutai? Įdomu, kad tikrai ne vienai ir ne dviem organizmo funkcijoms, bet visai jų galybei! Širdžiai, kvėpavimo takams ir taip toliau. Didžiausią naudą riešutai suteikia širdžiai, nes dėl juose esančių svarbių ir naudingų riebalų rūgščių yra mažinamas cholesterolio perteklius, kuris susidaro kraujagyslėse ir taip apsunkina kraujo pratekėjimą ir širdies darbą. Cholesterolio perteklius yra tiesiogiai susijęs su infarkto ir kitų širdies ligų rizika, o riešutai šią riziką sumažina. Įdomu, kad mes galima pasakyti net ir tikslų skaičių, kuriuo ši riziką sumažėja. Šis skaičius svyruoja nuo 10% iki 30%. Konkretus skaičius priklauso nuo suvalgomų riešutų kiekio. Maksimalią naudą galite pasiekti suvalgydami vos nedidelę saujelę (apie 25 gramus) per parą. Tačiau didelę naudą pasieksite net ir suvalgydami tokį kiekį vos porą kartų per savaitę!

Panašią įtaką riešutų vartojimas turi ir kitų ligų rizikos sumažinime. Tačiau riešutai sumažina ne tik įprastų ligų rizikos lygį, bet ir tokių susirgimų, kaip vėžio! Todėl riešutų vartojimas iš tikrųjų yra be galo naudingas. Žemės riešutai turi kiek mažesnę įtaką, tačiau visi kiti riešutai - lazdyno, anakardžių, graikiniai ir visi kiti - turi praktiškai vienodai didelę teigiamą įtaką jūsų organizmui. Todėl tiesiog pasirinkite juos pagal skonį, pagal jų sudėtį ir stebėkite, kaip jūsų sveikata ir savijauta gerėja tiesiog akyse!

Turbūt kiekvienas iš jūsų puikiai žinote, kad pagrindinis sveikos gyvensenos elementas yra sveika mityba. Tai yra neginčijamas ir akivaizdus faktas. Tačiau lygiai taip pat labai didelė dalis žmonių teigia susiduriantys su sunkumais vos tik pradedama sveikai maitintis. Dažniausiai tokiais atvejais sau bandome įteigti, kad sveika mityba apsunkina mūsų gyvenimą ir mus labai apriboja, tačiau taip galime sakyti tik tuomet, jei iš tiesų mes nesame pasiruošę sveikai gyventi. Todėl jei norite, kad sveika mityba taptų neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi, nepamirškite kelių svarbių detalių.

  • Tikslo nustatymas. Visų pirma turėtumėte nusibrėžti labai aiškų tikslą ir atsakyti į pagrindinį klausimą – kodėl jums to reikia? Kai tai padarysite, viskas taps kur kas paprasčiau. Tuo tarpu, jei neturėsite tikslo, propaguoti sveiką mitybą gali būti pakankamai sudėtinga.
  • Nesveiko maisto atsisakymas. Sutikite, jei nepropaguojame sveikos gyvensenos, neretai savo kasdienybės neįsivaizduojame be įvairių nesveikų maisto produktų, kurie dar kitaip vadinami greitu maistu. Tai yra labai dažna problema – juolab, kad šiandien greito maisto pramonė yra nepalyginti didesnė nei kada nors iki šiol. Taigi, atsisakykite to, kad turi didelę neigiamą įtaką jūsų organizmui. Greitame maiste dažniausiai aptinkamas labai didelis kiekis cukraus, druskos ir riebalų. Visi šie neigiami ingredientai kelia pavojų mūsų sveikatai, todėl jei norime gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, viso to mūsų kasdienės mitybos racione būti neturėtų.
  • Vandens vartojimas. Nors didžiąją mūsų organizmo dalį sudaro vanduo, tik nedaugelis žmonių supranta, kad tai yra tiesiog būtina mūsų gyvenimo sudedamoji dalis. Kaip bebūtų, didelė dalis žmonių kartais per dieną nesuvartoja nei vienos stiklinės vandens. Žinoma, tokiais atvejais pastarieji teigia vartojantys pakankamai daug arbatos, kavos ar kitų gėrimų. Tačiau iš tiesų visa tai nėra skysčiai. Skysčiais pripažįstamas tik vanduo ir žalioji arbata. Juolab, kad jei kasdien vartojate daug kavos, iš jūsų organizmo skysčiai pasišalina dar greičiau, todėl tokiu atveju tiesiog būtina atstatyti vandens balansą ir savo organizmą apsaugoti nuo dehidratacijos. Be to, nepamirškite, kad vanduo yra pati geriausia natūrali detoksikacijos priemonė.
  • Sveikos mitybos plano sudarymas. Kai pasirūpinsite minėtomis užduotimis, suformuokite sveikos ir subalansuotos mitybos planą. Tai galite padaryti tiek patys, tiek ir su profesionalių dietologų pagalba. Svarbiausia, kad pasiektumėte norimą rezultatą ir būtumėte tikri, kad kasdien jūsų organizmas gauna pakankamą kiekį visų maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų.

