Kėdainiuose netrukus bus pradėta statyti pramogų ir sporto arena. Tokią dovaną miestui padovanos „Lifosa“. Šios bendrovės direktorius Jonas Dastikas įtikino pagrindinę „Lifosos“ akcininkę Rusijos mineralinės chemijos kompaniją „Eurochem“, kad Kėdainiams reikia tokio statinio. Tai bus tiesiog neįtikėtina „Lifosos“ dovana miestui, nes ji pramogų ir sporto areną pastatys vien tik savo lėšomis, neprašydama nei savivaldybės įnašo, nei Vyriausybės palaiminimo gauti Europos Sąjungos paramą.

Kol vieni laukia naujo statinio, kiti apgailestauja, kad miesto Kultūros centras nesulaukia renovacijos. Ar tikrai Kėdainiams reikalinga Pramogų ir sporto arena, klausėme „Lifosos“ administracijos direktoriaus Juozo Baniotos, vicemerės Nijolės Naujokienės ir kultūros bei sporto sričių darbuotojų.

Pastatys tik už „Lifosos“ pinigus

– Kodėl pasirinkote Kėdainiams padovanoti būtent sporto ir pramogų kompleksą? Ar nesvarstėte galimybės renovuoti Kėdainių kultūros centrą? Juk sporto kompleksą jau turime Vilainiuose, – paklausėme J. Dastiko.

– Pagal senas tradicijas didelės įmonės dovanoja savo miestams kokį nors kultūrinį pastatą. Pavyzdžiui, „Eurochem“ gamykla, kuriai priklauso ir „Lifosa“, Rusijoje stato arenas, pritaikytas žaisti ledo rituliui, o Lietuvoje tai ne itin populiaru, tad čia nutarta pastatyti naujus sporto rūmus – pramogų ir sporto areną. Tai ketinome padaryti jau gerokai anksčiau, kai teikėme projektą Vyriausybei ir tikėjomės, kad pu-sė statybos kaštų bus padengta iš Europos Sąjungos lėšų. Vyriausybei atsisakius remti šį projektą, rankų nenuleidome ir nutarėme jį įgyvendinti vieni – nebenorėjome keisti planų ir blaškytis, išsklaidyti lėšas atskiriems objektams. Šis statinys atitinka mūsų strategiją.

– Kiek atsieis arenos statyba?

– Manome, kad statyba atsieis apie 7 milijonus dolerių. Statybos eigoje suma gali kisti priklausomai nuo valiutos kurso.

– Kokie renginiai joje vyks?

– Įvairiausi. Bus praktikuojamos komandinės sporto šakos, tokios, kaip krepšinis, tinklinis, futbolas, galbūt net ledo ritulys. Pramogų ir sporto arenoje turės dirbti renginių operatorius, kuris ir privalės organizuoti įvairius renginius. Arenoje vyks koncertai, artistų pasirodymai, konferencijos, parodos, seminarai. Žodžiu, šio komplekso paskirtis labai įvairiapusė.

– Kam priklausys pastatytas kompleksas? Ar pasiliksite jį „Lifosai”, ar perleisite Kėdainių miesto savivaldybės žinion?

– Kol kas sunku pasakyti, kokį sprendimą priimsime. Statybos dar nepradėtos, todėl tai nėra būtiniausias klausimas. Jau ruošiama sutartis su savivaldybe. Viskas paaiškės tik ją pasirašius. Galimi abu variantai, tačiau labiau tikėtina, kad kompleksas bus atiduotas savivaldybei.

Reikia ir vieno, ir kito

Kėdainių rajono savivaldybės vicemerė Nijolė Naujokienė, pati asmeniškai itin prisidėjusi prie to, kad Kėdainiuose iškiltų pramogų ir sporto arena, įsitikinusi, kad tiek šios arenos atsiradimas, tiek kultūros centro renovacija yra labai svarbūs ir reikšmingi dalykai, o Kėdainiams reikia ne vieno iš jų, o abiejų.

„Vieniems žmonėms juk labiau reikia vieno, kitiems - kito. Kas lanko teatrą, renginius, eina į koncertus, nori džiaugtis puikia Kultūros centro erdve, jaustis ten patogiai ir gerai. Dėl salių ir vietos stygiaus ne visas savo idėjas šiandien kultūros darbuotojai gali įgyvendinti. Nėra ir atskiros vietos jaunimui. Be to, labai norisi pagerinti ir ten dirbančių darbuotojų darbo sąlygas.

