Medžioklė – ne skerdykla, o į mišką einama ne mėsos parsinešti
2012-01-20 | Skiltis: SusitikimaiPirmąjį šių metų savaitgalį į bendrą medžioklę buvo susirinkę Kėdainių medžiotojų bei žvejų draugijos valdybos nariai, klubų ir būrelių vadovai, kiti aktyvistai. Tokios medžioklės rajone – jau ne vieną dešimtmetį gyvuojanti tradicija. Kadangi jos rengiamos iškart po Naujųjų metų sutiktuvių, turi ir savo pavadinimą – Naujametės. Kasmet tokios medžioklės vyksta vis kitose rajono vietose. Šįkart rinktasi į Šlapaberžės klubo valdas.
Rikiuotėje – 22 medžiotojai
Rago gausmo pakviesti, rikiuotėn stojo 22 medžiotojai. Viena iš jų, beje – moteris. Žvėris varyti buvo pasiruošę penki varovai su šunimis. Medžioklės vadovas – Kėdainių medžiotojų bei žvejų draugijos ir jos Šlapaberžės klubo pirmininkas Lionius Stanevičius.
Pirmiausiai L.Stanevičius visus pasveikino, sulaukus Naujųjų metų. Po to buvo primintos saugaus elgesio taisyklės, išaiškinta, kaip medžioklė vyks, kokie žvėrys bus medžiojami. Tradicijos medžiotojams neleidžia linkėti sėkmės, todėl vadovas visiems linkėjo taiklių šūvių ir gerų emocijų.
Veteranas priminė sparnuočius
Vyriausias amžiumi medžioklės dalyvis – daug metų Akademijos būrelio vadovu buvęs Antanas Mališauskas. Jis šlapaberžiečiams priminė, kad medžioklė – ne amatas, o gyvenimo būdas.
,,Tikras medžiotojas – ne tas, kuris taikliai šaudo ir daug sumedžioja. Tikras medžiotojas dar privalo rūpintis gyvūnais – ir ne tik medžiojamaisiais, bet visais“, - sakė veteranas. Šlapaberžiškiams A. Mališauskas dovanojo du paties pagamintus inkilus ir ragino būti neabejingais ne tik stambesnių gyvūnų, bet ir sparnuočių likimams, sekti Ąžuoloto klubo pavyzdžiu – kiekvieną pavasarį miškuose iškabinti pačių pagamintų inkilų.
Medeinė nebuvo dosni
Šiųmetė žiema labiau primena vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį. Miške šlapia, telkšo balos, tad medžiotojams teko klampoti per purvynus. Naujametėje medžioklėje buvo keturi varymai. Tačiau medžioklės deivė Medeinė dosnumu netryško: 22 medžiotojai per visą dieną tesumedžiojo vieną elnią ir lapę.
Galite neabejoti, kad nė vienas medžiotojas apmaudo neliejo. Vieningu jų teigimu, medžioklė – tai ne gyvulių skerdykla, o į mišką einama ne mėsos parsinešti. Tikram medžiotojui galimybė praleisti dieną gamtoje su bendraminčiais – kur kas svarbiau už laimikį.
,,Iki kitos Naujametės!“
Pasibaigus medžioklei, pavargę, su menku laimikiu, bet pakilia nuotaika, medžiotojai rinkosi prie medžiotojų namelio. Prie liepsnojančio laužo visi dalinosi dienos įspūdžiais. Gurgiančius pilvus maloniai šildė Šlapaberžės klubo medžiotojo Ernesto Stapučio išvirta aštri sriuba.
Ilgai negeso medžioklės laužas ir niekas nenorėjo skirstytis. Tačiau danguje įsižiebusios žvaigždės priminė, kad laikas namo. Atsisveikinome: ,,Iki kitų metų Naujametės medžioklės!“
Knypava.lt