sveikas maistas - sveika gyvensenaSveika gyvensena prasideda čia ir dabar! Todėl jei pastaruoju metu vis dažniau pagalvodavote, nuo ko pradėti sveiką gyvenseną, pateiksime jums keletą naudingų patarimų.

Nustatykite tikrąją dabartinę savo sveikatos būklę

Pirmasis žingsnis, kurį turėtų žengti kiekvienas, norintis pradėti gyventi sveikiau ir produktyviau, turėtų būti apsilankymas pas savo gydytoją, kuris paskirtų reikiamus tyrimus, padedančius įvertinti jūsų organizmo būklę. Žinodami tikslius skaičius, galėsite lengviau pasirinkti reikiamus maisto produktus ir fizinio aktyvumo lygį.

Subalansuokite savo kasdienę mitybą

Sveika gyvensena yra neįsivaizduojama be sveikos mitybos. Tai yra kertinis sveikos gyvensenos elementas. Žinoma, nemenkai daliai žmonių sveika mityba iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip labai sudėtinga ir neįveikiama užduotis, kelianti tik didelį galvos skausmą. Tačiau iš tiesų viskas yra kur kas paprasčiau nei jums galėjo pasirodyti. Sveikai besimaitinantys žmonės turi kur kas daugiau skirtingų – ir visų svarbiausia sveikų – pasirinkimų, todėl jų mityba būna įvairesnė, skanesnė ir kur kas įdomesnė (kaskart galima atrasti vis naujus ir iki tol neragautus patiekalus). Taigi, pradėkite domėtis sveika mityba ir pasistenkite suformuoti sveikos mitybos planą.

Daugiau judėkite

Jums taip pat reikėtų pasirūpinti ir pakankamu fiziniu aktyvumu. Nepaisant to, koks bebūtų jūsų amžius ar fizinė būklė, sportuoti reikėtų reguliariai ir sistemingai. Be abejo, jokiu būdu nereikėtų persistengti. Pastebima, kad nemaža dalis žmonių, kurie pradeda propaguoti sveiką gyvenseną, labai greitai suklumpa vien dėl netinkamai pasirinkto fizinio krūvio. Jei akimirksniu imsite labai intensyviai ir sunkiai sportuoti, greitai pervargsite, todėl nebejausite jokio entuziazmo ir jums pradės stigti motyvacijos. Todėl stenkitės pasirinkti jums priimtiniausią ir maloniausią sporto šaką ar tam tikras fizines treniruotes. Trumpiau tariant, darykite tai, ką mėgstate – tuomet neturėtų kilti minčių tinginiauti ir vengti papildomo fizinio aktyvumo.

Nepamirškite ilsėtis

Taip, jūs supratote visiškai teisingai! Poilsis propaguojant sveiką gyvenseną yra bene svarbiausias elementas – be to, jis neabejotinai yra ir pats maloniausias. Ir net jei teigiate didžiąją dienos dalį labai sunkiai dirbantys ir sunkiai randantys laisvo laiko, visų pirma turėtumėte stabtelti ir pagalvoti, kas jūsų laukia po vienerių ar dvejų metų. Didelis nuolatinis stresas, įtampa ir poilsio trūkumas gali įtakoti begalę įvairių sveikatos problemų, todėl jei norite gyventi sveikiau ir produktyviau, leiskite sau pailsėti.

