Tiems, kuriems prireikia susitikti su Europos Parlamento nare Vilija Blinkevičiūte, iš pradžių dažnai tenka pasikalbėti su mūsų kraštiete Asta Pociūte.

Kodėl? Ogi ši dar nė trisdešimties neturinti mūsų kraštietė dirba V. Blinkevičiūtės patarėja teisės klausimais.

Europos parlamente Asta dirba jau aštuntus metus – gerokai ilgiau negu V. Blinkevičiūtė. Kaip jaunai merginai iš Kėdainių pavyko ten patekti? „Visko siekiu pati. Matyt, esu pakankamai drąsi, nebijau iššūkių, be to, laiku atsidūriau tinkamoje vietoje“, - atsakė Asta.

Pradžia – nuo žinutės internete

A. Pociūtė 2003 metais M. Romerio universitete baigė teisės bakalauro studijas ir iškart nutarė ieškotis savarankiško darbo: ,,Nenorėjau sėdėti tėvams ant sprando.“ Astai nusišypsojo sėkmė: internete užtikusi žinutę apie galimybę dirbti Europos Parlamente, ji nusiuntė ten anketą ir buvo pakviesta atvykti. Po atrankų maratono mergina kibo į darbą.

,,Iš pradžių dirbau teisininkų lingvistų skyriuje. Tačiau tiesiog skendau tarp kalnų įvairių dokumentų, o su teisiniais klausimais reikalų beveik neturėjau. Pasitaikius galimybei, išėjau į Teisės reikalų komiteto sekretoriatą ir pradėjau patarinėti Aloyzui Sakalui. Vėliau kurį laiką Europos parlamente nedirbau – kaupiau teisinę patirtį advokatų asociacijoje.

Visiškai išsiskirti su Europos Parlamentu nenorėjau, tad grįžau ir tapau Vilijos Blinkevičiūtės patarėja“, - savo karjerą trumpai apžvelgė žavi šviesiaplaukė.

Svarbiausia – suvaldyti informaciją

Pasak A. Pociūtės, patarėjas – ne europarlamentaro šešėlis: „Svarbiausia mano pareiga – suvaldyti informacijos srautą, atrinkti ir paruošti reikiamą medžiagą.“

,,Europos Parlamentas – tarsi labai didelis mechanizmas, kiekvienam kurio sraigteliui privalu laikytis nustatytos tvarkos. Kartais net laišką išsiųsti prireikia savaitės – tiek trunka, kol viską teisingai suregistruoji ir sutvarkai“, - pasakojo kėdainietė. Asta džiaugiasi, kad Europos Parlamente turi galimybių ne tik dirbti, bet ir tobulėti: išmoko prancūziškai, sugebėjo baigti magistrantūrą.

,,Dirbti ir mokytis – ne taip jau sunku kaip gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti. Reikia tik daug pasiryžimo ir noro“, - šyptelėjo mergina.

Retai išsiskiria su lagaminu

„Iš triukšmingo ir gana nerūpestingo studentiško gyvenimo pakliuvau tiesiai į solidžių Europos biurokratų apsuptį. Pirmuosius penkerius metus jaučiausi tarsi kitoje planetoje, tačiau palaipsniui pripratau“, - pasakojo Asta. Dabar vienas svarbiausių jos draugų – lagaminas: daugiausiai laiko tenka praleisti Briuselyje, bent kartą per mėnesį – vykti į Strasbūrą, reikia apsilankyti ir Liuksemburge, nevalia pamiršti tėvų, draugų, artimųjų.

Vyko metams – liko ilgiau

Vykdama į Europos Parlamentą, Asta planavo jame padirbėti tik metus, o tada grįžti atgal į Lietuvą.

„Dabar jokių planų nekuriu – dirbu ir tiek. Smagu, kad turiu daug gerų kitataučių bičiulių, susitinku ir su ten gyvenančiais lietuviais“, - sakė mergina. Į Lietuvą Asta paprastai grįžta per šventes. Kuo skiriasi gyvenimas užsienyje ir Tėvynėje?

,,Užsienyje žmonės ramesni, neskubantys, labiau vertina bendravimą, stengiasi tausoti sveikatą, daugiau sportuoja. Lietuvos gyventojai – įsitempę, nervingi, skubantys, tarp jų labiau klesti daiktų kultas“, - vardijo Asta. Mergina neslepia, kad gyvenimas Lietuvoje – kur kas pilkesnės ir blankesnės. Tačiau vis tiek galvoja į ją grįžti.

„Negaliu sakyti, kad gimtinėje esu dažna viešnia, tačiau nuo jos gyvenimo tikrai neatitrūkau. Daug ribų ištrina internetas: kasdien paskaitau lietuviškas naujienas, su namiškiais dažnai pasikalbu per Skype. Kartais ir lietuvišką knygą paskaitau, televiziją pažiūriu“, - pasakojo A. Pociūtė.

Belgams klientas – ne Dievas

Belgiškų televizijų programos, beje, gerokai skiriasi nuo mūsiškių – ten kur kas mažiau įvairių pramoginių šou laidų.

Gerokai kitaip negu lietuviai belgai vertina ir, pavyzdžiui, klientus: nei pirkėjas, nei kitokios paslaugos ieškotojas ten nelaikomas Dievu. Požiūris maždaug toks: ,,Tau reikia mano paslaugos, tad prašau laikytis nustatytų taisyklių.“

Savaitgaliais Asta dažnai eina į turgų nusipirkti maisto produktų. Tačiau namuose valgį gaminasi retokai - dažniau naudojasi Parlamento valgyklos ar kavinukės paslaugomis.

Pastaruoju metu Belgijoje smarkiai pabrango butų nuoma. Tačiau Europos Parlamento darbuotojo atlyginimo normaliam gyvenimui tikrai pakanka.

V. Blinkevičiūtė kėdainietę giria

Viešėdamas Europos Parlamente, ,,Kėdainių mugės“ korespondentė bendravo ir su Vilija Blinkevičiūte. Sužinojusi, kad ketinama rašyti apie Astą Pociūtę, europarlamentarė patikino, jog tai – pareiginga ir gera pagalbininkė.

„Likimas lėmė, kad man patarinėja dvi Astos: viena – iš Kėdainių, kita – iš Vilkaviškio. Kėdainietė – tikrai šauni mergina, sukasi kaip vijurkas ir niekada nepaklysta painiausiuose dokumentų labirintuose“, - sakė V. Blinkevičiūtė.

Vilija Mockuvienė

laikraštis „Kėdainių mugė”

Knypava.lt