Pirmiausia norisi priminti, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, žodis viensėdis vertinamas kaip tarmybė. Bendrinei kalbai teiktinesniu laikomas vienkiemis. Žodis vienkiemis tikrai yra labiau paplitęs vartosenoje, teikiamas ir Lietuvos Respublikos terminų banke (terminai.vlkk.lt), taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 65-1558) (rašoma, kad vienkiemis – atskira sodyba, esanti už miesto, miestelio ar kaimo teritorijos), „Ekologijos terminų aiškinamajame žodyne“ (Vilnius, 2008), „Enciklopediniame karybos žodyne“ (Vilnius, 2008).

Tačiau nuo 2010 m. kovo 30 d. į oficialiąją vartoseną sugrąžintas ir terminas viensėdis. Sugrąžintas priėmus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 60-1183) pakeitimus (žr. Žin., 2010, Nr. 41-1934). Šio įstatymo 3 str. 6 dalyje apibrėžta, kad „viensėdžiai yra istoriškai susiformavusios gyvenamosios vietovės, paprastai sudarytos arba kilusios iš vienos sodybos ir turinčios ne daugiau kaip 20 objektų skirtingu adresu“.

Žodžio viensėdis sugrąžinimą lėmė ne tik istoriniai, bet ir ekonominiai motyvai. Mat viensėdžiai, kaip gyvenamosios vietovės tipas, buvo paveldėti dar iš sovietmečio. Atsikūrusioje Lietuvos Respublikoje toks tipas nebuvo numatytas – tik miestai, miesteliai ir kaimai. Savivaldybės, paragintos keisti netikslius administracinių vienetų pavadinimus, jų keisti neskubėjo, nes kartu būtų tekę tikslinti vietovės ribas ir kt. Apskaičiavus, jog viensėdžių, kaip vietovės tipo, įteisinimas sutaupytų apie 21 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, Seimas ir sutiko Vyriausybės siūlymui įteisinti realiai visą laiką egzistavusius, nors nereglamentuotus viensėdžius.

Taigi bendrinėje lietuvių kalboje galimi vartoti abu terminai, kurį iš jų pasirinkti, lems vartojimo kontekstas. Jei rašome dokumente, norime būti labai tikslūs ir oficialūs, rašykime žodį viensėdis, bet tikrai nieko blogo, sakykim, laikraščio straipsnyje parašyti vienkiemis.

Atkreiptinas dėmesys, kad víenkiemis yra 1-osios kirčiuotės (kirčiavimas pastovus), o viensė̃dis – 2-osios (vadinasi, reikėtų sakyti ties viensėdžiù, įteisino viensėdžiùs).

Santrumpa būtų ne vnsd. (kaip dažnokai parašoma), bet vs., pvz.: Zacišių vs., Bakšių vs.

Kitos aktualios santrumpos: sav., saviv. – savivaldybė, r. – rajonas, mstl. – miestelis, mst., m. – miestas, k. – kaimas, aps., apskr. – apskritis, sen. – seniūnija, seniūnas.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja

(remtasi VLKK konsultacijų banko informacija)

Knypava.lt