Nors sakoma, kad katė neturi šeimininko, kai kurie mokslininkai teigia, jog šis populiarus gyvūnėlis su mumis gyvena jau 12 tūkstančių metų.

Kiekviename iš daugybės interneto puslapių, skirtų pagarbinti katės išminčiai, rasime tokią frazę: „Kiekvienas katės šeimininkas žino, kad katė neturi šeimininko“ arba „prijaukinta katė yra oksimoronas“, arba „šuo yra geriausias žmogaus draugas. Katės geriausias draugas – katė“. Žinoma, toks dalykas kaip naminė katė egzistuoja, kartu su žmonėmis jos gyvena jau tūkstančius metų. Tačiau minėti sąmojai liudija ir tam tikrą jų santykių dvilypumą, kurį iliustruoja naminių kačių istorija.

Senovės naminių kačių paslaptis

Prireikė laiko ir pastangų, kol mokslininkai nustatė laikotarpį, kada žmonės prisijaukino katę. Galima būtų pamanyti, jog tai lengva nustatyti pagal archeologines iškasenas. Tiesa, tyrimus apsunkina tai, kad tiek laukinių, tiek naminių kačių skeletai yra vienodi. Pirmieji įrodymai apie kates mus pasiekė iš Kipro, kai 1983 metais archeologai surado katės žandikaulį, datuotiną 6000 m. pr. Kr. gimimą. Sunku patikėti, kad žmonės būtų atsigabenę į salą laukinių kačių, tų, anot zoologo Desmondo Morriso, „klastingų, purkštaujančių ir besibraižančių“ gyvūnų. Jos turėjo būti prijaukintos anksčiau.

2004-aisiais Kipre buvo rastas dar senesnis kapas, kuriame su žmogumi aptikta ir palaidota katė. Po šio radinio kačių prijaukinimo data nusikėlė dar 1500 metų atgal. Po trejų metų žurnale „Science“ buvo išspausdintas straipsnis, kuriame atsakymų ieškoma pasitelkus genetinius tyrimus. Straipsnio autoriai teigė, kad visos naminės katės kilusios iš Vidurio Rytų laukinės katės, felis sylvestris, kas reiškia „miškų katė“. Katės pirmiausia buvusios prijaukintos Artimuosiuose Rytuose, kai kurie tyrimo autoriai mano, jog tai įvyko prieš 12 tūkstančių metų.

Civilizacijos gyvūnas

Toks jų manymas yra visiškai logiškas, nes būtent tuo laikotarpiu Tarpupyje suklestėjo pirmosios žemdirbių visuomenės.

Kol žmonės buvo medžiotojai, svarbiausias gyvūnas jiems buvo šuo. Taigi šunys buvo prijaukinti anksčiau nei katės. Katės žmonėms tapo svarbios tada, kai žmonės ėmė gyventi sėsliai ir sugebėjo ilgainiui sukaupti derliaus perteklių. Atsiradus grūdų saugykloms, į jas patraukė pelės. Būtent tada ir įvyko tai, ką mokslininkai vadina „vienu sėkmingiausių visų laikų „biologinių eksperimentų“. Katės buvo patenkintos, galėdamos medžioti grūdų saugyklose; žmonės buvo patenkinti, kad taip naikinami kenkėjai.

„Mes manome, kad tam tikru atžvilgiu katės pačios save prijaukino“, – sakė Washington Post viena iš tyrimo autorių Carlosas Driscollis. Katės savo noru prisigretino prie žmonių, kurie savo ruožtu teikė pirmenybę romesniems individams, iš kurių dalis prisitaikė prie naujos aplinkos. Iš šių kačių ir kilo daugybė šiandien gyvenančių naminių kačių rūšių. Štai Jungtinėse Valstijose katės šiandien yra pats populiariausias naminis gyvūnėlis. Jų turi apie 34 procentai namų ūkių, o kačių skaičius šalyje siekia 90 milijonų.

Dievas ir velnias: katė istorijoje

Kaip rodo anksčiau pateikti pasakymai, žmonių požiūris į kates, o ir kačių į žmones buvo dvilypis. Visi žino, kad jos buvo ypač gerbiamos senovės Egipte. Štai Beni Hasane mokslininkai rado kačių kapines, kuriuose palaidota 300 tūkstančių mumifikuotų kačių. Bastet, egiptiečių meilės deivė, turėjo katės galvą, o nužudęs katę žmogus tuometiniame Egipte dažnai būdavo pasmerkiamas mirti.

Panašiai kates vertino ir romėnai. Kačių jie nelaikė dievybėmis, tas tiesa, tačiau jos jiems buvo laisvės simbolis. Tolimuosiuose Rytuose katės buvo vertinamos už tai, kad, naikindamos graužikus, padėdavo išsaugoti senuosius rankraščius.

Dėl tam tikrų priežasčių katės viduramžių Europoje buvo demonizuojamos. Daugelis žmonių manė, esą jos susijusios su raganomis ir velniu, dėl to daugelis jų, norint apsisaugoti nuo piktųjų kerų, buvo užmuštos. (Ironiška, tačiau šiuolaikinių mokslininkų teigimu, tai prisidėjo prie maro, kurį platino žiurkės, išplitimo.) Toks kačių įvaizdis Vakaruose ėmė keistis tik XVII amžiuje.

Šiandien katės, be jokių abejonių, – žvaigždės: komedijų ir televizijos šou protagonistės. Katėmis besirūpinančios tarnybos, įmonės, gaminančios joms specialius produktus, uždirba milijardus. Ir vis dėlto populiariojoje kultūroje vis dar galima aptikti senojo ambivalentiškumo likučių. Panašu, jog katės nesugebėjo visiškai nusikratyti asociacijų su blogiu. Ar kada nors matėte filmą, kuriame minkštame fotelyje patogiai įsitaisęs niekšas, planuojantis pasaulio sunaikinimą, glostytų auksaspalvio retriverio galvą?

Smithsonian magazine

Bernardinai.lt

Knypava.lt