Kad ir kaip snigtų, šaltų, pustytų, Kalėdos vis tiek ateina. Šią žiemą lyg Mingo dinastijos vazą saugau savo seną kaustytą kastuvą – parduotuvėse nebeliko įrankių sniegui kasti, lietuviai negamina, lenkai ar suomiai nebeatveža… Taip ir grandau sniegą aplink redakciją senu sniego semtuvu.

Redakcijoje – tas pat. Geležines klumpes baigiantys nuzulinti žurnalistai nors ir braška, bet dirba. Jaunikliams žurnalistika provincijoje – per sudėtingas dalykas. Pamokslauju ne šiaip sau.

Pasirodė pas mus pora naujokių, vos pilnametystės sulaukusių merginų, kurias savo buvusioje mokykloje „atkasė“ mūsų Naujoji Redaktorė. Labai noriai panelės ėmėsi šefuoti būsimo žurnalo elito vakarėlių skiltį. Na, gal dar parašinėti apie naujausiais mūsų pasviečio mados tendencijas ir aukštosios kultūros naujienas. Tik tiek. Veltui pavaduotojas ir kolektyvas beldėsi į naujųjų žurnalisčių sąmonę, sąžinę ar kitas vietas, bandydamas nusiųsti jas į labdaringus kaimiškus renginius, turgus ar ištremti į mūsų miestelio gatves. Jokiais būdais! Pirma, jos neskiriančios traktoriaus nuo kombaino, antra neturinčios tokiems reikalams patogių batų, trečia… jas samdė ne kasdienei rutinai, o rimtiems, išskirtiniams darbams!

Naujoji Redaktorė palaikė savo išrinktųjų pusę – merginos labai užsiėmusios, jos rengiasi fotosesijoms, bendrauja su pačiu Juozu, Arminu, Kestučiu (garsių vardų sąrašą galima tęsti lyg YVOS dainuškoje, jei nesuprantate, ką jie identifikuoja, esate tundros!), ruošiasi aukštuomenės priėmimams ir t. t., ir pan.

Tad laikraštį vis dar leidžia, maketuoja, klaidas taiso senoji gvardija. Aplinką, ačiū Dievui, taip pat tvarko paskutinė mohikanė, arba kukli jūsų pašnekovė Jadzė.

Bet grįžkime prie jaunimo. Arba dar vienos sukrečiančios istorijos apie turtuolių blizgesį ir skurdą. Viena iš naujokių išsiruošė į kalėdinį vakarėlį…

Beje, norėčiau vėl truputį kryptelėti nuo temos. Ar kada esate pastebėję, kiek laiko žmogus džiaugiasi naujove – daiktu, pareigomis, gyvenamąja vieta? Taigi, psichologai sako, kad neilgai. Išskyrus žurnalistus. Jie savo statusu kartais mėgaujasi pusę gyvenimo. Todėl nieko keisto, jei mūsų merginos, porą sykių išvydusios savo pavardę po žinute, pasijautė regiono žvaigždėmis. Tačiau, kai mūsų Gretutė (tokia pravardė jai prilipo dėl nuolat žiaumojamų ir visur trupinamų traškučių) pasirodė prie durų, už kurių vyko aukštuomenės vakarėlis, jos paprasčiausiai niekas neįleido! Jei mergina būtų pasiėmusi kokį nors jos žurnalistinius gebėjimus patvirtinantį dokumentą, šio nesusipratimo nebūtų įvykę. Dabar jai neliko nieko kita, kaip stebėti aukštuomenės pokylį ir švedišką stalą šiapus apsnigto lango.

Kas yra buvę priėmimuose, žino, kad stalas žurnalistus domina bene labiausiai. Arba mūsų brolija – ne tokia kompleksuota kaip likusieji. Mūsų Gretutei nepasisekė dvigubai – stalas buvo kaip tik šalia lango, už kurio ji įkūrė stebėjimo postą. Tiesa, ne tam, kad parengtų tokį ekskliuzyvą – anapusinį įvykio reportažą, bet kad paieškotų pažįstamų veidų – gal jie padės. Deja, deja.

Reikia pripažinti mūsų merginos taip ir nesuvokė šios padėties tragizmo. Kai pavaduotojas, išklausęs sloguojančios, kosinčios ir nieko neparašiusios „žurnalistės” istoriją, ją paguodė: „Vaje, mergaitė su degtukais…”, mūsų Gretutė net įsižeidė – ji savo mėtinį „Kentą“ prisideganti žiebtuvėliu.

Kolegėms teko guosti sukrėstą buvusį redaktorių, niekaip nesuprantantį, kodėl ne tik mokytojos, bet ir mamos vaikams nebeskaito knygų. Guodėme sėkmingai, kol į kabinetą neįsiveržė Gretutė ir jos kompanionė su praėjusios dienos laikraščiu rankose. Dienos herojė ir bakstelėjo į puslapio kampą. Eksredaktorius susirado akinius ir perskaitė: „Mergelei prasideda laikotarpis, kai reikės ne tik visai kitaip vertinti naujas situacijas, bet ir kitoniškai spręsti senas problemas“.

„Kas čia?“ – paklausė. „Vakarykštis horoskopas, kuris paaiškina nesėkmę“, – vienu balsu atsakė merginos.

Klasikos mylėtojas patylėjo, pamąstė ir šykščiai šyptelėjo: „O kaip dėl kito teiginio: polinkis mąstyti ir ištikimybė taurioms dvasinėms vertybėms jums padės pasiekti aukštesnį sąmonės lygmenį?“

„Ir horoskopai kartais nusišneka“, - atsakė jaunimas.

Kai merginos uždarė duris, pavaduotojas atsisuko į mus: „Bijau, kad antroji prognozė išsipildys negreitai“.

Patikinome, kad merginos gali likti teisios ir tai NIEKADA NEIŠSIPILDYS.

Mačiau, kad jį ši mintis kažkodėl nudžiugino. Dabar svarstau, ar tai buvo kerštas už Anderseną, ar naujas požiūris į astrologiją.

Kviečianti retkarčiais pamąstyti kartu - Jadzė.

Mediaforumas.lt

Knypava.lt