Pakilę nuo gausaus švenčių stalo neretai sau pasižadame daugiau nepersivalgyti. Deja, šio pažado laikytis nelengva. Bandome save guosti, jog keli papildomi kilogramai nieko nekeičia, tačiau sparčiai visoje Europoje plintantis nutukimas rodo, kad rūpintis svoriu ne tik reikėtų, bet ir būtina. Statistikos duomenimis, antsvorį turinčių mokinių ir moksleivių skaičius ES kasmet išauga 400 tūkstančių.

Galbūt ir sunku patikėti, bet mūsų, manekenių ir XS dydžių šalyje, prieš porą metų buvo konstatuota nutukimo epidemija. Jos duomenimis, kas penktas vyras ir kas penkta moteris yra nutukusi. Naujausiais duomenimis, visoje ES esame šešti pagal antsvorio turinčių žmonių skaičių ir viršijame ES nustatytą vidurkį. Mus lenkia tik Didžioji Britanija, Airija, Malta, Islandija ir Liuksemburgas.

Mažiausiai nutukę Europoje yra rumunai, šveicarai, italai, norvegai ir švedai. Tiesa, nereikėtų maišyti nutukimo su antsvoriu – mat ir keli papildomi kilogramai jau gali būti laikomi antsvoriu. Nutukimas – tai didelis antsvoris ir riebalų susikaupimas organizme. Žmogus laikomas nutukusiu, jei jo kūno riebalų kiekis pagal jo amžių, ūgį, lytį ir kaulų struktūrą viršija 20%. Dažniausiai tai apskaičiuojama pagal vadinamąjį kūno masės indeksą (KMI = svoris (kg)/ūgis (m)²).

Šalis pirmūnė – D. Britanija – imasi įvairių veiksmų kovoje su šią problema: didina drabužių dydžių matmenis ar siūlo nemokamus sveiko maisto ir treniruočių kuponus. Lietuvoje nutukimo mastas taip pat susilaukė dėmesio – prieš keletą metų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dalyvavo tarptautinių nutukimo prevencijos rekomendacijų darbo vietose rengimo grupėje. Rekomendacijomis siekiama mažinti rizikos veiksnius, skatinančius kūno masės augimą, bei sudaryti galimybes darbuotojų fiziologinio aktyvumo poreikiui realizuoti. Rekomendacijos turėjo būti įgyvendinamos darbovietėse, tačiau kaip sekasi jas vykdyti, informacijos nėra… Ir nors teigiama, jog nutukimo mažinimo ir fizinio aktyvumo skatinimo veikla  Lietuvoje yra vykdoma sėkmingai, konkrečių to įrodymų nėra.

Tie, kuriems nutukimas atrodo tik didesnio drabužių dydžio ar didesnių išlaidų maistui problema, klysta – jis didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (infarktais, insultais), 2-jo tipo cukriniu diabetu, onkologiniais susirgimais, sąnarių pažeidimais ir kt. Nutukimas visada būna susijęs su aukštu kraujospūdžiu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje, diabetu ir sutrikusiu gliukozės toleravimu. Šiuo metu visų išvardytų ligų paplitimas, kartu su nutukimu, didėja ir sudaro didžiausią naštą sveikatos apsaugai. Tai yra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis Europoje bei visame pasaulyje. Nutukimo problemai spręsti Europoje išleidžiama net 8% sveikatos apsaugos lėšų.

Žinoma, paniškai bijoti įsidėti kąsnį į burną – jau kitas kraštutinumas. Jokiu būdu nepropaguoju anoreksijos ir šiais laikais populiaraus „aš per stora“ kulto. Tačiau dar liaudies išmintis mokė – viskas sveika, kas su saiku. Taigi nepamirškime to ne tik linksmindamiesi ar apsipirkdami parduotuvėje, bet ir sėsdami prie stalo.

www.euroblogas.lt

Knypava.lt