Savivaldybių reitinge Kėdainiai šiais metais įvertinti 10-a vieta. Nuo pirmoje vietoje esančios sostinės Vilniaus Kėdainiai atsilieka devyniais balais.

Savivaldybės buvo vertinamos pagal 24 rodiklius, o reitingai sudaromi balais įvertinus 21 kriterijų. Iš viso kiekviena savivaldybė maksimaliai galėjo surinkti 100 balų. Į pirmą reitingo vietą pakilęs Vilnius surinko 52,6 balus, Kėdainiai – 43,3. Praėjusiais metais surinkę 40,57 balo Kėdainiai buvo penkti. Šiais metais buvo įtraukti trys nauji kriterijai: šilumos ir šalto vandens kainos bei savivaldybių prasiskolinimo lygis. Paskolos, paimtos investiciniams projektams finansuoti, vertintos kaip gerosios savivaldybės skolos. Blogosiomis skolomis vadinamos kreditorinės skolos. Įvertinta, kiek blogųjų skolų savivaldybėms pavyko sumažinti per metus. Grupė savivaldybių nesiskolina visai, tačiau tokiuose rajonuose trūksta ir pažangos. Kėdainiai patenka į antrąją Lietuvos savivaldybių grupę, kuri skolinasi tik investicijoms.

Kaip ir anksčiau skaičiuotas gyventojų pokytis per metus, nedarbo lygis, pastatyti nauji butai ar namai, biudžeto ir ES lėšos, tenkančios vienam gyventojui, veikiančios įmonės, tiesioginės užsienio investicijos, asfaltuoti keliai, nusikalstamumo lygis, vietų darželiuose skaičius, renovuotos mokyklos, bibliotekos ir kultūros centrai, gyventojų sergamumas bei medicininių paslaugų prieinamumas. Jau pernai buvo pradėta įvertinti aktyvių gydytojų, odontologų, slaugytojų ir akušerių skaičių.

Kėdainių rajono savivaldybėje gyvena 60 196 žmonės. Per metus gyventojų sumažėjo 2,7 proc. Daugiausia gyventojų per metus išvyko iš Alytaus (4,8 proc). Vienas iš svarbesnių kriterijų – nedarbo lygis. Kėdainių savivaldybėje nedarbo lygis siekia 8,2 proc. (didžiausias nedarbas – 18,6 proc. Zarasuose). Pagal nusikalstamumo rodiklį 100-ui tūkst. gyventojų Kėdainiai yra 18-oje vietoje (1 225,8) iš  60 savivaldybių.

Komunalinių paslaugų kainos – itin svarbus rodiklis. Pigiausiai už šildymą moka Elektrėnų (17,5 ct už kWh), Molėtų (18,5 ct už kWh) ir Širvintų savivaldybė (19,7 ct už kWh). Kėdainiuose už šildymą, kurį tiekia AB „Panevėžio energija“, reikia mokėti 24,05 ct už kWh. UAB „Izobara“ gyventojams teikia šilumą už 27,69 ct už kWh, o UAB „Stiloma“ – 32, 2 ct už kWh. Kėdainių rajono savivaldybė gyventojams, kurie gauna šilumą brangiau, negu ją teikia AB „Panevėžio energija“, dotuoja kainų skirtumą. 2010 metais dotacijai skirta beveik 200 tūkstančių litų. Keturiolikoje šalies savivaldybių galioja Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta didesnė negu 30 ct / kWh šilumos kaina. Šalto vandens kaina didžiausia Neringoje (11,07 Lt/kub.m.), o kėdainiečiai moka 6,12 Lt/kub.m. Kėdainiai bene daugiausia pritraukia ir tiesioginių užsienio investicijų. Vienam gyventojui tenka 12 674,00 Lt ir kartu su Vilniaus, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Rokiškio, Mažeikių bei Kazlų Rūdos savivaldybėmis yra daugiausia užsienio investicijų pritraukiančių rajonų šešetuke.

Praėjusiais metais mūsų rajone renovuota 53,3 proc. mokyklų. Dvidešimt penkios savivaldybės yra renovavusios daugiau kaip 50 procentų mokyklų. Šis procesas visiškai yra užbaigtas tik Rietavo savivaldybėje. Renovacijoje dar pirmauja Šilalės, Trakų ir Pagėgių savivaldybės.
Savaitraštis „Veidas“ savivaldybių reitingus sudaro penktą kartą.

2010 metais geriausių Lietuvos merų reitinge Kėdainių rajono merė Nijolė Naujokienė užėmė 10 vietą.

2011 metų Lietuvos gimnazijų reitinge Kėdainių šviesioji gimnazija užėmė 40 vietą, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija – 60, Šėtos gimnazija – 254, Krakių M. Katkaus gimnazija – 265, „Ryto“ vidurinė mokykla – 274, „Aušros“ vidurinė mokykla – 293, Akademijos gimnazija – 419, Josvainių gimnazija – 423.

Informaciją pagal žurnalo „Veidas“ publikaciją parengė

Jorūnė Liutkienė, mero patarėja ryšiams su visuomene

Knypava.lt