Riešutai neabejotinai patenka tarp populiariausių maisto produktų. Jie yra skanūs, maistingi ir gali būti lengvai įtraukiami į bene bet kurį mitybos racioną. Nepaisant to, kad juose yra daug riebalų, jie taip pat turi labai didelį teigiamą poveikį mūsų sveikatai (ir svoriui). Techniškai kalbant – riešutai yra priskiriami vaisiams. Tačiau skirtingai nei dauguma vaisių, jie nėra saldūs ir pasižymi nemažu riebalų kiekiu.

Vieni iš populiariausių riešutų:

  • Migdolai
  • Anakardžio riešutai
  • Lazdyno riešutai
  • Makadamijos riešutai
  • Žemės riešutai
  • Pistacijos
  • Graikiški riešutai

Riešutai yra puikus maistingųjų medžiagų šaltinis

28 gramuose maišytų riešutų yra:

  • 173 kalorijos
  • 5 g. baltymų
  • 16 g. riebalų, iš kurių 9 g. mononesočiųjų riebalų rūgščių
  • 6 g. angliavandenių
  • 3 g. skaidulų
  • 12 proc. vitamino E
  • 16 proc. magnio
  • 13 proc. fosforo
  • 23 proc. anglies
  • 26 proc. mangano
  • 56 proc. seleno

Suprantama, kad skirtinguose riešutuose yra skirtingas maistingųjų medžiagų kiekis. Pavyzdžiui, lazdyno ir makadamijos riešutuose yra mažiau nei 2 g. mūsų organizmo suvirškinamų angliavandenių, kai tuo tarpu anakardžio riešutuose yra beveik 8 g. Taigi, riešutai yra labai puikus pasirinkimas, kai kalbame apie nedideliu angliavandenių kiekiu pasižyminčią mitybą.

Riešutuose yra daug antioksidantų

Antioksidantai labai efektyviai kovoja su laisvaisiais radikalais. Pastarųjų gamyba suintensyvėja dėl pernelyg ilgo būvimo saulėje, taip pat streso, aplinkos taršos ir kitų pašalinių veiksnių. Be to, laisvieji radikalai gali greitai sunaikinti ląsteles, o tai įtakoja įvairių rimtų ligų kilimą. Tuo tarpu antioksidantai, esantys augaliniame maiste, įskaitant ir polifenolius, randamus riešutuose, gali neutralizuoti laisvuosius radikalus.

Riešutai gali padėti atsikratyti svorio

Nors riešutai yra vadinami kaloringu maistu, iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad iš tikrųjų riešutai gali padėti atsikratyti papildomų kilogramų. Be to, labai svarbu pažymėti, kad taip pat nustatyta, jog nors riešutuose yra daug kalorijų, mūsų organizmas įsisavina ne visas iš jų. Todėl jei ant riešutų pakelio matote, jog 28 gramai riešutų sudaro 160-170 kalorijų, žinokite, kad jūsų organizmas įsisavins tik apytiksliai 129.

Žinoma, riešutų nauda organizmui šiais privalumais tikrai neapsiriboja. Jie taip pat gali sumažinti cholesterolio ir trigliceridų kiekį, padėti sergantiems antrojo tipo diabetu, sumažinti uždegimines reakcijas ir širdies smūgio tikimybę bei kt. Todėl galite būti tikri, kad reguliarus riešutų vartojimas yra neįtikėtinai naudingas mūsų organizmui.

supermaistasTerminas „supermaistas“ yra skirtas apibūdinti bene kiekvieną natūralų ir sveiką maisto produktą. Žinoma, kadangi šiandien gyvename moderniųjų technologijų ir skaitmeninio marketingo laikais, kartais tampa labai sudėtinga suprasti, kas iš tikrųjų yra „supermaistas“ ir kurį maistą tokiu galėtume vadinti – juolab, kad nemažai visame pasaulyje gerai žinomų maisto produktų gamintojų šį pavadinimą naudoja pernelyg dažnai ir netikslingai.

