Kiekvienam absolventui aktualus klausimas, ką pasirinkti – studijas Lietuvoje ar užsienyje? Kiekvienais metais iš Lietuvos išvažiuoja vis daugiau jaunuolių, kurie svajoja mokslus baigti Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje ar kitoje užsienio šalyje. Kai kurie mano, kad ten – daugiau perspektyvų. Svetur išvykęs ir emigranto kelią pasirinkęs Lukas Dovidaitis “Kėdainių garsui” papasakojo apie studentavimo ypatybes Didžiojoje Britanijoje.

– Pabaigus mokyklą, jaunimui aktualu emigruoti – ieškoti savęs kitose šalyse, išvažiuoti užsidirbti pinigų, pakeliauti. Daugelis išvažiuoja baigti mokslų užsienyje. Kokios tavo išvykimo priežastys? Kas paskatino emigruoti? - paklausėme Luko.

– Aš nuo pat vaikystės žinojau, ką noriu studijuoti, tačiau tokios specialybės Lietuvoje nėra, todėl man nebuvo kitos išeities, kaip rinktis studijas kitoje šalyje. Tik taip galėjau įgyvendinti savo svajonę.

– Ką studijuoji ten tokio, ko nėra Lietuvoje?

– Apsistojau Anglijoje, Coventry mieste, nors prieš tai dar metus dirbau Colchesteryje. Coventry universitete studijuoju „Automobilių ir transporto priemonių dizainą“. Pasirinkau šią specialybę, nes visada mėgau automobilius ir piešimą, o dar kažkada vaikystėje mačiau dokumentinę laidą apie automobilių dizainerius, tad nuo tos akimirkos nusprendžiau, kuo noriu būti.

Profesinės perspektyvos norint dirbti automobilių dizaineriu nėra pačios geriausios, nes rinka yra be galo konkurencinga. Dėstytojai jau pirmomis dienomis mums pasakė: „Per metus tokiose angliškų automobilių gamintojų firmose, kaip „Jaguar“, „Land Rover“ ar „Aston Martin“, atsiranda tik apie 10 laisvų vietų automobilių dizaineriams“.

Mūsų kurse yra daugiau nei 100 studentų, taigi atlikus kelis aritmetinius veiksmus gaunasi ne labai daug žadantys rezultatai. Bet gera žinia yra ta, kad pabaigę studijas mes turėsim įgūdžius atlikti praktiškai bet ką, kas susiję su dizainu, o tai itin padidina galimybes įsidarbinti.

– Papasakok apie pirmąsias savaites svečioje šalyje. Kas buvo sunkiausia?

– Pirmos savaitės buvo gana sudėtingos, bet man labai pagelbėjo tai, jog apsistojau pas draugus, kuriuos pažinojau dar gyvendamas Lietuvoje. Jie ir supažindino mane su Anglijos kultūra, aprodė miestelį, kuriame gyvenau, parduotuves, naktinius klubus ir panašias vietas, tad man pasisekė, kad nereikėjo klaidžioti vienam pačiam. Draugų susiradau pradėjęs dirbti, bet prireikė šiek tiek laiko, kad pradėčiau labiau pasitikėti savo anglų kalbos įgūdžiais. Prieš atvažiuodamas čia maniau, kad galiu puikiai kalbėti angliškai, bet kai kurie britai turi tokį stiprų akcentą, kad dar ir dabar negaliu jų visiškai suprasti. Turbūt bėda ta, kad Lietuvoje mes anglų kalbos išmokstame iš amerikietiškų filmų, o britų šneka labai skiriasi. Galbūt kiti su šia problema nesusiduria, bet asmeniškai aš ten nuvykęs gavau mažyti šoką.

– Kuo skiriasi studijavimas ir studentavimas Anglijoje nuo Lietuvos? Kiek žinau, metus bandei Vilniuje mokytis grafikos dizaino.

– Palyginti gana sunku, nes Vilniuje aš studijavau kolegijoje, o čia - universitete, taigi nežinau, ar man čia labiau patinka dėl to, kad kita šalis, ar dėl to, kad čia šiek tiek kitokia mokymosi įstaiga. Jei Lietuvoje būčiau mokęsis universitete, tada galėčiau objektyviau vertinti.

