Tiek Lietuvoje, tiek mūsų rajone gausėja medžiojamų žvėrių. Vienus tai džiugina, kitiems kelia galvos skausmą.

Džiūgauja medžiotojai ir gamtininkai, o už galvų griebiasi miškininkai, žemdirbiai, nuošalių vienkiemių gyventojai.

Sukurta speciali komisija

Rajono savivaldybėje įsteigtai komisijai, kurios paskirtis – įvertinti laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, miškams, vandens telkiniams ir hidrotechnikos įrenginiams, darbo nestinga. Šios komisijos nariai tikrina žemdirbių ir miškininkų skundus, važinėja po rajono kaimus, matuoja žvėrių sumaitotus pasėlių plotus, skaičiuoja patirtus nuostolius.

Patyrusiesiems nuostolių, visų pirma, tai reikia įrodyti. O tada ne mažiau kaip metus laukti kompensacijų. Itin ilgai trunka įvertinimas žalos, kurią padaro šernai, elniai, stirnos, briedžiai, bebrai. Kiek greičiau atlyginama žala, padaryta žvėrių, kuriuos saugo valstybė. Pavyzdžiui, kompensacijos už stumbrų nuniokotus plotus galima sulaukti po kelių mėnesių.

Pernai – 100 tūkst. litų žalos

Laukinių žvėrių daroma žala – gana solidi. Minėtosios savivaldybės komisijos narė Žaneta Lydekienė paskaičiavo, kad pernai ji siekė maždaug 100 tūkst. litų.

Tai – oficialūs duomenys. O kiek panašių atvejų komisijos net nepasiekė? Dažnas žemdirbys tiesiog stokoja laiko ir pasiryžimo mėnesiais vaikščioti po įvairias instancijas, rinkti jose šūsnis dokumentų tam, kad po metų gautų kelis šimtus litų.

Medžiotojai nepajėgia – ūkininkams draudžiama

Laukinių gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, miškams, vandens telkiniams ir hidrotechnikos įrenginiams įvertinti komisijos pirmininko Broniaus Kontrimo teigimu, šįmet pretenzijų teko tirti kiek mažiau negu pernai.

,,Gyvūnų niokojamus žemdirbių laukus turėtų saugoti medžiotojai, Tačiau juk nerealu reikalauti, kad jie valandų valandas budėtų prie kiekvienos bulvienos“, - sakė B.Kontrimas. Tuo tarpu žemdirbiui brangus kiekvienas puoselėto derliaus lopinėlis. Deje, jie jaučiasi bejėgiai – net ir teisėtai įsigiję ginklą, laukinių žvėrių šaudyti negali. Kitaip būtų įvardinti brakonieriais ir tada jau atsirastų kam, skirti baudas, ko gero, didesnes už derliaus nuostolius.

Ūkininkams teleidžiama apsitverti labiausiai laukinių gyvūnų niokojimus laukus. Tačiau ne visus, o tik iki dviejų hektarų ploto. Tokia galimybe, be abejo, beveik niekas nesinaudoja: juk tvoros įrengimas – taip pat nepigus.

Iš Panevėžio plūsta stumbrai

Pasak B.Kontrimo, dažniausiai laukiniai gyvūnai žalos pridaro praktiškai visame rajone. Vilainių seniūnijos žemdirbiai itin kenčia nuo stumbrų. Jie atkeliauja iš kaimynystėje, prie Kėdainių ir Panevėžio rajonų ribos, esančio Pašilių stumbryno. Laisvėje stumbrai susiburia į gausias bandas, o kai tokia prašuoliuoja pasėlių lauku iš derliaus ne kažin kas telieka. Suaugusiam stumbrui kasdien reikia beveik pusės centnerio pašaro – lapų, ūglių, žolės, javų, runkelių. O kur tiek rasti? Be abejo, kad patogiausia – žemdirbių laukuose.

Kai kurie ūkininkai stumbrus nuo savo pasėlių ir sodybų bandė baidyti šūviais į orą. Bet stambių gyvūnų tai nė kiek neišgąsdino: jei ir pasitraukdavo, tai tik trumpam. Laimei, bent kol kas neteko girdėti, kad stumbras pultų žmogų.

Vilainiuose kentėjo ir miškai, ir laukai

Būtent Vilainių seniūnijoje šįmet patirta ir daugiausiai žalos. Užvalkių kaime metų pradžioje briedžiai ir elniai sunaikino nemažą plotą gražaus eglyno – nuskabė ūglius, nulaupė žievę, išlaužė viršūnes.

Gegužės mėnesį stumbrai praktiškai sunaikino dar vieną miško jaunuolyną, o Dvarčininkų kaime nusiaubė rapsų lauką. Birželį išaiškėjo žala, kurią elniai ir šernai pavasarį buvo pridarę Milžemių kaimo kvietrugių lauke. Kujėnų kaime laukiniai žvėrys suniokojo ūkininko vasarinius miežius, Užvalkiuose – žieminius rapsus, Tiskūnuose – žieminius kviečius ir rapsus, Peiksvoje – rapsus.

Truskavoje, Pernaravoje, Krakėse

Rugpjūčio mėnesį, prieš pačią pjūtį, dalies derliaus per stumbrus neteko du Truskavos seniūnijos ūkininkai. Vienam buvo suniokoti vasariniai miežiai, kitam – kviečiai.

Pavojaus varpai šioje seniūnijoje skambėjo ir pavasarį: Lasongalio bei Dvariškių kaimuose elniai, stumbrai, šernai nuniokojo didelius žieminių rapsų plotus. Rugsėjo mėnesį komisiją kvietėsi Pernaravos seniūnijos Rugėnų kaimo ūkininkai – šernai ir elniai suniokojo jų cukrinius runkelius. Cukriniai runkeliai buvo niokojami ir Šėtos seniūnijos Steponavos kaime. Krakių seniūnijos Ustronės kaimo žmonės neteko dalis kukurūzų derliaus.

Vytautas Guiga

laikraštis „Kėdainių mugė”

Knypava.lt