Teisiniai pagrindai

Viešieji užrašai yra visiems skirti aiškiai matomi užrašai. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 str. Skelbia:

„Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“; 18 str.: „Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba“; 23 str.: „Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi“ (VKĮ, 1995). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 str. skelbia: „Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus“ (VTAĮ, 2007). Mažmeninės prekybos taisyklių 9 ir 26.1 punktai: „Įmonės ar jos padalinio, kuris verčiasi mažmenine prekyba, pavadinimas nurodomas iškaboje, vadovaujantis ūkio ministro patvirtintomis Išorinės reklamos įrengimo tipinėmis taisyklėmis. Tais atvejais, kai pardavėjas yra individualia veikla besiverčiantis fizinis asmuo, nurodomas jo vardas, pavardė ir individualios veiklos vykdymo registracijos pažymos arba įsigyto verslo liudijimo numeris. Šie duomenys nurodomi individualia veikla besiverčiančio fizinio asmens pasirinktu būdu, tačiau jie turi būti pirkėjų matomi. Pirkėjas turi teisę iki vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gauti teisės aktų nustatyta tvarka raštu valstybine kalba jam būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, susipažinti su jų saugą patvirtinančiais dokumentais (Taisyklės, 2001, red. 2005). Reklamos įstatymo 2 str. apibrėžia, kad „Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (…), o 4 str. teigiama: „Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai“ (RĮ, 2000). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2000) 1.20, 1.21 p.: „Lietuvos Respublikoje įregistruoto juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas ginamas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Bent vienas iš asmenų, veikiančių atstovybės ar filialo vardu, turi gyventi Lietuvos Respublikoje. Asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikoje registruotos atstovybės ar filialo vardu, teises ir pareigas (kompetenciją) nustato Lietuvos Respublikos teisė. 2.40 straipsnis nustato Juridinio asmens pavadinimo sudarymą: „Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą“. Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių (patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m.) keli punktai: „4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ir ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ir kitokių daiktavardžių, pvz.: „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Simetrija“, „Sedula“, „Stumbras“, „Nijolė“. 5.2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma“, „Sodra“, „Elmatronas“. 6. Simboliniais vardais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei firmų veikla yra humanistinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: akcinė bendrovė „Lingua“, uždaroji akcinė bendrovė „Littera“, labdaros ir paramos fondas „Alfa“. 11.1 Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Cementovkė“, „Gerbūvis“. 11.3. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“. 11.5 Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „SeKoMa“, „Meleta“, „AtiLa“. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 91¹ str.: „Valstybinės kalbos nevartojimas įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams (…).“ 91² str.: „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas – užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, pareigūnams ar kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą – užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų“.

Atskirų teiginių ir sąvokų apibrėžimų yra ir Prekių ženklų įstatyme (PŽĮ, 2000). Kaip skelbti reklamą, kaip ją įrengti, kokios yra viešųjų užrašų pateikimo konkrečios taisyklės, pateikiama Išorinės reklamos įrengimo tipinėse taisyklėse (Taisyklės, 2000, red. 2005, 2008 ), Reklamos kultūros objektuose, jų teritorijoje ir apsaugos zonose įrengimo tipinėse taisyklėse (Taisyklės, 2005), taip pat ir 2008 m. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos patvirtintose Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse.

Svarbiausius viešųjų užrašų vartosenos reikalavimus apibendrintai išdėsto Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosios taisyklės (Taisyklės, 1995, red. 1997, VLKK).

Keletas punktų:

Visų rūšių viešoji informacija turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą ir kitus teisės aktus.

1. Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų kalba turi būti taisyklinga.

2. Viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti, pateikti su savivaldos institucijų leidimu).

3. Jei garsinė ir rašytinė informacija susijusi su užsieniečių aptarnavimu (viešbučiuose, paštuose, bankuose, viešojo maitinimo įstaigose ir kitur), tarptautiniu transportu, turizmu ar tarptautiniais renginiais, greta valstybinės kalbos gali būti vartojamos tradicinės tarptautinio bendravimo kalbos: anglų, vokiečių, prancūzų.

