Prieš kelis šimtus metų religija Europoje buvo vienas pagrindinių karo pretekstų. Katalikai, anglikonai ir protestantiškos valstybės mėgindavo atvesti į „tikrąjį tikėjimą“ „bedievius“, o perėmus šalies vairą prasidėdavo kitatikių šalies viduje persekiojimas. Anglijos istorija mena laikus, kai kitaip manantys būdavo baudžiami ir pasikeitus karaliui šalies viduje.

Šiandien valstybinė religija tarp ES valstybių yra tik keturiose šalyse – stačiatikybė Graikijoje, liuteronybė Danijoje, Romos katalikai Maltoje ir anglikonai Anglijoje.

Lietuva religiją keitė kartą – kada iš paskutinių pagonių žemyne virto katalikais. Eurobarometro apklausos, tiesa, poros metų senumo, duomenimis, diskriminacija dėl religijos Lietuvoje nėra labai išplitusi. Kad tokia diskriminacijos rūšis dažna – nurodė 14 proc. apklaustųjų. Kitos ES šalys su tuo susiduria dažniau – maždaug keturi iš dešimties nurodė tai matantys. Labiausiai diskriminacija paplitusi mokyklose, universitetuose, tuomet nurodė 13 proc. apklaustųjų, 9 proc. – kad jie diskriminuojami net perkant produktus.

Prieš kelerius metus diskusijose dėl Europos Konstitucijos Bažnyčios patriarchai ir kai kurios valstybės, tarp jų ir Lenkija, norėjo, kad būtų paminėtos krikščioniškos Europos šaknys ir prigimtis.

Iš tiesų, žemyno šaknys išskirtinai krikščioniškos. Kone vienintelė musulmoniška valstybė yra Bosnija ir Hercogovina. Daugiausia netikinčių Dievu ar aukštesnė jėga yra Prancūzijoje – trečdalis visų šalies gyventojų, panašus skaičius Čekijoje ir Estijoje. Daugiausia tikinčiųjų Dievu – Maltoje (95 proc.), Rumunijoje ir Graikijoje po 90 proc. Lietuvoje beveik pusė gyventojų „Eurobarometro“ apklausai nurodė tikintys Dievu, ateistų buvo 12 proc.

Tokiam kontekste Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš kelerius metus pažadėjo popiežiui, kad pasistengs į Europos Kontitucijos preambulę įtraukti religines žemyno šaknis, tačiau buvo smarkiai sukritikuota visos Europos spaudos ir savo tėvynainių.

Tuo tarpu buvusi kino ir grožio ikona prancūzė Brigitte Bardot kovoja ne tik už gyvūnų teises, bet ir už tai, kad Paryžiuje nebūtų statomos mečetės. Jos akimis, krikščioniškoje Europoje ir toliau turi girdėtis tik sekmadieniniai bažnyčių varpai, o ne islamo šventikų kvietimas maldai. Jos kova ilgainiui apslopo, nes žmogaus teisių gynėjai aštriai kritikavo buvusią aktorę už tokius veiksmus ir priešiškumą islamui.

Taigi kova už religiją dar vyksta. Europos Sąjunga yra pasižadėjusi kovoti prieš diskriminaciją dėl bet kokio asmens tikėjimo ir neišskiria nei vienos religijos. Viena vertus, palikdama tai kiekvienos valstybės savitvarkai, kita vertus griežtai neperžengiant žmogaus teisių ribų.

Knypava.lt