Apie božolė – žodį, vyną, spalvą – trumpai
2012-02-03 | Skiltis: Kalbos kertelėPamačius Kauno božolė chorą, pasipuošusį rausvais rūbais, bei kai kur žodį božolė su kabutėmis, kilo noras nors truputį pasidomėti šiuo vynu ir žodžiu.
„Le Beaujolais Nouveau est arrivé!“ – taip džiaugiasi prancūzai (ir ne tik jie) trečią lapkričio ketvirtadienį, kai ragauja jauną Božolė regiono vyną. Božolė – raudonas, švelnaus skonio, kvepiantis vaisiais Burgundijos vynas. Taip pavadintas pagal Božolė (Beaujolais) sritį pietinėje Burgundijoje. (Turime ne vieną sūrių pavadinimą, taip pat kilusį iš vietovardžio – jie laikomi bendriniais žodžiais ir rašomi mažąja raide, pvz., edamas ir gauda siejami su Nyderlandų Karalystės miestų pavadinimais: oland. Edam (suliet. Edamas) ir Gouda (suliet. Gauda) ir kt.).
Sako, šių metų Beaujolais Nouveau vynas yra itin tamsios rubino spalvos, intensyvaus raudonųjų bei juodųjų serbentų, braškių aromato, šiek tiek jaučiami slyvų bei marmelado kvapai.
Božolė baltasis vynas sudaro vos 1 % viso regiono vyno. Tačiau sakoma, kad božolė – tai vienintelis baltasis vynas, kuris yra raudonas. Matyt, turimas omeny Beaujolais Nouveau vyno lengvumas ir tai, kad jis nebrandintas.
Taigi, įprastas božolė – raudonas ar rubino spalvos, tad Kauno choras, ko gero, turėtų puoštis raudonos spalvos rūbais ir akcentais. Bet, sako, šiek tiek pagaminama ir rausvojo božolė.
O žodis božolė geras, vartotinas ir nereikia rašyti kabučių, nebūtina ir linksniuoti.
Beje, vynas nusakomas taip: raudonasis, baltasis, rožinis arba rausvasis.
Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja
Knypava.lt