Buvome suplanavę ir užsibrėžę vieną objektą pastatyti, o kitą remontuoti. Dėjome visas pastangas, rengėme projektus, ieškojome investuotojų.

Dėl Kultūros centro renovacijos ne kartą kalbėjomės su kultūros ministru, jį supažindinome su situacija ir sulaukėme pažado, kad skirs pinigų, bet kol kas biudžetas nepatvirtintas ir negalime pasakyti, ar turėsime pakankamai lėšų techniniam projektui parengti.

Sporto gerbėjams ir sportuojantiesiems pasisekė labiau. Sportuojanti visuomenė džiaugsmingai sutiko ilgai lauktą žinią, kad AB ,,Lifosa” statys Sporto areną. Puiku, kad privatus investuotojas palaikė idėją statyti Sporto areną ir ryžosi investuoti. Tai labai vertinga dovana mūsų bendruomenei. Rajone yra stiprios futbolo, krepšinio komandos. Joms reikia sąlygų rengtis varžyboms, sportuoti, pasikviesti ir kitas komandas. Kėdainiai yra Lietuvos centre - čia patogu atvažiuoti į varžybas, turnyrus. Ir jei bus arena, čia vyks daugiau svarbių renginių. Be to, Sporto arenoje bus organizuojami ir svarbiausi didieji mūsų rajono kultūriniai renginiai“, - „Kėdainių garsui“ sakė N. Naujokienė.

Sportininkai laukia arenos

Kėdainių rajono savivaldybės sporto ir kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto Arno Argusto nuomone, Sporto ir pramogų arena Kėdainiuose tikrai reikalinga, tačiau naujojo statinio perspektyvos, jo manymu, dar miglotos: „Viskas priklauso nuo daugybės veiksnių. Visų pirma nuo to, kas areną administruos, kokie renginiai joje vyks, koks bus jos užimtumas, kiek žmonių ji talpins, ar bus ji pritaikyta Europos standartus atitinkantiems sportiniams ir kultūriniams renginiams rengti. Tik žinodami šiuos faktorius galėsime pašnekėti ir apie konkrečias arenos perspektyvas ir ateities planus“.

A. Argustas įsitikinęs, kad Kėdainių miestui reikalinga ir Sporto bei pramogų arena, ir renovuotas Kultūros centras.

Kada renovuos Kėdainių kultūros centrą?

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas tikina, kad Kėdainių kultūros centro renovacijos projektas jau yra pristatytas Kultūros ministerijai, tačiau kol kas vis dar nesulaukiama projekto patvirtinimo.

Investavus padėtis pasikeistų

Kęstutis Valionis, rajono savivaldybės tarybos narys, Truskavos kultūros centro meno vadovas bei dainininkas, įsitikinęs, kad Kultūros centro renovavimas yra reikalingesnis už pramogų ir sporto areną.

„ Juk turime ,,Vikondos“ pramogų centrą, bet kas iš to? Šiandien šis pramogų centras jau privėrė duris galbūt dėl to, kad Kėdainiai - per mažas miestas, per mažai publikos, kad jis sėkmingai gyvuotų. Juk esame ne Klaipėda ir ne Vilnius. Ir ten pradžia buvo visai nebloga. Buvo atvykusi ne viena Rusijos žvaigždė, buvo tikrai labai įdomu ir gražu, kad į tokius Kėdainius atvyksta tokios įžymybės kaip Laima Vaikulė, Filipas Kirkorovas ar kiti žinomi atlikėjai.

Naujai planuojamas statinys būtų skirtas ne tik pramogoms, bet ir sportui. Tačiau juk sporto salę turime Vilainiuose, tad ar reikia kitos? Per mažai gyventojų, tuo labiau, kad iš Kėdainių daug išvykusio jaunimo, todėl perspektyva nelabai aiški.

