Josvainių mietelio Skroblų gatvėje esantis pastatas šiuo metu – tuščias ir tarsi apmiręs. O dar ankstyvą pavasarį jame krykštavo net 25 vaikai. Iš šio pastato į Kėdainius visi vaikai buvo perkraustyti maždaug prieš penkis mėnesius. Juos priglaudė Specialioji mokykla. Kaip naujojoje vietoje jiems sekasi?

Kitos išeities nebuvo

,,Kraustėmės gana skausmingai, bet kitokios išeities neturėjome. Pastato, kuriame buvome įsikūrę Josvainiuose, savininkas Virginijus Dovydas paprašė arba jį nupirkti, arba išsikraustyti.

Vaikų namelių steigėjas – rajono savivaldybė – rado mums vietos Kėdainių specialiojoje mokykloje, tas patalpas suremontavo ir sutvarkė. Dabar vadinamės Kėdainių specialiosios mokyklos Vaikų globos skyriumi. Šią vasarą auklėtinių pas mus buvo netgi padaugėję, tačiau du įsivaikino ir išsivežė šeima iš Italijos, tad šiuo metu vėl liko 25.

Kambariuose vaikai įsikūrę po du arba tris. Turime virtuvėlę, kurioje vakarais ir savaitgaliais gaminamės valgį, tvarkingas vonios patalpas, tualetus. Į globos namelius patenka vaikai, kurie bent kartą jau kraustėsi iš tėvų, tad panašios sumaišties pakartojimas jiems skausmingesnis negu kitiems. Be to, baiminomės, kaip seksis sutarti su Specialiosios mokyklos auklėtiniais. Juk jie turi savų ypatumų“, - pasakojo Vaikų globos skyriaus vedėja Ema Bukauskienė.

Pasak auklėtojų, pirmosiomis dienomis po įkurtuvių vaikai naująja vieta džiaugėsi. Tačiau maždaug po savaitės ėmė prašytis atgal į Josvainius. Teko ne vieną guosti, kantriai aiškinti, kad dabar jų namučiai – čia.

Prie perėjos – po keliolika minučių

Iš Kėdainių specialiosios mokyklos Vaikų globos skyriuje įsikūrusių 25 buvusių josvainiečių – aštuonios mergaitės ir kiti – 17 - vaikinukų. Septyni vaikai lanko darželį „Vyturėlis“, kiti eina į pamokas arba „Aušros“ vidurinėje mokykloje, arba čia pat – Specialiojoje mokykloje.

„Praėjusiais mokslo metais visi šie vaikai lankė Josvainių gimnaziją, tad daug kas pasikeitė ir šiuo požiūriu. Vasarą apie tai ilgai kalbėdavomės. Kartu nusprendėme keisti mokyklą. Vaikai baigia priprasti prie naujų mokytojų ir klasių draugų. Pedagogai geranoriški, galima lankyti būrelius, baseiną.

Šiek tiek daugiau rūpesčių kelia tik kelionės iki ,,Aušros“ vidurinės mokyklos ir atgal: juk Kėdainių gatvės – kur kas judresnės negu Josvainių. Ryte mokinukus į mokyklą lydi auklėtoja, o po pamokų jie jau grįžta savarankiškai. Tačiau prie sankryžos kartais stoviniuoja net po keliolika minučių. Ne visi vairuotojai, deja, kreipia dėmesį į tai, kad prie perėjos lūkuriuoja ne suaugusieji, o vaikai. Baugu, kad neatsitiktų nelaimė“, - sakė Specialiosios mokyklos direktorius Juozas Jančius.

Vaikus prižiūrinčios moterys prasitarė, kad ramiai jaučiasi tik tada, kai visi globotiniai – namuose.

Vaikai tėvais tiki

Visi iš 25 auklėtiniai turi biologinius tėvus, tačiau daugeliui jų apribotos teisės auginti vaikus. Vieni tėvai vaikučius bent aplanko, kiti – ne. „Skaudžiausia, kad tėvai atvažiavę nė kiek negalvodami savo sūnums ir dukroms prižada dalykų, kurių vėliau net nesistengia daryti. O vaikai tomis kalbomis tiki, įsisvajoja, apvilti labai pergyvena“, - pasakojo E. Bukauskienė. Savaitgaliais ir per atostogas kai kuriuos vaikučius į savo šeimas pasikviečia giminės, dalį – biologiškai visiškai svetimi žmonės, tačiau yra ir tokių, kurių iš namelių išvyksta tik per bendras ekskursijas.

Prižiūri aštuonios moterys

Iš Josvainių į Kėdainius perkeltus vaikus prižiūri penkios socialinės darbuotojos ir trys jų padėjėjos. Pagal normatyvus tiek vaikų turėtų prižiūrėti kone du kartus daugiau darbuotojų, tačiau jiems išlaikyti stinga lėšų. Negana to, prieš kiek laiko kažkas sugalvojo, kad tokiems darbuotojams privalu turėti ne tik pedagoginį, bet ir socialinių darbuotojų išsilavinimą, tad net penkioms iš aštuonių moterų tenka papildomai studijuoti Kauno kolegijoje.

Vilija Mockuvienė

Knypava.lt