Taigi, jei norėtumėte tikslesnio „supermaisto“ apibūdinimo, reikėtų įvardinti keletą svarbių aspektų. „Supermaistas“ pasižymi dideliu kiekiu maistingų medžiagų ir antioksidantų. Taip pat jis užauginamas (išgaunamas) natūraliu ir organišku būdu, nenaudojant jokių kenksmingų cheminių medžiagų ar kitų nenatūralių ingredientų. Pavyzdžiui, mėlynės ir chia sėklos labai dažnai yra priskiriamos „supermaistui“, kadangi jose yra labai daug antioksidantų, o kalorijų skaičius – žemas.

Tačiau vėlgi, kaip jau buvo minėta, didelės maisto pramonėje veiklą vykdančios kompanijos neretai savo gaminamus produktus ženklina „supermaisto“ etiketėmis vien todėl, kad jų sudėtyje yra įvairių augalinės kilmės medžiagų. Tačiau tikrasis „supermaistas“ yra kaip įmanoma mažiau apdorotas, siekiant išsaugoti kuo daugiau maistingųjų ir naudingųjų medžiagų. Be to, ant tokio maisto etikečių dažniausiai nebūna ilgo skirtingų ingredientų sąrašo. Ką jau kalbėti apie tai, kad pats tikriausias „supermaistas“ apskritai vartotoją pasiekia be pakuotės. Įvairių spalvų salotos ir daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, jūros dubliai ir kt. – visi šie ir daugybė panašių augalinės kilmės maisto produktų yra turtingi maistingomis ir naudingomis medžiagomis, todėl pastaruosius neabejotinai galima vadinti „supermaistu“.

Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad šis terminas intensyviau pradėtas vartoti tik apytiksliai prieš ketverius ar penkerius metus, kuomet mitybos specialistai ėmė daugiau dėmesio skirti žolelėms, augalams, sėkloms ir kitam neapdorotam maistui. Taip pat aktualu paminėti, kad dėl didelio „supermaiste“ esančio antioksidantų kiekio, galime lengviau kovoti su įvairiomis ligomis, atitolinti senėjimo procesus ir įgauti daugiau energijos. Taigi, jei klaustumėte, kokį „supermaistą“ būtų patariama vartoti reguliariai, į šį sąrašą neabejotinai patektų mėlynės, goji uogos, chia sėklos, kokosų vanduo ir peruvinė dumplūnė. Todėl pasidairykite ir įsigykite ekologiškus bei sveikus maisto produktus, kurie sustiprins jūsų sveikatą ir apsaugos jus nuo įvairių sveikatos sutrikimų.

Daugiau apie supermaistą galite skaityti čia (anglų kalba). Jei kažkas bus neaišku, visuomet klauskite komentarų skiltyje. Mes mielai jums atsakysime į visus rūpimus klausimus ar patikslinsime jūsų informaciją.

chia sėklos
chia sėklos

Chia sėklos – tai vienas iš pačių sveikiausių maisto produktų. Šiose sėklose yra daugybė maistingųjų medžiagų, būtinų tinkamam mūsų kūno ir proto funkcionavimui. Todėl pateiksime jums keletą labai svarbių chia sėklų privalumų mūsų organizmui.

Tačiau prieš tai verta paminėti, kad chia sėklos yra ne tik maistingos. Jų maistingumo ir kainos santykis yra vienas mažiausių tarp visų maisto produktų. Todėl šios sėklos yra vienas populiariausių - jei ne pats populiariausias - supermaistų. Dėl tokio santykio net ir ekologiškos chia sėklos tampa įkandamu sveiku maistu net ir taupiausiems piliečiams.

