Kainų burbului sprogus, nemažai žmonių, pirkusių būstą už milžiniškas paskolas, graužia sau nagus. Ir ne tik dėl to, kad sumokėjo milžiniškus pinigus už nekilnojamąjį turtą, kurio vertė krito, bet visų pirma todėl, kad jaučiasi taip, lyg bankas jiems būtų kilpą ant kaklo užveržęs. Po paskolų dalijimo, prasidėjus ekonominei krizei, bankai buvo užrišę paskolų „kapšelį“ ir sugriežtinę skolinimosi sąlygas. O kaip yra dabar – ar įmanoma gauti paskolą būstui?

Ar daugėja norinčiųjų imti paskolas? O kokias palūkanas – fi ksuotas ar kintamas, geriausia rinktis skolinantis būstui? Kurios palūkanos mažesnės? Kokia valiuta geriausia imti paskolą – eurais ar litais? Į šiuos ir panašius klausimus atsako Kėdainiuose esančių bankų atstovai.

,,Swedbanke“ būsto paskolų išduota daugiau Kaip ,,Kėdainių garsui“ teigė Tomas Pulikas, „Swedbank“ būsto finansavimo skyriaus vadovas, išduodamų būsto paskolų statistiškai Pavyzdžiui, Kėdainiuose sausio – rugsėjo mėnesiais „Swedbank“ išdavė 13 būsto paskolų, o tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais buvo suteiktos tik 3 paskolos.

Klientai, imantys paskolas, vadovaujasi banko teikiamomis rekomendacijomis – aktyviau konsultuojasi banke, skolinasi tokiu atveju, kai yra tikri dėl savo darbo vietos stabilumo, įvertina savo finansines galimybes, turi būti sukaupę dalį lėšų pradiniam įnašui.

Bankas rekomenduoja, kad kliento finansinių įsipareigojimų mėnesio įmoka neviršytų 40 proc. šeimos grynųjų mėnesio pajamų, o mažesnes pajamas gaunantiems – 30 proc. bendrųjų namų ūkio pajamų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į rekomenduojamą paskolos ir užstato santykį.

„Manome, kad krizės laikotarpis, kurį išgyvenome kartu su klientais, parodė, jog nekilnojamojo turto kainos gali ne tik palaipsniui kilti, bet ir staigiai bei žymiai kristi. Krizė parodė, kad krentant nekilnojamojo turto kainoms klientai, kurie būsto įsigijime nedalyvavo ar labai menkai dalyvavo savo lėšomis, susidūrė su didžiule problema – staigiai nukritus turto kainoms, paskola tapo didesnė už turimo nekilnojamojo turto vertę. Jei tuo pat metu dar pablogėjo ir kliento finansinės galimybės – klientas tiesiog negalėjo net sėkmingai parduoti savo turto, persikraustyti į mažesnį ar pigesnį būstą“, – sako T. Pulikas.

Renkasi fi ksuotas palūkanas

Pasak „Swedbank“ būsto finansavimo skyriaus vadovo, dažniausiai klientai renkasi fiksuotas palūkanas, nors šios palūkanų fiksavimo metu visuomet būna šiek tiek aukštesnės nei kintamos. Pasirinkimas dėl palūkanų fiksavimo – individualus kliento sprendimas. Svarbu tai, kad iš tiesų klientas neturėtų galvoti, jog iš vieno ar kito pasirinkimo galima „uždirbti“. Fiksuodamas palūkanų normą klientas aiškiai žino, kokią įmoką jis mokės per tam tikrą periodą (3 – 5 metus). Tam laikotarpiui jis apsidraudžia nuo palūkanų normos svyravimų. Klientams, pasirinkusiems fiksuotas palūkanų normas, didžiausia nauda ta, kad palūkanų užfiksavimo laikotarpiu visuomet aišku, kokio dydžio palūkanas reikia mokėti ir klientui lengviau subalansuoti piniginius srautus. Vis dėlto, būsto paskolos yra ilgalaikis skolinimo produktas.

„Pasirinkę fiksuotas palūkanų normas klientai apsidraudžia nuo trumpalaikių palūkanų pokyčių keičiantis ekonominei situacijai, tuo tarpu per būsto paskolos laikotarpį įvyksta ekonomikos kilimų ir nuosmukių, todėl paprastai per visą paskolos laikotarpį pasirinkus tiek kintamas, tiek fiksuotas palūkanas sumokama maždaug

vienodai“, – tikina T. Pulikas.

Tradicinės bankininkystės principai ir ekonomikos ekspertai rekomenduoja skolintis ta valiuta, kuria žmogus gauna nuolatines pajamas. Skolinimą nacionaline valiuta skatina ir Lietuvos bankas.

Skolinimo apimtys mažėjo

Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius, pastebi, jog praėjusių metų pirmoje pusėje iš tiesų būsto paskolų rinka pamažu augo, tačiau antroje metų pusėje skolinimo apimtys ėmė mažėti. Tam įtakos daugiausia turėjo bendra ekonominė situacija, gyventojų neužtikrintumas dėl ateities.

Šiuo metu dažniausiai būsto paskolomis domisi stabilias pajamas turintys gyventojai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose, kurie dairosi pagrindinio šeimos būsto. O toks yra ir SEB banko pagrindinis tikslas – pirmiausia suteikti finansavimą perkantiems pagrindinį būstą.

