„Esame per daug linkę liūdėti, pagalvojau. Juk galėjau Naujuosius metus viena sutikti, kaip daugelis ir padarė, parymoti su nelinksmomis mintimis, bet nusprendžiau sau ir kitiems šventę sukurti, o gerų emocijų tiek sulaukiau, kad užmigti iki ryto negalėjau. Prieš akis vis smagios akimirkos sukosi - kaip senio besmegenio aplankyti žmonės džiaugėsi, kaip su vaikais žaidimus žaidėme, dovanas dalijome”, - šypsosi Ūdrijos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Birutė Vitkauskienė.

Mokytoja, kaip gaila - prasilenkėte su seniu besmegeniu!

Niekada Kalėdų Senio nevaidinusi, nejautusi savyje nei tokio noro, nei aktorinių gebėjimų, pernai, artėjant didžiosioms metų šventėms, mokytoja B.Vitkauskienė atsidūrė prieš faktą - jai teks suvaidinti senį besmegenį.

„Turiu ketvirtokus, jie sumanė vaidinti spektaklį, kuriame bus seniukais besmegeniukais, o senio besmegenio vaidmuo teko man, nes niekas kitas jo atlikti nepanoro. Iš pradžių drąsiai sutikau, paskui, parvažiavusi namo į Alytų, susimąsčiau, ką dabar darysiu, kuo apsirengsiu”, - šventiškus rūpesčius mena B.Vitkauskienė.

Išeitį iš padėties padėjo rasti alytiškė tautodailininkė Danutė Bozienė. Senio besmegenio kostiumą ji sukūrė iš visai paprastos medžiagos - balto porolono dangos, klojamos kaip pašiltinimas po plūdriosiomis grindimis. Pasiuvusi per juosmenį sujuosiamą „suknelę”, meistrė pagamino kibirą, vietoj nosies - dirbtinę morką.

Naująjį amplua B.Vitkauskienė išbandė mokykloje ir labai pasidžiaugė, kai po renginio ją pasitiko puikiai nusiteikusių mažųjų klausimas: „Mokytoja, kaip gaila, kad pavėlavote į šventę, prasilenkėte su seniu besmegeniu!”

„Trečiokai manęs neatpažino, taip kilo mintis padaryti staigmeną ne tik savo mokiniams, bet ir kaimynams, praeiviams, nes šventę tik pats sau gali sukurti, o geros išdalytos emocijos grįžta su kaupu”, - įsitikinusi pašnekovė.

Alytus nemoka džiaugtis?

Pasivadinusi Ledokšniu ir puikiai įsikūnijusi į senio besmegenio vaidmenį, B.Vitkauskienė dovanojo džiugių akimirkų kaimynams per Kalėdas - išdalijo jų vaikams dovanas, kurios paprastai paliekamos po eglute, pradžiugino ir vyresnius svečius.

Tarpušvenčiu kartu su Loretos galerijos savininke Loreta Mankevičiene sugalvojo atnešti teigiamų emocijų jos darbuotojams. Šįkart B.Vitkauskienei į talką atskubėjo Loretos dukra Simona - ji persirengė Kalėdų Seneliu. Pasveikinusios su šventėmis galerijos darbuotojus, šventiškai nusiteikusios persirengėlės užsuko į keletą kavinių, parduotuvių, apsilankė Alytaus miesto savivaldybėje, „Alytaus naujienų” redakcijoje.

„Gatvėje kalbinome daug praeivių, visi buvo maloniai nustebinti, su vaikais fotografavomės prie eglės. Visi drauge padarėme išvadą, kad miestui reikia daugiau džiaugsmo, teigiamų emocijų, nes visi gyvena savo rūpesčiais, nemoka džiaugtis”, - pasakoja B.Vitkauskienė.

Merui palinkėjo, kad 2011-aisiais gyvenimas būtų gražus ir švarus

Ledokšnio turas buvo pratęstas Naujųjų metų išvakarėse - pasiruošusi žaismingų dovanėlių, B.Vitkauskienė aplankė vieno daugiaaukščio Žuvinto gatvėje gyventojus ir surengė jiems tikrą staigmeną. Pasirodė, kad tame pačiame name gyvena ir dabartinis meras Feliksas Džiautas, jis labai šiltai priėmė senį besmegenį ir jo palydą. Dovanų meras gavo kempinę su palinkėjimu, kad gyvenimas būtų gražus ir švarus.

„Kai supratome, kad netikėtai pakliuvome į svečius pas merą, dar pridūrėme linkėjimą ekspromtu - ir tegul Alytuje kitąmet būna gražiau. Feliksas Džiautas užtikrino, kad stengsis to siekti”, - pasakoja B.Vitkauskienė.

Besibaigiančiais metais B.Vitkauskienė spėjo aplankyti visų 12 aukštų gyventojus, nors lifte jau braukė nuo kaktos prakaitą - veidą dengiantis kostiumas nepraleido oro. Durų šventiškiems persirengėliams neatvėrė tik labai retas namo gyventojas, o į vieną butą prisibelsti padėjo kaimynas meras, užtikrinęs, kad senis besmegenis į svečius atėjo vedinas pačių geriausių ketinimų.

„Daugelis klausė, ar mane kas samdė ir moka pinigus, nes negalėjo patikėti, kad tokią šventę jiems dovanoju neraginama. Tai paskatino susimąstyti, kad, jei gaučiau atlygį, vargu ar jausčiausi taip šventiškai, kaip linksminantis iš idėjos, - veikiau tai būtų panašu į darbą, tačiau ar viską galima įvertinti pinigais?” - svarsto alytiškė.

2011-uosius Ledokšnis ir daugiabučio namo gyventojai pasitiko kieme, kurio pusnyse pradingo senio besmegenio šluota, o vaikai su dideliu džiaugsmu puolė jos ieškoti sniege. Ši šluota buvo itin svarbi Ledokšnio amunicijos dalis, iš visų aplankytų namų, įstaigų, sutiktų žmonių gyvenimų iššlavusi blogybes ir jas palikusi praėjusiuose metuose.

Sau­lė Pin­ke­vi­čie­nė

Alytausnaujienos.lt

Knypava.lt