  • Vos kelios kalorijos, o su jomis gauname daugybę vitaminų ir mineralų. Augalas, kurio pavadinimas yra Salvia Hispanica, yra paplitęs Pietų Amerikoje. Chia sėklos anuomet buvo labai svarbus actekų ir majų maistas. Jie vertino chia sėklas dėl jų teigiamo poveikio energijos lygio didinimui. Tiesą sakant, „chia“ yra senovės majų žodis, reiškiantis „stiprybė“. Tačiau nežiūrint į tai, kad šios sėklos buvo žinomos ir naudojamos anuomet, jos savo populiarumo neprarado ir iki šių dienų. Šiandien chia sėklos priskiriamos supermaistui. 28 gramuose chia sėklų yra 11 g. skaidulų, 4 g. baltymų, 9 g. riebalų (iš kurių 5 yra omega-3), 18 proc. kalcio, 30 proc. mangano, 30 proc. magnio ir 27 proc. fosforo. Chia sėklose taip pat yra nemažai cinko, vitamino B3, kalio, vitamino B1 ir B2.
  • Chia sėklose yra daug antioksidantų. Tai dar vienas reikšmingas šių sėklų privalumas ir išskirtinumas. Jau seniai įrodyta, kad antioksidantai, kuriuos gauname su maistu, yra kur kas efektyvesni ir naudingesni mūsų sveikatai nei antioksidantai, kurie yra mūsų naudojamuose maisto papilduose. Antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais – pastarieji gali pažeisti ląsteles, paskatinti senėjimo procesus ir vėžio vystymąsi.
  • Bene visi Chia sėklose esantys angliavandeniai yra skaidulos. 28 gramuose Chia sėklų yra 12 g. angliavandenių, iš kurių 11 g. skaidulos. Savo ruožtu skaidulos nedidina cukraus kiekio kraujyje ir nereikalauja insulino jų pašalinimui.
  • Chia sėklose yra daug kokybiškų baltymų. Šiose sėklose yra vidutiniškai 14 proc. baltymų, o tai yra pakankamai didelis kiekis, lyginant jį su daugeliu kitų augalų. Chia sėklose taip pat yra pakankamai naudingųjų amino rūgščių, todėl mūsų organizmas turėtų iš jų lengviau pasisavinti baltymus. Be to, svarbu paminėti, kad tai padeda lengviau atsikratyti viršsvorio, todėl Chia sėklos pastaruoju metu neretai pasitelkiamos stengiantis kaip įmanoma optimaliau subalansuoti sveikos mitybos racioną.

Kaip galite suprasti, chia sėklos yra įvairiapusiškai maistingos. Jos turi ir mineralų, ir vitaminų, ir baltymų ir antioksidantų. Stokodami laiko negalime detaliau aptarti ir kitų ispaninio šalavijo sėklų naudų, kurios ateina iš čia randamų gerųjų riebalų rūgščių. Jos organizmui padeda skirtingais būdais, bet pagrindinė iš jų – cholesterolio mažinimas. Plačiau apie chia sėklas galite paskaityti anglų kalba šiame tinklaraštyje.

goji uogosGalbūt jau esate girdėję apie goji uogas? Didelė goji uogų nauda buvo žinoma dar senovės Kinijoje. Daugybė žmonių goji uogas naudoja gydydami įvairias akių, inkstų ir kepenų sveikatos problemas. Šios raudonos goji uogos, dar žinomos kaip dygliuotasis arba kininis ožerškis, pasižymi saldžiu ir šiek tiek rūgščiu skoniu.

Goji uogų maistingumas

Goji uogos yra labai puikus vitaminų ir mineralų šaltinis. Jose yra daug:

  • Vitamino C
  • Skaidulų
  • Geležies
  • Vitamino A
  • Cinko
  • Antioksidantų

Taip pat goji uogose yra visos 8 naudingosios amino rūgštys, o baltymų kiekis yra neįtikėtinai didelis. Be to, jose yra kompleksiniai angliavandeniai – tai reiškia, kad cukraus kiekis kraujyje kyla pakankamai lėtai.