Svarstant, kurį variantą rinktis,fiksuotas ar kintamas būsto paskolų palūkanas, V. Doveika pataria vadovautis įprastomis asmeninių finansų valdymo taisyklėmis: ilgam laikotarpiui fiksuotosios palūkanos dažniausiai labiau tinka tiems paskolų gavėjams, kuriems svarbus stabilumas, ir tiems, kurie nori būti tikri, kad paskolos įmoka nesikeis konkretų laikotarpį – pvz., penkerius ar dešimt metų. Tai taip pat aktualu tiems gyventojams, kurių paskolos įmoka sudaro ar sudarytų daugiau negu 30 proc. šeimos gaunamų pajamų, o didžiausia tos įmokos dalis būtų kaip tik palūkanos.

Kita vertus, fiksuotos palūkanos būna aukštesnės nei tuo metu rinkoje esančios kintamos palūkanos. Pasirinkus kintamas palūkanas, svyravimai gali būti dažnesni (priklausomai nuo pasirinkto termino), tačiau jos būna mažesnės nei fiksuotos. Klientas, pasirinkęs tokias palūkanas, greičiau pajunta įmokos sumažėjimą palūkanų normai nukritus, tačiau taip pat jis greičiau pajunta ir palūkanų padidėjimą, kai palūkanų normos kyla.

Pastaruoju metu daugėja gyventojų, besirenkančių fiksuotąsias būsto paskolų palūkanas. Tam įtakos turi gyventojų noras ilgesniam laikotarpiui apsidrausti dėl galimo palūkanų padidėjimo ateityje. Vis dėlto reikia pastebėti, jog didžioji dalis besiskolinančiųjų būstui įsigyti renkasi kintamąsias paskolos palūkanas.

Paskolų eurais – 70 proc.

SEB banko būsto paskolų portfelio didesnę dalį sudaro paskolos eurais – apie 70 procentų. Tačiau šiuo metu naujų būsto paskolų litais dalis didėja, o pastaraisiais mėnesiais besiskolinančiųjų litais yra daugiau nei besirenkančiųjų būsto paskolas eurais. Tai lemia sumažėjusios tarpbankinės palūkanų normos litais (VILIBOR). Šiuo metu kintamosios 6 mėn. būsto paskolų palūkanos litais yra nuo 3,38 proc., eurais – nuo 3,36 procento.

Būsto paskolų nedalina

Ūkio banko atstovė spaudai Auksė Armonaitė–Glodienė informavo, jog Ūkio bankas būsto paskolose nesispecializuoja. Ūkio bankas kredituoja verslą, ūkininkus, o gyventojams išduodami vartojamieji kreditai. Šie kreditai gali būti naudojami būsto remontui, bet ne būsto įsigijimui.

Augimas laikinai sustojo

DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas komentavo, kad situacija nekilnojamojo turto rinkoje yra neabejotinai stabili, tik šiek tiek pasikeitusi.

„Praėjusių metų pradžioje ar užpraeitų metų pabaigoje toje rinkoje mes matėme pagyvėjimą – geresnės nuotaikos buvo ir paprastų žmonių, ir verslo. Ekonomika augo sparčiau negu tikėtasi ir buvo girdėti daugiau pozityvesnių nuotaikų. Tačiau praėjusių metų antroje pusėje Europą ištikusios įvairios negandos, situacija viename Lietuvos banke, be to, Lietuvos bankas priėmė atsakingo skolinimosi taisykles, kuriose reikalaujama, kad žmogus, imdamas būsto paskolą, turėtų mažiausiai 15 proc. sutaupęs pinigų, natūraliai paskolų rinkos augimą laikinai pristabdė. Tas atsargumas yra suprantamas ir pateisinamas“, – sako A. Vilkancas.

Pasak A. Vilkanco, ar atėjo palankus metas įsigyti būstą, priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Kiekvienam tiesiog reikėtų įvertinti savo galimybes, o bendras palūkanų lygis tiek Europoje, Europos centrinio banko, kuris sumažino palūkanų normas, tiek Lietuvoje esančių bankų yra pakankamai žemas. Ir tai, kad pats būstas nebrangsta ir palūkanos nedidėja, žmogui, kuris yra užtikrintas dėl savo pajamų arba mato aiškią perspektyvą, neabejotinai palanku.

Skolintis tais pinigais, kuriais uždirbi

,,Dabartiniu metu DNB banke mes siūlome vadinamą Pirmųjų namų programą toms paskoloms, kurios yra kintamomis palūkanomis. Įvertinus dabartinę ekonominę situaciją ir žinant, kad paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas ir per tą laiką pasitaiko įvairiausių situacijų žmogaus gyvenime, ši programa yra patraukli. Minėtos Pirmųjų namų programos privalumas būtų tas, kad kiekvienais metais tu gali grąžinti visą arba dalį paskolos be jokio papildomo mokesčio. Tarkim, netikėtai pagerėjus finansinei situacijai šeimoje galima grąžinti didesnę dalį paskolos, tuomet natūraliai sumažėtų įsipareigojimai.

Tačiau gali atsitikti ir priešingai – kartą per metus galima įspėti banką apie ištikusius sunkumus ir galima mėnesį nemokėti palūkanų“, – pažymėjo A. Vilkancas.

Asta Raicevičienė

Knypava.lt