Didžiosioms metų šventėms nurimus, gražią vasario 4 d. popietę, tęstinio projekto ,,Senieji amatai Europoje“ dalyviai, būrys J. Paukštelio pagrindinės mokyklos mokytojų ir mokinių, patraukė į ,,Batų namus“, norėdami iš arčiau pamatyti ir sužinoti apie batsiuvystės amatą.

Tik pravėrus duris, pirmame aukšte girdėjosi neįprastas ausiai siuvimo mašinos burzgesys, plaktuko stuksenimas, ausį rėžė keistas, čaižus tarsi medžio pjovimo staklių garsas.

Malonia šypsena visus pasitiko J. Maslauskienė ir  pakvietė į  antrame aukšte esančią, batų projektavimo dirbtuvę, kurioje vis nekantriai besižvalgydamas pro didelius langus, tylomis darbavosi  pats ,,Batų namų“ šeimininkas Ž. Maslauskas.

Visų susirinkusiųjų dėmesį prikaustė, ant  labai didelio stačiakampio stalo, matomi  įvairūs odos gabalai, tvarkingai sudėlioti iškarpų brėžiniai.

Sienas ramstė lentynos, pilnos keistos žalios spalvos kurpalių, surūšiuoti tik šių namų šeimininkų žinomos tvarkos būdu, begalės įvairiausių įrankių: žirklių, adatų, klijų skardinių ir tt.

Vaikai nedrąsiai apspito Žaną, jų akytės švietė smalsumu, tarsi sakydamos: - ,,Ką čia mums tas dėdė papasakos?“

Ilgai nelaukęs, dar syki permetęs visus žvilgsniu, tarsi skaičiuodamas, šeimininkas pradėjo pasakoti: ,,Batų siuvimas, visų pirma prasiseda galvoje, mintyse.

Tik pradėjus įsivaizduoti kaip jie turės atrodyti, gali dėliotis medžiagas ir detales, sukursiančias visumą apibendrinantį gaminį“. Po to seka klijavimo darbai, siūlių susiūvimas ir t.t.

,,Be to, norisi pagaminti tik labai gerai ir kokybiškai“ – tęsė mintį Žanas. Kol batai tampa tinkamais juos avėti atliekama begalė įvairiausių darbų. O tada pamėgino įvardinti, kokius  vis dėlto darbus tenka dirbti: ,,Kartais reikia drožti kurpalį, kirpti odą, kalti, pjauti,  gręžti, siūti“.

Vienos naujų batų poros gamyba, užtrunka apie tris dienas. Kartais, prie šių batų dirba net du žmonės.

Tai priklauso nuo medžiagų sudėties, iš kurių gaminami batai, dizaino, detalių sudėtingumo, darbo užbaigtumo išpildymo. Tenka ne tik gaminti naujus batus, bet ir remontuoti senus.

Šeimininkas nepailsdamas kalbėjo apie batsiuvystės žavesį, atskleidė daugybę rankų darbo ir fabriko ,,konvejerinio“ batų gamybos būdo paslapčių ir trūkumų.

Ramiu tonu, besišypsodamas matavo kurpalių, dėliojo įvairias iškarpas, demonstravo viską aiškindamas kam ir dėl ko jie reikalingi.

Šis vaizdus pasakojimas rodos paliko vaikams įspūdį, prikaustė žvilgsnius. Moksleiviai buvo atidūs stebėtinai ilgai, atidžiai klausė ir niekas nė nekrustelėjo. Tik pabaigus kalbą, šeimininką užgriuvo lavina pačių įvairiausių vaikų ir net labai rimtų mokytojų klausimų.

Moksleiviai buvo gerai pasiruošę, lyg per kokį rimtą egzaminą. Kuklesnių vaikų rankos kilo aukštyn, tarsi pamokų metu, laukiant savo eilės, tačiau drąsesni irgi nesnaudė, mat labai nekantravo užduoti jiems rūpimą klausimą.

Šeimininkas pasistengė į visus juos atsakyti suprantamai, labai paprastai ir aiškiai. O vaikai vis teiravosi:

Kiek metų dirbate šį darbą ir kada pagaminote pirmąją batų porą?

,,Šį darbą dirbu jau 15 metų. Batai mano gyvenime atsirado netikėtai netgi man pačiam. Viskas prasidėjo nuo batų taisymo. Kasdien susiduriant su įvairiausiomis tasymo bėdomis, subrendo mintis, kad  jau ir  pats galiu pagaminti.