Goji uogų privalumai sveikatai

  • Goji uogos sustiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo gripo. Stipresnis imunitetas ir gripo bei peršalimo ligų išvengimas yra vienas nuo kito neatsiejami veiksniai. Goji uogose esantys vitaminai padeda tiek apsaugai, tiek ir imunitetui. Be abejo, norint paties geriausio rezultato, reikėtų pasirūpinti kompleksiniais sprendimais, t.y. sveika ir subalansuota mityba, pakankamu fiziniu aktyvumu ir reguliariu poilsiu.
  • Padeda lengviau atsikratyti papildomų kilogramų. Jei norite pakoreguoti savo kūno linijas, atsikratydami kelių papildomų nereikalingų kilogramų, reguliarus goji uogų vartojimas galėtų pasitarnauti kuo puikiausiai. Lengvam užkandžiui pasitelkite goji uogas – tai padės išvengti persivalgymo. Jas taip pat galite valgyti kartu su jogurtu arba salotomis, kaip tai priešingu atveju darytumėte su razinomis. Goji uogose yra nedaug kalorijų ir mažas cukraus kiekis, lyginant su kitais džiovintais vaisiais, kuriuose cukraus kiekis įprastai būna labai aukštas.
  • Akims ir odai reikalingas antioksidantas. Antioksidantai apsaugo ląsteles nuo pažeidimo ir suirimo, kuomet pastarosios yra veikiamos dūmų ir radiacijos. Be to, labai svarbu paminėti, kad maisto produktuose, kuriuose yra antioksidantų, taip pat dažnai būna daug skaidulų ir mažai nesveikųjų riebalų.
  • Padidinamas testosterono lygis. Tai yra labai svarbus goji uogų privalumas, kurio jokiu būdu neturėtų ignoruoti vyrai. Atlikti tyrimai parodė, kad goji uogos pagerina seksualinę potenciją ir reikšmingai pakelia testosterono lygį.

Tai tik keli iš daugelio goji uogų privalumų. Tai yra visapusiškas ir daug privalumų suteikiantis maistas. Goji uogų išskirtinumas nėra šis, nes daug supermaistų yra visapusiški. Pavyzdžiui chia sėklos irgi turi įvairių medžiagų, kurios padeda skirtingiems organams ir skirtingoms organizmo funkcijoms palaikyti. Esminis šių uogų išskirtinumas yra pakankamai greitas, efektyvus ir pastebimas jų veikimas. Jei jums psichologiškai svarbu savo akimis matyti ir realiu laiku pajusti maisto suteikiamą naudą, tai goji uogos turėtų būti pagrindinis pasirinkimas. Dar geriau jei rinksitės ekologiškas goji uogas, nes jos išsaugo dar daugiau maistinių medžiagų savo sudėtyje.

Jei šiandieną lygintume su laikotarpiu, buvusiu prieš dvidešimt ar daugiau metų, pamatytume labai akivaizdų skirtumą. Didžioji dalis žmonių savo gyvenimo nebegali įsivaizduoti be greito ir nesveiko maisto. Tuo tarpu greitojo maisto rinka šiomis dienomis tiesiog klesti – ir tai yra labai didelė bei opi problema, kurią būtina spręsti. Suprantama, kad įtakoti nuolatos savo duris atveriančių greito maisto užkandinių skaičiaus tiesiog neįmanoma. Todėl šį klausimą galima ir reikia spręsti švietėjišku būdu. Trumpiau tariant, žmones būtina informuoti apie tai, kokią didelę žalą jų organizmui daro nesveikas ir savo sudėtyje daug kenksmingų cheminių medžiagų turintis maistas. Tačiau akivaizdu, kad tikrai nepakanka pasakyti, jog mums nereikėtų valgyti vieno ar kito – būtina įvardinti pagrindines tokių sprendimų priežastis.

Taigi, jei žvelgtume į statistiką, pamatytume labai akivaizdžią ir didelę problemą. Žmonės, kurie kasdien vartoja nesveiką maistą, kur kas dažniau susiduria su viršsvorio problema, širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėjusiu kraujospūdžiu ir cholesterolio lygiu, sutrikusiu miegu, padažnėjusiu galvos skausmu, didele nuotaikų kaita, sąnarių, nugaros ir skrandžio skausmais bei kt. Neigiamų padarinių, kuriuos įtakoja nesveiko maisto vartojimas, yra labai daug, todėl šis sveikatos sutrikimų sąrašas anaiptol nėra baigtinis.