4. Informacinių užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

6. Iškaboje firmos vardas pateikiamas pagal registravimo liudijimą (visas arba taisyklingai sutrumpintas). Prie nelietuviškų ar veiklos srities nenusakančių lietuviškų firmų pavadinimų rekomenduojama nurodyti minimalią informaciją apie firmą (jos veiklos pobūdį, parduodamas prekes, teikiamas paslaugas ar pan.) (pvz.: ELECTROLUX / Buitinė technika, PANASONIC / Garso ir vaizdo aparatūra).

Taigi, Lietuvos valstybės viešajame gyvenime visur privalo būti teikiama pirmenybė taisyklingai valstybinei lietuvių kalbai.

Kėdainiai – ne Vilnius, ir ačiū Dievui (bent šiuo atžvilgiu)

Vilnius, Lietuvos sostinė, jau skęsta nelietuviškų užrašų jūroje. Kai įvažiuoji į miestą, galima pagalvoti, kad ne Lietuvoje jau esi. Gaila, bet pamažu visa Europa (ir ne tik Europa) darosi vienoda – prekėmis, gyvenimo būdu, kultūra. Neįdomu taip, kai nyksta savitumas. Viena visuomenės dalis seniai piktinasi akis badančiais svetimkalbiais firmų pavadinimais, prekių ir paslaugų ženklais, kurie viešuosiuose užrašuose lietuvių kalbą vis labiau stumia į pašalį, o kai kur ir visai nepalieka jai vietos. Tarsi galvojama: „Taip bus šauniau, bus kaip užsienyje.“ Kartais paprastas žmogus net nemoka perskaityti parduotuvės pavadinimo, na, kad ir „Leeder Price“.

Yra ir nemažai pavyzdingų iškabų, kitų viešųjų užrašų, kur gražiai suderinamas kitakalbis firmos pavadinimas, žodinis prekės ar paslaugos ženklas su informacija lietuvių kalba. Būdingas pavyzdingų viešųjų užrašų bruožas yra tas, kad juose pirmenybė teikiama informacijai lietuvių kalba, ji lengvai pastebima, o kitakalbiai žodiniai prekių ar paslaugų ženklai turi aiškius ženklo grafinius požymius. Užsienio firmų prekių ženklai registruoti ir nekeičiami, tačiau nebūtina jais „rėkti“, labiau išryškinti reikia lietuvišką užrašą. Vilniuje kartais šalia užsienietiškų užrašų lietuvių kalbos iš viso nėra arba dažniausiai lietuviški žodžiai kelių centimetrų dydžio ir nukišti kur į kampą.

Džiugu, kad Kėdainiuose kažkuo labai negeru stebėtis nereikia. Užrašai, reklama, skelbimai parašyti palyginti nebloga kalba, nėra daug labai grubių kalbos klaidų nei labai rimtų reklamos, viešųjų užrašų pažeidimų. Tai, matyt, susiję su tuo, kad visgi  Kėdainiai – ne didmiestis, nėra tiek daug užsienio firmų, o ir pačių užsieniečių, kuriems pataikaujant būtų rašoma taip, kad tik jiems būtų patogu ir aišku. Kėdainiai neskęsta nelietuviškų užrašų bei klaidų jūroje. Galbūt kėdainiečiai kruopščiai vykdo Savivaldybės architektų ir kalbininko nurodymus, galbūt tiesiog yra savo miesto ir savos kalbos patriotai.

