Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Vienas jų – jeigu užsienietis nori Lietuvoje gyventi ilgiau kaip 90 dienų (ketina mokytis, dirbti, gyventi su šeima), įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Neturėdamas leidimo gyventi, užsienietis negali deklaruoti gyvenamosios vietos, mokytis, dirbti, gydytis, laisvai judėti šalyje ir keliauti. Neturėdamas darbo, užsienietis neturi pragyvenimui reIkalingų lėšų ir linksta daryti nusikaltimus, o tai kelia grėsmę mūsų visuomenės saugumui. Nelegaliai esantis užsienietis negali susituokti su Lietuvos Respublikos gyventoju ir negali savo vardu įregistruoti gimusio vaiko.

Migracijos poskyrio specialistė Genovaitė Šmigelskienė teigia, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato daug galimybių užsieniečiams įteisinti buvimą Lietuvos Respublikoje. Tik bėda, kad patys neteisėtai esantys užsieniečiai to nenori.

Neseniai ši specialistė skaitytojams pasakojo apie prieglobsčio prašytojus. Apie vieną iš jų ji vėl nori kalbėti, nes pilietis taip ir nesugebėjo laiku nuvykti į Užsieniečių registracijos centrą, esantį Švenčionių rajone, Pabradėje, ar bent paskambinti ir pasakyti buvimo vietą. Jo atžvilgiu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo sustabdytas, vėliau priimtas sprendimas nutraukti prašymo nagrinėjimą. Teismo nutarimu jis turėjo būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių jam būtina dar kurį laiką būti Lietuvoje, teismas skyrė alternatyvią sulaikymo priemonę – 3 mėnesius nurodytą dieną telefonu pranešti apie buvimo vietą. Jis įspėtas, kad per šį laikotarpį privalo grįžti į Užsieniečių registracijos centrą ir pateikti prašymą dėl prieglobsčio nagrinėjimo jo atžvilgiu atnaujinimo. Įdomu, kaip užsienietis vykdys šį nutarimą. ,,Gal taip pat pažadėjęs pamirš, o, suėjus nustatytam laikui, verkšlens, kad viską supratęs, tik nebuvo sąlygų įsipareigojimą vykdyti“, – sako G. Šmigelskienė.

Rajone gyvena ir daugiau tokių asmenų, kurie neturi dokumentų. ,,Atrodo, kad tai mums, įstaigų darbuotojams, reikia, kad jie turėtų asmens dokumentus, deklaraciją Lietuvoje, teisėtai gyventų. Eiliniam tvarkingam piliečiui sunku suprasti, kaip galima gyventi be dokumentų, be teisinio statuso, be materialinio aprūpinimo. O tokios kategorijos asmenims, kuriems rūpi išgyventi tik šiandien, gal tai priimtina gyvenimo taisyklė“, – mąsto G. Šmigelskienė.

Kėdainių PK informacija

Knypava.lt