Ir nors šią akimirką jūs galite nejausti jokių sveikatos negalavimų, tai tikrai nereiškia, kad su jais nesusidursite artimoje ateityje. Jei ir toliau neatsižvelgsime į tai, kas kasdien patenka į mūsų skrandį, negalėsime tikėtis nugyventi laimingo, sveiko, produktyvaus ir ilgo gyvenimo. Juk jei jūs į savo automobilį stengiatės pilti tik pačios aukščiausios kokybės kurą, kodėl gi tokiu pačiu požiūriu neturėtumėte vadovautis tuomet, kai kalbame apie mūsų kasdien vartojamą maistą. Įsivaizduokite, kad maistas yra mūsų organizmo kuras, kuris suteikia mums daug reikiamos energijos – tuomet jūsų požiūris turėtų pasikeisti.

Kaip bebūtų, kai kalbame apie tokius teigiamus pokyčius, turėtume kalbėti ir apie ekologišką maistą. Ir net jei iki šiol jūs buvote linkę manyti, kad tai yra tik prekybininkų reklaminis triukas, pats metas tokį požiūrį pakeisti. Ekologiškas maistas yra viena iš pagrindinių sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių. Tai maistas, kuriame yra daugiausiai vitaminų, mineralų ir kitų mūsų organizmui būtinų mikroelementų. Jei didžiąją dalį mūsų kasdienės mitybos raciono sudarys ekologiškas maistas, galėsime pasiekti kur kas geresnių rezultatų, išvengdami daugybės įvairių sveikatos problemų.

Net ir tie, kurie skiria pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 10 labiausiai paplitusių mitų.

1. Liesi produktai yra sveikesni. Vien tai, kad produkte yra mažiau riebalų, dar nereiškia, kad jis sveikesnis. Yra daug produktų, kuriuose daug riebalų, o jie yra ne tik sveiki, bet ir būtini mūsų organizmui. Pavyzdžiui, riebi jūrinė žuvis turi daug Omega-3 riebalų rūgščių, kurios labai svarbios mūsų sveikatai. Avokaduose, riešutuose, aliejuose taip pat yra mums labai reikalingų riebalų.

2. Valgyti reikia po mažai, bet dažnai. Kai kurių žmonių, tikinčių šia taisykle, valgymas pavirsta nuolatiniu kramsnojimu – valgoma kas valandą ar dvi, bet niekada taip ir nepasisotinama. Alkis parodo, kad kūnui reikia energijos, tuomet ir reikėtų pradėti valgyti. Sotumo jausmas parodo, kada maisto jau užtenka ir galima baigti valgyti. Kiekvieno žmogaus valgymo dažnumas yra labai individualus ir priklauso ne tik amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, bet ir nuo to, kiek ir ko valgyta praėjusį kartą. Ilgesnės kaip 4-5 valandų pertraukos tarp valgių taip pat nėra gerai, nes sutrikdo medžiagų apykaitą. Valgyti „po mažai“ yra labai neapibrėžtas nurodymas, skatinantis ignoruoti tikruosius kūno poreikius.

3. Per dieną reikia išgerti virš 2 litrų skysčių. Kiekvienam žmogui skysčių poreikis yra skirtingas. Tam pačiam žmogui, skirtingomis sąlygomis gali reikėti skirtingo kiekio skysčių. Būnant karštame ore, pirtyje ar sportuojant, skysčių netenkama, todėl jų reikia daugiau. Normaliai skysčių kiekis, į kurį patenka vanduo, arbata ir pan., apskaičiuojamas arba pagal žmogaus kūno masę – 30 ml/kg svorio, arba pagal suvalgomo maisto kiekį – 1 suvartotai kilokalorijai reikia 1 ml skysčių.

4. Skysčių gėrimas neturi įtakos atminčiai. Įrodyta, kad skysčių gėrimas gali turėti įtakos mokinių mokymosi rezultatams. Tiek vaikai, tiek suaugusieji, kurie geria nepakankamai ir kuriems trūksta skysčių, pasižymi blogesne dėmesio koncentracija, atmintimi, blogiau atlieka užduotis.