Apie tai, kas pagirtina

Beveik nėra iškabų įrengimo pažeidimų, kalbos klaidų jose, nes visgi iškabose pateikiama labai trumpa ir oficiali informacija. Sakykim, viešbutis „Smilga“ gražiai pateikia savo pavadinimą, prie informacijos Automobilių stovėjimo aikštelė užrašyta ir anglų kalba Parking. Iš tiesų, kadangi viešbučiuose lankosi užsieniečių, tokia informacija reikalinga. Nelietuviškas užrašas pateiktas tinkamu šriftu, t. y. ne ryškesnėmis, ne didesnėmis raidėmis nei lietuviškas. Korporacija „Matininkai“ taip pat taisyklingai pateikia užrašus ir lietuvių, ir anglų kalba. Simboliniai pavadinimai dažniausiai pateikiami ne su kabutėmis, o išryškinami kitos spalvos ar dydžio raidėmis; ir tai yra gerai, nes nereikia iškabos užrašų apkrauti nereikalingais ženklais (kitaip yra rašant paprastus tekstus, tada reikia kabučių, lietuviškos yra tokios „…..“). Gerai, kad pradedama skirti tiesioginės reikšmės pavadinimą nuo simbolinio – tiesioginės reikšmės pavadinimai, tokie kaip uždaroji akcinė bendrovė (UAB) Reklamos gamybos studija, valstybės įmonė Registrų centras, VšĮ Kėdainių ligoninė ir pan., rašytini be kabučių tiek iškabose, tiek ir reikalų raštuose. Tuo tarpu simboliniai pavadinimai, tokie kaip UAB „Kėdbusas“, VšĮ „Sporto gijos“ rašytini su kabutėmis, – tik iškabose kabutes gali atstoti kitu šriftu ir/ar kitokia spalva užrašytas simbolinis pavadinimas.

Dažnai simboliniai pavadinimai pateikiami firmos prekių ženklo pavidalo arba kartu su firmos ženklu. Gerai, kai šalia simbolinio pavadinimo yra parašytas ir paaiškinimas, t. y. nurodoma pagrindinė firmos veiklos sritis, pvz., „Borga“ – „Plieninės stogų ir sienų dangos“ (nors geriau būtų danga).

Dažnai teisinė forma nebūna nurodyta, bet iškabose ji ir nėra labai būtina. Jei visgi rašoma, galima nurodyti prieš pavadinimą ar po jo, pvz., UAB „Heradas“ arba „Heradas“, UAB. Beje, suklysta užrašius I. Į. „Diara“, reikėtų rašyti be taškų, t. y. IĮ. Bet užtat gan ilgame šios įmonės skelbime – nei klaidelės.

Gerai, kad nepaliktas tik toks užrašas „RGS“, nes nelabai būtų aišku, kokia čia įmonė ar įstaiga. Iš pirmo žvilgsnio nelabai ir aišku, ar čia toks simbolinis pavadinimas, ar pirmųjų raidžių trumpinys. RGS nėra užregistruota kaip, sakykim, UAB „AGA“. Atrodo, kad šiuo atveju trumpinys bando tapti simboliniu pavadinimu. Gerai, kad šalia yra visas šios uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas – Reklamos gamybos studija. Juk ji nėra taip gerai žinoma, kaip, sakykim, RST, t. y. Rytų skirstomieji tinklai, tad tokių įmonių pavadinimų geriau netrumpinti.

Bet visgi…. galėtų būti geriau

Iškabų ir jų užrašų pateikimas kartais – truputį linksmas, truputį klaidingas.

Štai įdomus stendas, kuriame nurodoma, kad pastate yra UAB Kėdainių autoservisas bei UAB „Sibena“, o per vidurį stendo užrašyta – Automobilių registracija, tad suprantu, kad abi šios bendrovės teikia tokią paslaugą. Nuoroda prie gatvės – Transporto registravimas. Kodėl jau kitaip? Bet dar įdomiau ir netgi linksma pasidaro apžiūrint Gegučių ir Pavasario gatvių „susidūrime“ stovintį namą. Beje, numerio nėra nei iš tos, nei iš kitos pusės. Gegučių gatvėje stovėdamas matai ant namo užrašą Cheminis valymas. Patalynės skalbimas, o jei stovi Pavasario gatvėje, tau pranešama, kad čia Sausas drabužių valymas. Skalbimas. Taigi nesuprantama, ar čia tik drabužiai sausuoju būdu valomi, ar, sakykim, ir automobilių užvalkalai, ar tik patalynė skalbiama, ar ir drabužiai. Ar nebūtų paprasčiau, galutinai apsisprendus, kokia veikla vykdoma, aiškiai įvardinti Valykla, skalbykla. (Pagal taisykles įmonės pavadinimas turi būti nurodomas iškaboje, viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti, pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu.) Netinkamas žodžių junginys sausas valymas, nes toks valymo būdą nusakantis žodis jau yra terminas, tad reikia įvardžiuotinės formos – sausasis. Nelabai gerai ant pastato rašyti Valymas, skalbimas, nes čia reikia vietos pavadinimo, t. y. nurodyti įstaigą. Prekybos, paslaugų vietai (patalpai) įvardyti vartotinas ne būseną ar veiksmą nusakantis veiksmažodžio abstraktas, bet priesagų -ykla, -uvė daiktavardžiai: Daiktų saugykla (ne Daiktų saugojimas), Avalynės taisykla (ne Avalynės taisymas), Drabužių valykla (ne Drabužių valymas), Raktų dirbtuvė (ne Raktų gamyba). Remontuojami tik dideli objektai (pastatai, automobiliai ir pan.), o televizoriai, kompiuteriai – taisomi, tad turi būti kompiuterių taisymas (ne remontas) ir priežiūra (ne aptarnavimas, nes aptarnaujami klientai, o ne daiktai ir prietaisai). Tačiau, kaip jau minėta, nurodant rūšinį paslaugos pavadinimą, vietą, kur kas taisoma, tiksliau vadinti taisykla, o ne taisymu (daiktavardžiai su priesagomis -imas, -ymas žymi veiksmo, darbo procesą).