Iš tiesų šiandien Kultūros centro padėtis tragiška, vaikščiodamas gali galvą nusisukti. Gražius kultūros centrus turi Raseiniai, Šilalė, Jonava, o mūsų kaip liko seniena, tokia tebestovi ir šiandien. Jeigu būtų investuota į mūsų Kultūros centrą, padėtis tikrai pasikeistų“, – įsitikinęs K. Valionis.

Scena nepritaikyta spektakliams

Kėdainių kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė įsitikinusi, kad atnaujinus Kėdainių kultūros centrą atsivertų kėdainiečiams visai kitos kultūrinių renginių perspektyvos.

„Jei būtų galimybė turėti renovuotą Kultūros centrą ir naują sporto ir pramogų areną, būtų puiku, bet jei reiktų rinktis, aš rinkčiausi Kultūros centro renovavimą, kadangi nuo prigimties esu kultūros darbuotoja. Aš nesakau, kad nereikia sporto ir pramogų arenos. Tikriausiai reikia, nes yra patogu organizuoti lauko renginius, taip pat ir sporto, kuriuos problematiška rengti lauke lyjant lietui. Bet būdama Kultūros centro direktore, visada sakiau ir sakysiu, kad Kėdainiams yra būtinybė turėti gerą koncertinę salę, kurios mes neturime. Teatro spektakliai niekada nebus rodomi pramogų arenoje. O mes turime puikią, žingeidžią ir išauklėtą teatro žiūrovų publiką. Šiuo metu jie negauna to, ko iš tikrųjų yra verti, dėl mūsų Kultūros centro prastos ir mažos scenos, kuri neatitinka jokių reikalavimų dabartiniams teatrų pastatymams. Nekalbant, kad jau dekoracijos netelpa, bet ir patys artistai neįsitenka. Antra problema – maža žiūrovų salė, todėl teatrams pas mus neapsimoka važiuoti. Jeigu Jonavos kultūros centras gali priimti 600 žiūrovų, tai kodėl su tais pačiais kaštais artistams reikėtų važiuoti į Kėdainius, kur salėje daugiausia gali laukti 300 žiūrovų?

Teatrai, spektakliai – tai yra žanras, į kurių pasirodymus pirmiausia išperkami bilietai. Daugiausia iš šių renginių mes gauname lėšų už teikiamas paslaugas – patalpų nuomą. Mums tai pagrindiniai pinigai, iš kurių gyvename ir galime pagerinti savo gerovę.

Jei Lietuvoje gerės ekonominė padėtis, tai viskas bus gerai, bet jeigu situacija bus tokia, kokia yra arba dar ilgėliau išliks blogesnė, mes, neturėdami didesnės žiūrovų salės, prarasime galimybę priimti teatrą, suteikti tą paslaugą žiūrovui ir dar iš to turėti naudos.

Kiek pastebėjau, mokiausias žiūrovas, kuris gali pirkti brangų bilietą už 40 – 50 litų, yra vidutinio amžiaus dirbantis žmogus nuo 30 iki 50 metų. Šie žiūrovai dažnokai važiuoja į Kauno, Vilniaus teatrus ir ten išveža pinigėlius, kurie galėtų likti čia. Be to, žmonėms būtų labai patogu čia pat, vietoje, po darbo ateiti ir pasižiūrėti spektaklį.

Šiemet Kėdainių kultūros centro pastatui sukako 50 metų. Tokio tipo pastatas, su tokia sale Lietuvoje yra tik Šakių mieste ir Kėdainiuose.

Mūsų Kultūros centro salė jauki, šilta, renovuota, bet ji yra per maža, nepatogu sėdėti žiūrovams, kėdės ir tarpai tarp eilių yra per siauri ir nėra tokio komforto, kokį turi Varėnos, Marijampolės, Ukmergės, Rokiškio kultūros cent rų žiūrovai.

Sporto ir pramogų arenoje būtų kitokio žanro pramogos, bet aš esu labiau už tikrąją klasikinę ir tradicinę kultūrą. Šou ir poprenginiai reikalingi, bet Kultūros centrui labiau reikalinga kitokia kultūra. Mes norėtume, kad Kultūros centras būtų truputį kitokio žanro kultūros skleidėjas“, – sako O. Mikalauskienė.

Asta Raicevičienė

Jolanta Tamašauskienė

Viktorija Brasaitė

 

 

 

 

Knypava.lt