Pirmoji mano rankomis gaminta batų pora, išties atrodė gražiai, tačiau nepasakyčiau, kad buvo labai kokybiška, - neslepė Žanas. Tik pagaminęs pirmuosius batus ir juos pradėjęs nešioti, supratau, kodėl ir ką turiu keisti, - šypsodamasis tęsė mintį.

Juk kiekvieno žmogaus pėda yra unikali, skirtingo dydžio ir aukščio, todėl standartinis kurpalius ir iškarpų lekalai nėra tinkami visiems iš eilės“.

,,Taigi, batų gaminimo įgūdžių, siuvimo ir klijavimo paslapčių išmokau ne per vieną naktį, o laikui bėgant. Ir dabar kasdien vis ką nors naujo atrandu, bandau pritaikyti, tobulinti.

Tai nėra nuobodus darbas, greičiau kūrybinis, reikalaujantis daug laiko, kantrybės ir jėgų. Norint, kad batai būtų pasiūti tinkamai reikia gerai išmanyti algebros, geometrijos ir dailės mokslus.

Tiesiog reikia turėti užsispyrimo ir eiti drąsiai prie užsibrėžto tikslo“-  labai rimtai kalbėjo Ž. Maslauskas, tarsi kurį nors mokslevį, jau būtų nusižiūrėjęs šiam amatui.

Svarbiausiais tikslas šiame darbe - ne tik gražūs, bet ir patogūs batai. Neišmanydami geometrijos negalėsime taisyklingai sudėlioti gaminio konstrukcinių detalių.

Kas diktuoja klientams batų madas ?

Kurį laiką primiršta batsiuvystės tradicija, regis, vėl populiarėja. Madas klientams diktuoja dažniausiai pasitaikantys didmiesčio  prabangių parduotuvių salonai, žurnalai ar turguje matyti batų modeliai.

Siuvant batus pagal užsakymą, stengiuosi pasiūlyti  neįprastus modelius ir detales, tam, kad tokio pat jau nebesutiktumėte. Kaip jau minėjau, ne visų kojos vienodos ir nevisiems tinka vieno modelio batai, todėl kartais bandau žmogui siūlyti mano galva jam labiau tinkantį modelį, ir dažniausiai klientai lieka patenkinti.

Kokius batus daugiausiai siuvasi? Ir kaip nustatoma kaina?

,,Dažniausiai klientai užsisako batus iš brangesnių, tačiau geresnės kokybės medžiagų. Galima pasiūti ir iš pigesnių medžiagų tačiau, ne veltui liaudies išmintis sako, kad taupus moka du kartus -  dažniausiai tenka po kurio laiko juos persiūti.

Daugiau kaip pusę batų pagaminimo kainos sudaro darbo sąnaudos. Žinoma, rankų darbo batai - brangus malonumas, tačiau žymiai patogesni už fabriko konvejerinę, vieno kurpaliaus gamybą“.

Ar neatsibosta gaminti batus?

,,Ne, nes paprastai kaskart daromi skirtingi modeliai, dydžiai. Šis darbas nėra nuobodus, reikalaujantis nuolat tobulėti ir keistis. Labai džiaugiuosi, kad klientui patinka tai ką pagaminu“- pridūrė Ž. Maslauskas“.

Ir dar daug daug įvairių klausimų: kaip prižiūrėti batus žiemos metu, kaip teisingai išsirinkti perkant batus parduotuvėje ir t.t.

Tik praėjus beveik dviems „akademinėms valandoms“, rodos, vienu metu moksleiviai staiga ėmė šurmuliuoti. Nuovargis darė savo. Taip atėjo neskelbta ,,seminaro“ pabaiga.

Mokytoja R. Adomavičienė įteikė Ž.Maslauskui dovanų- didelį pluoštą margų, ryškiomis spalvomis, mokinių sukurtų dailės darbelių ,,batų“ tema.

Palinkėjo, kad šeimininkui niekada nepritrūktų kūrybinių minčių. Na, o jei taip kada ir  nutiks - šis galėsiąs pavartyti piešinius.

Kas žino, galbūt, neužilgo, nors vienas jų sugrįš ir pasirinks nelengvą, tačiau taip gražiai nupasakotą batsiuvio kelią?

 Knypava.lt