Gegučių gatvėje lyg ožiai surėmusios ragus dvi fotografijos paslaugų ir prekių įmonės. Vienoje gatvės pusėje užrašyta kaip ir gerai – Fotopaslaugos, fotoprekės, fotolaboratorija, o priešais, kitoje gatvės pusėje, ant pastato užrašyta Foto ateljė, foto parduotuvė. Geriausiai būtų užrašyti Fotografijos paslaugos ir prekės, Fotografijos studija. Žodelis foto- nerašomas atskirai. (Kaip ir dėmuo auto- prie kito dėmens nejungiamas brūkšneliu ir nevartojamas kaip atskirai rašomas junginio žodis. Taip pat auto- nejungiamas prie lietuviškų žodžių, pvz., autodalys (= automobilio dalys), jungiamas tik prie tarptautinių autoservisas.)

Negalima palikti tik tokio užrašo – Akvariumas. Reikia dar parašyti, ar tai žuvies produktų parduotuvė, ar dekoratyvinių auksinių žuvelių ir akvariumų (taip gali pasirodyti pagal pavadinimą). O gal čia baseinas? Pažeidimas yra, jeigu iškaboje pateikiamas vien simbolinis pavadinimas be valstybine kalba nurodyto parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba prekybos ar paslaugos teikimo vietos rūšinio pavadinimo (parduotuvė, taisykla, kirpykla, dirbtuvės ir pan.).

Neapsižiūrėta su kai kuriom nuorodom. Nelabai dar seniai mieste pastatytos gražios, geltonos ir, svarbiausia, labai reikalingos gatvių ir aikščių rodyklės lietuvių ir anglų kalba yra su kai kuriais žioplumo niuansais: vienoj gatvės pusėj matome nuorodą Senoji Rinka, o kitoj – Senosios Rinkos aikštė (Registrų centre registruota yra Senosios Rinkos aikštė), o į kitą aikštę nurodoma taip: Didžioji rinka (aikštė), nors reiktų, kad ir antrasis pavadinimo žodis būtų pradedamas didžiąja raide. Iš tikro Kėdainiuose yra Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, bet rodyklėse žodžio muziejus nėra.

Reklama, skelbimai

Reklaminiai užrašai – tai nebe iškabų lentelės, kur pateikiama pavadinimai ir įvardijamoji informacija. Paprastai reklamos užrašus matome plakatuose, stenduose, pritaisytuose ne prie durų, o ant sienos įvairiose vietose ar net ant stogo, stendai statomi gatvėse ir pan. Kartais tokie reklaminiai užrašai, turint mažiau lėšų arba kai labai trumpam reikia, tiesiog užrašomi ant popieriaus ir pakabinami, priklijuojami ant lango, pastatomi ant palangės. Reklamose daugiau laisvės rašant, daugiau, deja, ir klaidų. Džiugu, kad didelės firmos, kurios gamina gražesnes, ilgalaikes reklamas, negaili lėšų nei jų dizainui bei spaudos kokybei, nei laiko suderinti tekstų su išmanančiais reklamų įstatymus, taisykles bei kalbos niuansus. Tokie yra, sakykim, „Bitės“, „Omnitel“ reklaminiai stendai.