Coventry universitetas yra tikras įvairių tautybių „kokteilis“. Esu tikras, kad jei dar nemačiau žmogaus iš kiekvienos pasaulio šalies, tai tikrai mačiau kiekvienos rasės atstovą. Tas pats ir mano kurse -dauguma britų, bet yra studentų iš Rytų Europos, Kanados, Kinijos, Šiaurės Korėjos…

Iš tikrųjų įdomu gyventi su kitų kultūrų atstovais, bet tuo pačiu atsiranda ir įvairių problemų bei nesutarimų. Bet kokiu atveju tokia patirtis yra neįkainojama. Su sunkumais dėl savo tautybės dar neteko susidurti, bet jei kas paklausia, iš kur esu, tai po atsakymo dažniausiai palinguoja galva ir klausia – o ta Lietuva tai Rusija ar Lenkija? Aišku, būna ir tokių, kurie žino, kur yra Lietuva, ypač žmonės iš aplinkinių šalių.

– Ar sunku studijuoti?

– Studijuoti nesunku, nes darau tai, kas patinka ir teikia malonumą. Mokslas tikrai nepigus, bet čia galima gauti paskolas mokslams labai geromis sąlygomis, todėl dauguma studentų taip ir daro. Kas liečia finansines problemas, tai nesu tikras, ar egzistuoja toks studentas, kuris su jomis nesusiduria. Mano specialybė išsiskiria tuo, kad visas piešimo priemones mes turim nusipirkti patys, o tai kainuoja tikrai nemažus pinigus. Pavyzdžiui: vienas markeris kainuoja apie 10-16 litų, o mums jų reikia turėti apie 30-40, o kur dar popierius, pieštukai ir daug visokių kitokių priemonių.

Šiuo metu dirbti man dar nereikia, nes gyvenu iš savo santaupų, bet greitu metu planuoju kur nors įsidarbinti.

– Kokie didžiausi emigracijos minusai? Kokie pliusai?

– Emigracija duoda tokios patirties, kurios gyvendamas vienoje šalyje neįgysi. Gali išmokti naują kalbą, susipažinti su žmonėmis iš kitų šalių, praplėsti savo akiratį, pasisemti patirties ir naujų idėjų. Didžiausias minusas turbūt yra tas, kad išsiskiri su šeima ir draugais. Deja, grįžus po daug metų sunku palaikyti artimus santykius, užmegzti senus ryšius…

– Ką patartum savęs ieškančiam jaunuoliui, vis dar besimokančiam, bet svajojančiam apie gyvenimą užsienyje? Į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Ką svarbiausio išskirtum?

– Labiausiai patarčiau nebijoti rizikuoti ir pasitikėti savimi. Taip pat įdėti visas jėgas į tuos mokomuosius dalykus, kurių reikės norint įstoti, o įstojus iš karto mokytis. Mokytis nuo pat pradžių ir nelaukti, kol ateis paskutiniai metai. Galiu išskirti tai, kad keli pirmi mėnesiai būna gana sunkūs, nes yra daugybė naujų dalykų, prie kurių reikia priprasti, bet vėliau tai tampa normalu. Tad jei išvykimas į kitą šalį atrodo gana bauginančiai, tai vien dėl to, kad nežinai, kas laukia, o realybėje viskas nėra taip baisu, kaip gali pasirodyti. Prie viso to reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad stojimai užsienyje prasideda anksčiau nei Lietuvoje, tad būtina pradėti ieškoti informacijos kuo anksčiau.

– Kokie Tavo artimiausi planai? Ar ketini grįžti į Lietuvą?

– Artimiausi planai yra sėkmingai pabaigti studijas, o tada jau pradėsiu rūpintis dėl įsidarbinimo. Galbūt tai pavyks padaryti dar studijų metu. Tikrai norėčiau įsitvirtinti ir dirbti pagal specialybę. Esu tikras, kad anksčiau ar vėliau taip ir įvyks, net jei teks kurį laiką padirbti ir ką nors kitą.

Dėl grįžimo nesu tikras. Didžiausia problema, kaip ir minėjau, yra ta, kad Lietuvoje nėra automobilių gamintojų, tad ir automobilių dizainerių čia nereikia. Bet jei visgi atsirastų vieta, kur galėčiau dirbti, tai turbūt grįžčiau, nes visgi nėra kitos tokios šalies pasaulyje kaip gimtinė.

Dovydas Paslauskas

 

 

Knypava.lt