Kokias problemas turi bei gali spręsti vietos verslas ir valdžia? Kaip gerinti verslo aplinką ir iniciatyvą? Kokius verslus reikia skatinti? Kaip pagerinti rajono įvaizdį?

Atsakymų į šiuos klausimus buvo ieškoma per rajone surengtą specialų forumą „Verslo ir valdžios partnerystė: stipresnė savivalda, geresnis gyvenimas“.

Renka patys – kaltina kitus

„Tokie renginiai – tarsi demokratijos išbandymai. Jais vietos verslininkus bei valdžią kviečiame glaudžiai partnerystei – drauge siekti geresnio gyvenimo ne tik šiandien, bet ir ateityje. Gera valdžia turi sudaryti sąlygas verslą kurti saviems, o ne tik laukti investicijų iš užsienio“, - sakė vienas forumo organizatorių Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis.

V.Šileikio manymu, dabartinė situacija – ne itin gera: valdžia nelinkusi viešinti savo strateginių planų (juk gali nepavykti jų įgyvendinti), o verslininkai dažniau kalba negu imasi konkrečių veiksmų.

Konkretaus regiono gyventojai turi suvokti, kad galingiausia savojo krašto modernizavimo jėga – jie patys. Juk valdžią šiais laikais išsirenkame patys. O kodėl nepasisekus pykstame ne ant savęs, o tik ant tų, kuriuos patys išrinkome? ,,Valdžios ir verslo partnerystė gali geriau apjungti siekius, užtikrinti patikimesnę kontrolę ir numatyti konkretesnę atsakomybę už jų įgyvendinimą“, - įsitikinęs V.Šileikis.

Išeitis – vienytis

Rajono verslininkų pusei atstovavęs bendrovės „Vesiga“ direktorius Saulius Grinkevičius apgailestavo, kad dalis jo kolegų forumą ignoravo – teatėjo trylika.

„Verslininkų nusivylimas byloja, kad mūsuose dar nėra pilietinės visuomenės. O valdžia net nesuteikia tokios vilties. Penkiolika metų esu rajono Tarybos narys, tad dažnai tenka atstovauti ir verslininkų, ir valdininkų problemoms. O stovint tarsi abejose barikadų pusėse, itin akivaizdžiai matyti dialogo stoka“, - pastebėjo S.Grinkevičius.

S.Grinkevičiaus teigimu, bene labiausiai stinga dialogo tarp valdžios ir smulkiųjų verslininkų. Juk pastariesiems – kur kas sunkiau negu stambioms įmonėms.

,,Jokiu būdu negalima dėti lygybės ženklo tarp stambus ir vidutinio bei smulkaus verslo. Stambieji verslininkai stovi daug tvirčiau, smulkieji – kur kas prasčiau, o valdžia tiek į vienus, tiek į kitus dažnai linkusi žiūrėti vienodai. Čia matau labai gilią nesusikalbėjimo duobę“, - sakė S.Grinkevičius.

Reikia įrodymų? Ogi pamąstykite, kodėl tarp dabartinės rajono Tarybos narių – apie dešimt stambiojo verslo atstovų ir nė vieno smulkiojo verslininko. Kaip siekti, kad valdžia smulkiųjų verslininkų problemas suprastų geriau? ,,Išeitis viena – reikia jungtis ir savo interesus ginti drauge. Kalbant po vieną, sėkmės tikimybė – menka“, - įsitikinęs S.Grinkevičius.

Lietuvai verslo nereikia?

Restorano ir viešbučio ,,Smilga“ savininkas Anicetas Daukšas nebuvo optimistiškas – prisipažino, kad, jei gyvenimas leistų kelią rinktis iš naujo, verslo nesiimtų.

„Bent kol kas esu giliai įsitikinęs, kad verslo Lietuvai nereikia. Kur kas patogiau pinigus ne investuoti, o tiesiog juos laikyti. O jei ko nors imsitės, nepamirškite, kad pirmiausia Jus išdurs valdžia: ir mokesčiais apkraus ir nepalankių staigmenų kone kasmet prigalvos“, - sakė A.Daukšas.

,,Daug ką koreguoja gyvenimas“

„Skaudu, kad dalis žmonės nusivylę ir praradę pasitikėjimą“, - pripažino rajono merė Nijolė Naujokienė. Rajono vadovės teigimu, verslui didesnę įtaką daro ne vietos, o centrinė šalies valdžia, tad dėl visko kaltinti vien savivaldybės nereikėtų. Savivaldybė turi ir strateginį plėtros planą iki 2015-ųjų metų, ir trumpesniems laikotarpiams skirtus einamuosius planus.

,,Veiklos planai orientuoti į konkurencingumo kėlimą ir infrastruktūros modernizavimą. Tačiau daug ką koreguoja gyvenimas – jis diktuoja savo sąlygas“, - sakė merė.

Tendencijos – ne kokios

Bejausmė statistika byloja, kad dar prieš dvejus metus Kėdainių rajone buvo 1200 verslo įmonių. Dabar rajone jau telikę 900 verslo įmonių, o dar 200 – ties bankroto riba.

Vilija Mockuvienė

lakraštis „Kėdainių mugė”

Knypava.lt