Pagrindinės kalbos klaidos ir netikslumai rašant reklamos užrašus

Ir „Grėjaus namas“, ir „Karališkieji kiškiai“ reklaminiame plakate siūlo antrą patiekalą. Kodėl iš karto antrą? O jei aš norėčiau penkis valgyti? Pirmas, antras, trečias bus, jei man nešami patiekalai bus skaičiuojami. O reklamoje turėjo būti užrašyta antrasis patiekalas, nes šis žodis yra kaip terminas, panašiai kaip, sakykim, viešasis maitinimas, o ne viešas. Šis būdvardis jau yra beveik sudaiktavardėjęs, juk pasakoma noriu tik antrojo, kaip sakome neturiu grynųjų (priimtas terminas). Taigi, čia reikia įvardžiuotinės formos.

„Grėjaus namo“ lange lapuke užrašyta: Norėdami gauti verslo pietų meniu elektroniniu paštu, prašome kreiptis į administratorių, o reiktų: Jei norite gauti / Norėdami gauti…… kreipkitės.…

Parduotuvė „Džinsų stilius“ praneša, kad Gautos kelnės būsimoms mamoms, bet vargu ar gautos visos kelnės, kiek tik jų yra pasiūta, tad reiktų rašyti Gauta kelnių…., nes kiekis nei pardavėjui, nei pirkėjui ir nesvarbus, ir nebūtinas žinoti, čia yra neapibrėžtas. (Ši klaida, beje, labai dažna ir įvairiuose tekstuose. Reikėtų skirti  duok duonos – t. y. duok kažkiek duonos, nuo duok duoną, t. y. duok visą, kiek yra, kiek matau, į muziejų atvyksta ekskursijos nuo atvyksta ekskursijų, juk aišku, kad ne visos ekskursijos vyksta į šį muziejų, tik dalis jų.)

Kelnės būsimoms mamoms – gal ir gerai užrašyta, nes nusakoma daikto paskirtis, tačiau prekėms pavadinti geriau tinka kilmininkas, tad reiktų rašyti Medžioklės, žvejybos, savigynos prekės. Ne Dažai automobiliams, bet Automobilių dažai (Automobiliniai dažai), ne Prekės sportui, bet Sporto prekės.

Kartais pasiūloma kavos išsinešimui, dažnam skelbime galima rasti telefoną pasiteiravimui, taip pat automobilius pardavimui. Tokie veiksmažodiniai daiktavardžiai gali būti keičiami bendratimi: kava, pica išsinešti, butas išsimokėti, telefonas pasiteirauti, o kai kuriais atvejais – reikiamybės atspalvį turinčiais junginiais: kava, pica išsineštinai, butas išsimokėtinai, arba būdvardžiais: išsineštinis maistas, išsineštinė pica, išsimokėtinis butas.

Parduotuvės „Heradas“ reklaminis užrašas siūlo drėgmės surinkėjus, matyt, parduoda žmones, kas, žinoma, Lietuvoje yra draudžiama. Didžiųjų kalbos klaidų sąraše pateikiama rinkiklis, (oro, vandens) rinktuvas. Su priesaga -ėjas lietuviai nuo seno darydavosi tik asmenų pavadinimus, dažniausiai pagal darbą, verslą, amatą, profesiją: siuvėjas, pirkėjas, pjovėjas ir pan.

