Kas gi ta dabartinė Lietuvos krizė? Nepamenu kur skaičiau, bet krizės apibrėžimas skambėjo labai tiksliai, KRIZĖ tai sistemos patekimas į būseną, gresiančią jos pačios stabilumui. Manau dauguma sutiks, kad kalbant apie dabartinę Lietuvos krizę, arba, kaip kai kurie vadina, apie Lietuvos nuosmukį, tai šis apibrėžimas ir būtų tiksliausias.

Nors apie dabartinę Lietuvos krizę kalbama daug, priežastys kaip ir identifikuotos, atrodo belieka jas tik pašalinti ir gyvenimas turėtų pagerėti. Bet pagerėjimo kažkaip nesimato ir nesijaučia. Nes kovojama ne su krizės pasekmių šalinimu, o su pačiu vėju, t.y. ta kova tik imituojama.

Kažkaip prisiminiau, medicinos profesorių Filipą Filipovičių Preobraženskį iš M. Bulgakovo apysakos „Šuns širdis“.

Apie anuometinę fatališką suirutę profesorius nė girdėti nenorėjo. Jis prieštaravo, o kartu ir klausdamas Ivano Arnoldovičiaus Bormentalio, pats atsakė: „…suirutė? Ne, Jūs pirmas atsisakysite vartoti tą žodį. Tai - miražas, dūmas, fikcija. Kas yra šita Jūsų suirutė? Senė su kriūkiu? Ragana, kuri išdaužė visus stiklus, užgesino visas lempas? O gi ji visai neegzistuoja. Ką Jūs galvojate girdėdamas šitą žodį? - Štai kas yra: jeigu aš užuot operavęs, kas vakarą imsiu savo bute dainuoti chore, mano namuose prasidės suirutė. Jeigu aš, įėjęs į išvietę, imsiu, atsiprašant už žodį, šlapintis šalimais unitazo ir taip darys Zina ir Darja Petrovna, išvietėje prasidės suirutė. Vadinasi suirutė ne klozetuose, o galvose“.

Pakeiskime žodį „suirutė“ į žodį „krizė“ ir ši M. Bulgakovo mintis, ištarta apysakos personažo lūpomis, gerai apibūdins mūsų šiandieninę padėtį. Va apie tą suirutę ir norisi trumpai parašyti.

Kalbant apie dabartinę krizę profesoriaus Preobraženskio žodžiais iš filmo „Šuns širdis“, manau ji baigsis tik tada, kai kiekvienas tinkamai dirbs savo darbą, nes didesnės Vyriausybės nekompetencijos dar nėra buvę. Nėra arba beveik nėra ministrų, kurie dirbtų pagal savo specialybę, kurie būtų savo srities profesionalai.

Pagerėjimas bus tik tada, kai Lietuvos ekonomikos klausimus spręs geriausi Lietuvos ekonomistai, kai ministerijoms vadovaus būtent tos srities specialistai, o ne taip, kaip yra dabar, kai Premjeras yra fizikas, kai Vidaus reikalų ministerijai vadovauja matematikas, krašto apsaugai vadovauja medikė, Susisiekimo ministerijai politologas ir t.t. O šiai dienai valstybei vadovauja tie, kas ištikimai tarnauja klanams, stambiam kapitalui, taip vaidinamiems oligarchams. Bet ne ar jie tarnauja valstybei, t.y. mums…?

Manau mūsų bėdų kaltininkai yra ne sunkmetis ir krizė, o nesugebėjimas spręsti problemas. Šiandieninis betikslis klaidžiojimas tuščiažodžiavimo brūzgynuose mus atves prie dar didesnio skurdo ir suirutės, nes realiai problemos nesprendžiamos, net nebandoma priartėti prie tikrųjų problemų esmių. O juk suirutė prasideda tada, kai kiekvienas pilietis užsiima ne sau skirtu darbu.

Kalbant paprastai, negali įveikti krizės tai, kas savaime šiandien yra Lietuvos krizė, t.y. tiesiog nekompetentingumas esamų problemų sprendime, nors tas švelniai pavadintas „nekompetentingumas“ irgi turi daug giluminių priežasčių.

Alytausnaujienos.lt

Knypava.lt