Kėdainių rajone – apie pusantro tūkstančio kilometrų magistralinių melioracijos griovių, juose – 930 pralaidų. Savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Algimanto Žviko teigimu, daugiau kaip 60 proc. šio turto jau susidėvėjo. Susidėvėjusius įrenginius reikia kuo skubiau remontuoti. Tačiau kaip tai daryti, jei stinga lėšų?

Krutama vėžlio tempu

Šiek tiek visgi krutama, bet, anot populiaraus posakio, tik vėžlio tempu. Dotnuvos seniūnijoje šįmet viliamasi užbaigti Žilių sausinimo sistemos griovių ir pralaidų remontą. Tai kainuos daugiau kaip 300 tūkst. litų. Šį planą įgyvendinus, bus suremontuota 2,5 kilometro griovių ir devynios juose esančios pralaidos.

Dar tris kilometrus griovių numatoma sutvarkyti Pajieslyje (Krakių sen.). Ten susikūrusiai Melioracijos statinių naudotojų asociacijai būtiniausiems darbams skirtas milijonas litų. Už sutaupytas lėšas tikimasi sutvarkyti dalį Truskavos seniūnijos sausinimo sistemos griovių bei pralaidų, suremontuoti Viešnautos upelio pralaidą. Visiškai šį projektą planuojama užbaigti kitais metais.

Šlaitai užžėlę medžiais

Didžiąją dalį melioracijos sistemos remonto darbų rajone atlieka bendrovė ,,Kėdmela“. Iš viso ,,Kėdmeloje“ triūsia apie 20 žmonių. Jie remontuoja griovius, pralaidas, sausinimo sistemas. Be valstybinių užsakymų, ,,Kėdmela“ kasmet išvalo ir apie tris kilometrus griovių, kurie iškasti ūkininkų dirbamose žemėse. Už tuos darbus melioratoriams sumoka patys žemių savininkai.

„O ką belieka daryti, kai melioracijos grioviai tiesiog užanka? Vyriausybės klerkams tai nelabai rūpi – jie labiau linkę tik džiaugtis didėjančiu žemdirbių indėliu į šalies biudžetą. Melioracijos sistemų būklė daug kur – tiesiog tragiška. Jei pinigų jų tvarkymui nerasime dabar, ateityje reikės kur kas didesnių sumų, nes laukai gali virsti balomis ar net ežerais. Lygumų kraštui Kėdainiams – tai itin aktualu“, - sakė Siponių kaimo (Dotnuvos sen.) ūkininkas Algimantas Kižauskas.

A.Kižausko valdose – per 800 hektarų žemės. Juose – apie 15 kilometrų melioracijos griovių, dešimt 10 pralaidų. Pasibaigus didžiajam darbymečiui, A.Kižauskas savo laukuose kasmet stengiasi sutvarkyti bent pusantro kilometro griovių, paremontuoti vieną kitą pralaidą. Daugeliui jų, beje, verkiant reikia keisti susidėvėjusius vamzdžius.

Dar viena bėda – bebrai

A.Kižauskas nurodė ir dar vieną melioracinių sistemų bėdą – bebrus: jų užtvankos vandens tėkmę stabdo vis dažnesniame griovyje.

„Aš pats esu medžiotojas, tad bent po kelis bebrus kasmet nušaunu. Žinau, jog kai kurie kolegos nupyškina net po keliolika šių graužikų“, - sakė A.Kižauskas. Žemdirbiams talkina ir kiti medžiotojai. Jie rajone kasmet nušauna apie pusketvirto šimto bebrų. Tačiau medžiai bei krūmai griovių šlaituose tebeželia. Pasak bendrovės ,,Kėdmela“ vadovo Kęstučio Skorupsko, kai kur jų kamienai – net iki 20 centimetrų skersmens! Bebrus tokie prižėlę šlaitai tiesiog gundyte gundo, tad sunku tikėtis, kad šie graužikai iš jų pasitrauks.

Prašymai – pagrįsti

Ar galima tikėtis, kad padėtis rajono melioracinėse sistemose gerės?

„Sunku pasakyti. Viskas priklausys nuo pinigų, kuriuos skirsto valstybė. Pavyzdžiui, 2008-aisiais, kai rajono melioracinių sistemų remontui buvo skirta arti trijų milijonų litų, pavyko sutvarkyti 34 kilometrus griovių. Šįmet melioracijos reikmėms pinigų gavome apie tris kartus mažiau negu 2008-aisiais. Atitinkamai galime ir padaryti. Visiškai neaišku, kiek lėšų turėsime kitais metais. Dabar Kėdainių rajone melioracijos grioviai ir pralaidos tvarkomos pagal specialų grafiką, kuris sudaromas, remiantis anksčiau atliktų darbų dokumentais. Pirmiausiai sukame ten, kur melioraciniai įrenginiai seniausi. Tačiau vien šįmet jau penki ūkininkai kreipėsi, prašydami į jų plotus ateiti be eilės. Ir tenka pripažinti, kad jų prašymai – pagrįsti. Nieko nepadarius dabar, po metų kitų žemes apsems vanduo“, - konstatavo A.Žvikas.

Vaclovas Armužas

Knypava.lt