Daugelyje Europos šalių sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Taip atiduodama pagarba Raudonajai armijai, kuri jau gana tolimų 1945-ųjų sausio 27-ąją išvadavo Osvencimo (vokiškai – Aušvico) koncentracijos stovyklą.

Dabartinėje Lenkijos teritorijoje, apie 50 kilometrų į vakarus nuo Krokuvos, nacių įrengtoje Aušvico koncentracijos stovykloje per beveik trejus Antrojo pasaulinio karo metus buvo nužudyta daugiau kaip 1,1 mln. žydų. Kitos netektys Aušvice – nepalyginamai mažesnės: lenkų – apie 70 tūkst., romų – 25 tūkst., Raudonosios armijos belaisvių – 15 tūkst.

Prisiminti turime ką

Šiurpūs įvykiai po truputį grimzta užmarštin: apklausos byloja, kad vis mažiau Europos jaunimo žino tiek apie Osvencimą, tiek apie Holokaustą. Šiuo aspektu, matyt, nesame išimtis. O juk prisiminti tikrai turime ką: viena didžiausių Lietuvos žydų bendruomenių buvo būtent Kėdainiuose.

Kėdainių žydus primenančių simbolių išliko nedaug. Tačiau vieną kitą pamatyti dar galima. Pavyzdžiui, žingsniuodami Didžiąja senamiesčio gatve, stabtelkite ties 3-uoju jos numeriu pažymėtu pastatu ir pakelkite akis į viršų: pastogės fasade išvysite stilizuotą Dovydo žvaigždę. Dvidešimtojo amžiaus pirmojoje pusėje šalia buvo įsikūrusi Chaimo Gurvičiaus vaistinė. O priešais ją tarpukariu veikė Žydų liaudies bankas.

Simbolizuoja pasaulio sutvėrimą

Dovydo žvaigždė (hebrajiškai – Mogein Dovid) – vienas svarbiausių žydų tautos ir Izraelio karaliaus Dovydo simbolių. Judėjų įsitikinimu, šis ženklas simbolizuoja skaičių ,,7″. Pastarąjį savo ruožtu sudaro šeši kampai ir jų centras. Atitinkamai buvo sutvertas pasaulis: šešios – kūrimo dienos ir septintoji – poilsio arba Šabo. Du Dovydo žvaigždės trikampiai simbolizuoja dvi pasaulio kryptis, o smaigalys viršuje – vienintelį Aukščiausiąjį. Į kairę ir į dešinę nuo Aukščiausiojo – Gėris ir Blogis. O apatiniu trikampiu stengiamasi juos harmoningai apjungti. Būtent Dovydo žvaigždė puošia 1948 metais atkurtos Izraelio valstybės vėliavą.

Renata Smirnova

 Knypava.lt