Ne džiakuzi turėtų būti, o sukūrinė vonia, ne personaliniai kompiuteriai reiktų rašyti, o asmeniniai kompiuteriai, ne išplanavimas, o tiesiog planas ar projektas, išdėstymas, suplanavimas. Didžiųjų kalbos klaidų sąraše yra žodis ploteris, jis keistinas braižytuvu, tad negalima rašyti Ploteriavimo paslaugos, reiktų taip: Braižymo / brėžinių spausdinimo / plėvelių pjaustymo paslaugos (priklauso nuo to, kokios konkrečiai paslaugos teikiamos). Yra skelbimų Dujinė įranga, o turėtų būti Dujų įranga. Daikto ypatybei žymėti vartotinas nusakomasis kilmininkas, todėl ne kompiuterinė, o kompiuterio įranga. Taip pat ne mobilūs, o mobilieji telefonai, ne gaivinantys, o gaivinamieji, gaivieji gėrimai. Roletai keistini ritininėmis užuolaidomis.

Dažniausiai vietoj daiktavardinių konstrukcijų žymiai gyvesni yra veiksmažodžiai: Įeiti draudžiama (ne Įėjimas draudžiamas), Priimame užsakymus (ne Užsakymų priėmimas), Vežame krovinius; Gabename krovinius (ne Krovinių pervežimas). Taip pat geriau Priimami užsakymai įvairiomis progomis, o ne Priimami užsakymai įvairioms progoms, įvairiems pobūviams, banketams.

Pasitaikė skelbimuose, reklaminiuose užrašuose ir skyrybos klaidų. Būtinai reikia kablelių tokiuose sakiniuose: Prekiaujame lęšiais, padengtais antirefleksine danga; Apžiūrėkite, ar ant jūsų automobilio nėra….; Patikrinkite, ar sandariai uždaryti…..

Tai tik kelių gatvių išorės reklamos klaidos. (Prekių etiketės, valgiaraščiai taip pat yra viešieji užrašai. Su jais daugiau bėdos. Bet apie tai – kitą kartą.) Kiekvienas verslininkas, prieš pateikdamas iškabą pagaminti dizaino studijai, turi ne tik suderinti projektą su Architektūros ir urbanistikos skyriumi ir atitinkamos seniūnijos seniūnu, bet ir pasirūpinti, kad tekstas atitiktų taisyklingos kalbos reikalavimus. Priešingu atveju gali tekti taisyti netaisyklingą kalbiniu požiūriu užrašą arba net sumokėti baudą, nes Savivaldybės kalbos tvarkytojas yra įgaliotas bausti administracine tvarka. Be to, pagaminti naują reklaminį stendą ar iškabą nemažai kainuoja. Kėdainių rajono savivaldybės interneto svetainėje (www.kedainiai.lt) skelbiamos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės; įstatymų, kitų teisės aktų, susijusių su reklama bei kalba, galima rasti internete. Praverstų perskaityti ir Lietuvių kalbos instituto išleistas knygeles: „Reklamos kalba“ „Viešieji užrašai“. Norintiems taisyklingai sudaryti valgiaraščius, labai pravers 2005 m. išleista Albinos Šiupienienės knyga „Į pagalbą valgiaraščių tvarkytojams“, nurodymų bei patarimų yra ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje (www.vlkk.lt). Savivaldybės kalbos tvarkytoja konsultuoja ir kontroliuoja, kaip rajone vykdomas Valstybinės kalbos įstatymas, kaip laikomasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie LR Seimo nutarimų ir kitų valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą reglamentuojančių dokumentų nuostatų, ir turi teisę reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus. Tokių ir panašių klaidų būtų išvengta, jei įmonių, įstaigų ir organizacijų savininkai, prieš registruodami pavadinimą, pasikonsultuotų su kalbininku, o visi, norintys reklamuoti savo prekes ir paslaugas iškabose, stenduose, plakatuose, – derintų jų projektus su atsakingais Savivaldybės administracijos tarnautojais. Galbūt bendromis pastangomis pasiektume, kad reklaminiai užrašai ne tik būtų taisyklingi, bet ir iškabos derėtų prie aplinkos ir ją puoštų.

Viešieji užrašai – įmonės, įstaigos, organizacijos ir viso miesto įvaizdžio dalis, tad reikėtų šį įvaizdį puoselėti – nešiukšlinti savo brangios gimtosios kalbos. Esamas klaidas reikia kuo greičiau ištaisyti bei pasistengti, kad naujų neatsirastų.

Rūta Švedienė

Kėdainių r. savivaldybės vyr. specialistė

knypava.lt