Neseniai visai Europai pasukus laikrodžius viena valanda į priekį, vėl iškilo tradicinė 2 kartus per metus pasikartojanti diskusija – reikia sukioti laikrodžius ar ne. Lietuviai piktinasi, skundus rašo ir kaip darbštūs žmonės šviesesnio ryto laukia, užuot ilgesniais vakarais džiaugęsi. O kaip gi jaučiasi kiti europiečiai?

Sezoninis laikas yra teisiškai reglamentuotas* reiškinys Europos Sąjungoje, o viena šalis negali nuspręsti tik pati sau, kad nebekaitalios laiko. Tad turiu nuvilti tuos, kurie siekia ir tikisi greito pokyčio Lietuvoje – tai Europos Sąjungos reglamentas, todėl vien Lietuvos valdžios dėl to kaltinti šį kartą tikrai negalite. Man dažnai tenka keliauti į pirmą laiko juostą, o būnant Lietuvoje bendrauti su ten gyvenančiais žmonėmis, todėl į laiko skirtumą visuomet turiu atkreipti dėmesį, ir jeigu tik mes nebūtume pasukę laikrodžių valanda į priekį, tuomet dabar turėtume tokį pat laiką kaip ir 1-ojoje laiko juostoje esančios šalys. Būtų labai patogu, tačiau saulė pas mus patekėtų vis tiek vėliau nei Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir pan. Todėl pas mus pvz. 7 ryto būtų tiesiog tamsiau nei pas tolimesnius kaimynus.

Mums parūpo, kokios gi nuotaikos šiuo klausimu vyrauja kitose Europos Sąjungos šalyse?

Šiandien daugybė šalių visame pasaulyje naudoja vasaros ir žiemos laiko sistemą:

- Visos Europos šalys, išskyrus Islandiją ir Rusiją (nuo 2011)

- JAV, Kanada, Australija

- Kai kurios Pietų Amerikos šalys

Žinoma, kiek žmonių, tiek nuomonių, bet mes čia apie didžiausiose ES šalyse vyraujančias nuotaikas. Taigi, Vokietijoje, apžvelgus pastarosios savaitės žiniasklaidą, galima teigti, kad vokiečiai per daug dėl to nesinervina, bet jei galėtų rinktis, mieliau atsisakytų laiko kaitaliojimo. Atlikta apklausa rodo, kad ypač vyresnioji visuomenės dalis norėtų atsisakyti vasaros laiko. Manoma, kad jaunimas dėl to piktinasi mažiau, nes džiaugiasi galėdami išnaudoti ilgesnius vakarus mėgstamai veiklai. Tačiau Nacionalinė televizija (ZDF) netgi kuria linksmas žmonių apklausas šiuo klausimu, ir leidžia pažvelgti į tokį nepatogumą su humoru.

Ispanijos žiniasklaidoje šis reiškinys taip pat nėra problematizuojamas – daugiausiai kalbama apie energijos taupymo ir planetos tausojimo naudą. Be to, žmonės informuojami (europapress.es), kad taip sutaupoma iki 300 mln. eurų išlaidų elektros energijai. Suvokdami naudą ispanai, kad ir dažniau pažiovaudami, per daug dėl laiko kaitos nesiskundžia.

Mano asmeninė nuomonė: su žadintuvu ir taip visą gyvenimą pykstuosi, o gyventi nesinervinant dėl smulkmenų yra tiesiog lengviau. Gyvenimas ir taip trumpas, jo nei prailginsim nei sutrumpinsim sukinėdami laikrodį, bet užtai galim bent kiek kontroliuoti savo nuotaiką nusistatydami tinkamą požiūrio kampą.

Marlene Chereau pasakoja apie situaciją Prancūzijoje

Priešingai nei Lietuvoje, kur laiko pasukimas yra pastoviai diskutuotinas probleminis klausimas, Prancūzijoje tai nelaikoma politine problema. Nepaisant to, daugybė žmonių vis dėlto tvirtina, kad nepritaria laiko keitimui. Kaip bebūtų, tokios kalbos yra daugiau “užstalės lygio” nei rimti prieštaravimai, kurios apsiriboja kasdieninio gyvenimo komentarais kaip “Man siaubingai nusibodo sukioti laiką” ar “Mano vaikams yra labai sunku dėl to sukiojimo….”. Tačiau politiniu lygiu Prancūzijoje nevyksta jokie debatai apie laiko keitimą, kai tuo tarpu Lietuvoje pavieniai parlamento nariai nuolat teikia siūlymus keisti sezoninio laiko taikymą.

Kodėl egzistuoja toks didelis skirtumas tarp šių dviejų šalių?

Galbūt nėra tiesaus atsakymo į šį klausimą, tačiau paaiškinimų galime mėginti ieškoti istorijoje. Prancūzijoje sezoninis laikas buvo taikomas jau nuo 1917m. iki 1945, ir vėl priimtas 1973m. siekiant taupyti energiją dėl šalį ištikusios naftos krizės. Dėl šių priežasčių, Prancūzijoje laiko sukimas – natūralus procesas, savaime suvokiamas šios šalies gyventojų.

Lyginant su Prancūzija, Lietuvoje vasaros ir žiemos laikas taikomas tik apie 30 metų. Pirmą kartą Lietuva pradėjo naudoti sezoninį laiką, būdama Sovietų Sąjungos sudėtyje, 1981m., be to, nuo 1999m. laikas nebebuvo keičiamas ir vėl pradėtas taikyti 2002 metais, pagal ES direktyva, kurios tikslas sureguliuoti sistemą, pritaikant vieningą tam tikrų ekonomikos sektorių, kaip transportas ir industrija, koordinavimą. Galiausiai, Prancūzija ir Lietuva naudoja sezoninio laiko sistemą dėl skirtingų priežasčių: energijos taupymas Prancūzijai ir ES spaudimas Lietuvai. Dar daugiau, sezoninio laiko praktikavimo laikotarpis skiriasi vos ne dvigubai: Prancūzijoje ši sistema taikoma 66 metus, o Lietuvoje tik 27 metus. Galbūt šie du faktoriai gali paaiškinti nacionalinės politikos požiūrį į šį reiškinį.

Istoriškai Europos šalys turi skirtingas vasaros laiko taikymo praktikas. Vasaros laikas turi įtakos transportui, komunikacijoms ir judėjimui. Aštuntajame dešimtmetyje smarkiai padažnėjus tarptautiniams skrydžiams Europos bendruomenė pradėjo diskutuoti ir leisti direktyvas, įpareigojančias šalis nares reguliuoti laiką ir įstatymiškai patvirtinti vienodas vasaros ir žiemos laikų kaitos datas.

Aš nesivelsiu į diskusijas dėl argumentų už ar prieš sezoninį laiką. Tik norėčiau pabrėžti vieną – laiko keitimas yra priimtas Europiniu įstatymu. Be to, vieningas laiko koordinavimas yra naudingas ne tik ekonominiam sektoriui (pramonei, komunikacijoms ir transportui), tačiau kartu ir Europos Sąjungos piliečiams. Vieninga sistema leidžia žmonėms, ypač keliaujant, geriau planuoti laiką, lengviau koordinuoti savo veiksmus su kitose šalyse gyvenančiais žmonėmis. Dar daugiau, tai gali padėti stiprinti Europos Sąjungos identiteto pajautimą tarp joje gyvenančių žmonių ir tų, kurie jai nepriklauso.

* Laiko kaitaliojimą reglamentuoja Europos Sąjungos direktyva .

Euroblogas.lt

Knypava.lt