Aplinkos ministerija siūlys Helsinkio komisijai iš pastarosios sudaryto didžiausių Baltijos jūros teršėjų, vadinamųjų „karštųjų taškų“, sąrašo išbraukti dar penkis Lietuvos objektus. Tai Kauno, Kėdainių bei Palangos miestų nuotekų valymo įrenginiai ir akcinės bendrovės „Lifosa“ bei „Orlen Lietuva“. Šie objektai, kaip sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, yra modernizuoti ir atitinka ES bei Helsinkio komisijos aplinkosauginius reikalavimus. Ar jie bus išbraukti iš „karštųjų taškų“ sąrašo, Helsinkio komisija spręs gegužės 18-20 dienomis.

Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašas buvo sudarytas 1992 metais. Į jį Helsinkio komisija įtraukė 132 gamyklas, nuotekų valymo įrenginius ir teritorijas su pasklidosios taršos problema (pavyzdžiui, tarša iš žemės ūkio įmonių). Tuomet „karštiesiems taškams“ buvo priskirta 16 Lietuvos objektų. Be jau penkių minėtųjų, kuriuos siūloma išbraukti, į sąrašą buvo įrašyti Vilniaus (Grigiškių), Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės miestų nuotekų valymo įrenginiai, akcinės bendrovės „Achema“, „Klaipėdos kartonas“ ir „Sema“, taip pat žemės ūkio sektorius ir Kuršių marios.

Šiuo metu „karštiesiems taškams“ yra likę priskirti septyni Lietuvos objektai. Iš teršėjų sąrašo 2005 m. buvo išbraukti Vilniaus (Grigiškių), Alytaus ir Marijampolės miestų nuotekų valymo įrenginiai, 2006 m. – Šiaulių ir Klaipėdos miestų nuotekų valymo įrenginiai, taip pat akcinės bendrovės „Achema“, „Klaipėdos kartonas“ ir „Sema“ (ji nutraukė ūkinę veiklą), 2009 m. – Panevėžio nuotekų valymo įrenginiai. Jeigu Helsinkio komisija išbrauks siūlomus penkis Lietuvos „karštuosius taškus“, teršėjų sąraše liks tik du mūsų šalies objektai – žemės ūkio sektorius ir Kuršių marios.

Aplinkos ministerijos informacija

Knypava.lt