Rudens tamsa ar įprastą visuomenės buvimą sujaukusi valstybės žinion nusavinto banko atmosfera skatina prisiminti šviesius dalykus, kurių tikrai esama ir kurie leidžia mums pasisemti stiprybės, atsigręžiant į praeitį, vertinant šiandieną ir žiūrint į priekį.

Lapkričio 23 d. dr. Jono Basanavičiaus premijos įteikimo metu jos laureatas dr. Vykintas Vaitkevičius susirinkusiems jį pasveikinti kalbėjo, koks trapus yra kultūros paveldas, kokį gilų ryšį su praeitimi vardan ateities išsaugojo garbūs senoliai, „šaknimis ir šakomis“ suaugę su gimtosiomis vietomis.

Patriotizmas, pasiaukojimas archeologijos mokslui ir Lietuvos kultūros paveldui, kelionės pėsčiomis po Lietuvą, neišmatuojamas darbštumas – šias Vykinto savybes vardino gausiai sugužėję svečiai.

Visa tai lėmė pasirinkimą, į kurį kitą sugrįžtantį dvarą mums užsukti. Pasidairykime Paberžės dvare Kėdainių rajone, kurio mediniame ponų name įsikūręs 1863 m. sukilimo muziejus, vienintelis šio sukilimo muziejus Lietuvoje. Beje, 2013 m. minėsime 1863 m. sukilimo 150 metines. Kur kitur, jei ne Paberžėje, surastume tiek liudijimų apie patriotizmą, narsą ir pasiaukojimą, apie unikalią vietos dvasią, apie šviesą skleidusius žmones. Čia rasite ir šviesą sukuriančių daiktų ekspoziciją – žibalinių lempų kolekciją. Ir pagaliau atgimusį unikalų medinės architektūros kompleksą.

„Mano veiksmams vadovavo teisybės ir savo tautos meilė… Lietuvių tauta darbšti, teisinga, religinga, todėl užsitarnavo mano didžiausios meilės“. Taip kalbėjo 1863 m. sukilimo vienas vadų kun. Antanas Mackevičius, 1855 - 1863 m. tarnavęs kunigu Paberžėje.

Skaitmuo 3 dažnai kartojasi Paberžės dvarui reikšmingose datose: 1863 metų sukilimo muziejus Paberžėje pradėjo veikti 1993 metais. Jis įkurtas vokiečių kilmės barono Stanislovo Šilingo dvare, statytame 1793 metais. Šiame dvare dažnai pietaudavo ir tardavosi apie sukilimo organizavimą kunigas Antanas Mackevičius ir Stanislovas Šilingas.

Būtent čia kunigas Antanas Mackevičius suformavo 250 sukilėlių būrį, vieną iš pirmųjų Kauno gubernijoje, ir 1863 metų kovo mėnesį stojo į atvirą kovą prieš carinę valdžią, baudžiavą ir žiaurią dvarininkų bei valdžios savivalę.

Paberžės dvaro medinis ponų namas dar prieš kelerius metus prašyte prašėsi pagalbos. 2009 – 2011 m. Paberžės dvaro ponų namas restauruotas ir pritaikytas muziejinei veiklai, tam panaudojant Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo, Lietuvos Respublikos biudžeto ir Kėdainių r. savivaldybės lėšas. Projekto įgyvendinimo metu restauruota 65 unikalių žibalinių lempų kolekcija.

Restauravimo projektą parengė AB „Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“, projekto vadovė architektė Regina Tumpienė. Rangos darbus atliko UAB“Kriautė“, generalinis direktorius Zenonas Jansonas. Ekspozicijos projektą parengė ir įgyvendino UAB „Terra media”. Žibalines lempas restauravo Gintaras Kazlauskas.

Restauravimo projekto įgyvendinimu rūpinosi Kėdainių r. savivaldybės administracijos paveldosaugos vyr. specialistė Margarita Rukšienė ir jos komanda -Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vyr. specialistė Irma Survilienė bei projekto finansininkė Jurga Volkovaitė.