5. Termiškai neapdorotame („žaliame“) maiste yra augalinių fermentų, kurie gerina virškinimą. Suvalgius net ir aukšta temperatūra nepaveiktus augalus, juose esantys fermentai skrandyje dėl rūgščios terpės suyra ir tampa neveiksmingi. Taigi maisto virškinimui žmogaus organizmas pats gamina jam reikalingus fermentus. Tyrimai rodo, kad skrandžio fermentų išsiskyrimą bei virškinimą skatina, pavyzdžiui, natūralus bikarbonatinis mineralinis vanduo. Vieni iš geriausiai žinomų bikarbonatinių vandenų pasaulyje yra šie: „Borjomi“ (Gruzija, 3880 mg bikarbonatų litre), „Gerolsteiners“ (Vokietija, 1815 mg bikarbonatų litre), „Campilho“ (Portugalija, 1479 mg bikarbonatų litre). Iš Lietuvoje platinamų bikarbonatinių mineralinių vandenų „Borjomi“ yra populiariausias.

6. Negalima valgyti po 18 val., nes kalorijos, gautos vakare didina svorį. Kalorija yra kalorija, jos vertė nesikeičia priklausomai nuo paros meto. Organizme medžiagų apykaita vyksta visą parą, ji nenutrūksta. Niekada nebūna taip, kad atėjus tam tikrai valandai (18 ar 19 val.) „išsijungtų“ energijos poreikis, nutrūktų medžiagų apykaita ir organizme nebebūtų naudojama energija.

7. Labai sveika kartais pabadauti ar išsivalyti organizmą. Kūnas nekaupia kenksmingų medžiagų, o jas neutralizuoja, paverčia nekenksmingais junginiais ir pašalina. Inkstai, kepenys, oda ir plaučiai – visi šie organai tarnauja kaip organizmo valymo sistema, todėl papildomai jo valyti nereikia. Badaujant ardomi savi audiniai, nes kūnui reikia gauti energijos išgyventi. Tokia priemonė ne išvalo, o priešingai – badavimo metu prisigamina daug toksinių medžiagų.

8. Tam, kad būtume sveiki, reikia kasdien vartoti vitaminų ir mineralų papildus. Maisto papildai – vitaminai ir mineralai – negali atstoti tinkamos mitybos teikiamos naudos sveikatai. Dauguma sveikų žmonių gauna pakankamai mineralų ir vitaminų tiesiog tinkamai maitindamiesi bei gerdami natūralų bikarbonatinį mineralinį vandenį. Kai kuriose situacijose vitaminų ir mineralų poreikis tampa didesnis ir jų gauti su maistu tampa sunkiau, tuomet ir rekomenduojami papildai, pavyzdžiui, nėštumo metu, po ligos ir pan.

9. Kava ir arbata sukelia dehidrataciją (skysčių netekimą). Mažesnis nei 400 mg kofeino kiekis neskatina dehidratacijos, o kavoje ar arbatoje esantis vanduo dar ir suteikia mums skysčių. Taigi arbata ar kava, netgi ir stipri, gali būti skanus būdas žmogui gauti daugiau skysčių. Be to, kava ir arbata turi kitokių teigiamų poveikių sveikatai: jose yra antioksidantų, kurie apsaugo nuo laisvųjų radikalų ir taip sumažina daugelio ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, riziką.

10. Ekologiškas maistas yra sveikesnis. Atlikti tyrimai parodė, kad tiek ekologiško, tiek neekologiško maisto poveikis sveikatai yra toks pats. 2010 m. buvo išspausdinta sisteminė apžvalga, kuri apibendrino daugiau kaip 98 tūkst. per pastaruosius 50 metų atliktus tyrimus. Autoriai padarė išvadą, kad ekologiškas maistas nėra nei geresnis, nei naudingesnis, nei turi kažkokios didesnės įtakos sveikatai negu įprastas neekologiškas maistas. Taip pat nustatyta, kad ekologiškas maistas savo biologine verte (t.y. vitaminų, mineralų, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiu) nesiskiria nuo neekologiško. 2012 m tą patį patvirtino ir Švedijos mokslininkų grupė.