Modernizuota muziejaus ekspozicija. 1863 m. sukilimo muziejaus koncepciją padiktavo istoriniai faktai – sukilimo eiga, jo dalyviai bei dvaro pastatas, išlikęs per daugelį neramumų, kuriame įsikūręs muziejus. Ekspozicijos koncepcijos pagrindu pasirinktas raudonos ir baltos spalvų derinys bei dvipusiškumo aspektas. Būtent šios spalvos pasirinktos ekspozicijoje todėl, kad jos simbolizuoja sukilimo dalyvių grupes – „raudonuosius“ ir „baltuosius“. „Raudonieji“ – demokratinių pažiūrų piliečiai, dauguma jų valstiečiai. „Baltieji“ – LDK ir Lenkijos bajorai, šlėktos. Kai kuriose erdvėse įvedama ir tamsiai pilka spalva, tai – trečioji sukilimo pusė, carinės Rusijos kariai. Ekspozicijoje atkuriama dvaro atmosfera, supažindinama su sukilimo eiga ir pasekmėmis.

Kitoje ekspozicinėje erdvėje pristatomos žibalinės lempos. Šioje salėje supažindinama ir su žibalinės lempos išradėju – 1863 m. sukilimo rėmėju Ignacijum Lukošievičiumi. 1853 m. Lenkijoje, Lvovo mieste, vaistinės „Po auksine žvaigžde“ provizoriui Ignacijui Lukošievičiui pavyko iš naftos išdistiliuoti žibalą. Tais pačiais metais Lvovo centrinėje ligoninėje I. Lukošievičiaus sukonstruotų žibalinių lempų šviesoje buvo atlikta operacija.

Pirmasis patentas žibalinei lempai buvo Vienos pramonininko, aliejinių lempų gamintojo, Rudolfo Ditmaro 1855 m. lapkričio 3 d. Pirmoji žibalinė lempa vadinosi „Ditma“ s Patent – Lampenkugeln“. 1876 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto gatvės jau buvo apšviestos žibalinėmis lempomis. Žibalinės lempos plito dvaruose. XIX a. paskutiniais dešimtmečiais lempomis naudojosi Lietuvos miestelių gyventojai – tarnautojai, amatininkai, prekybininkai. Jos buvo gaminamos puošnios ir paprastesnės, didelės ir mažos, kelioninės, pakabinamos, pastatomos ir montuojamos prie sienų. Tokią žibalinių lempų įvairovę ir matys rekonstruoto1863 m. sukilimo muziejaus lankytojai.

Šalia dvaro rūmų stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, statyta liaudies meistrų. Bažnyčios interjerą puošia liaudies meistrų kūriniai, o taip pat žymaus dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai ir altorius.

Paberžę XX a. išgarsino šviesaus atminimo kunigas, kapucinų vienuolis, pamokslininkas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas, kurio ganytojiška veikla sutraukdavo tūkstančius tikinčiųjų piligrimų ir kurio žodžiais norėtųsi užbaigti pasakojimą apie Paberžę šią pirmąją Advento savaitę. Tėvas Stanislovas yra sakęs: „Žinau tik tai, kad laikas yra dalus iš trijų – praeities, ateities, dabarties. Kas teologiškai, iš Dievo taško, žiūri į laiką – žino, kad už laiko yra amžinybė.“

Nuoširdus dėkui projekto vadovei Margaritai Rukšienei už suteiktą informaciją ir nuotraukas.

Daugiau informacijos apie Paberžės dvarą:

http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/default.aspx?Page=MuseumDepartment05

http://www.knypava.lt/2011/03/30/atsinaujines-1863-m-sukilimo-muziejus-kviecia-lankytojus/

http://www.visitkedainiai.lt/go.php/lit/Atsinaujines_1863_m._sukilimo_muziejus/440

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-02-10-rekonstruotas-1863-uju-sukilimo-muziejus/57787

Diana Varnaitė

Kultūros paveldo departamento direktorė

Knypava.lt