2012 m. sausio 27 dieną mokslo ir studijų politiką formuojančių institucijų atstovai, mokslininkai ir įžvalgų ekspertai dalyvavo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro organizuotoje konferencijoje „Mokslioji Lietuva 2030“, vykusioje Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius)

Konferencijoje buvo išsamiai pristatyta pirmoji Lietuvoje mokslo ir studijų įžvalga „Mokslioji Lietuva 2030″, vykdyta 2010 m. gruodžio – 2011 m. liepos mėn. Įžvalga yra sisteminga ateities analizė, kuria siekiama plataus sutarimo dėl to, koks galėtų ir turėtų būti Lietuvos mokslas ir studijos 2030 metais.

Pateikiami dešimt ekspertų darbo grupėse sukurtų bei apklausos būdu išrinktų Lietuvos ateities vaizdų. Ką apie šiuos tikėtinus Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos scenarijus manote jūs?

1. „Privačios iniciatyvos triumfas“

Lietuvoje įsigalėjusi globali mokslo ir studijų (MS) rinka, kurioje konkuruoja nacionalinės ir kitų šalių institucijos. MS labai diversifikuota funkciniu, kokybiniu ir metodiniu požiūriais, tačiau dėl orientacijos į rinką juntama perdėta, neretai nišinė specializacija.

Dėl integracijos į pasaulinę aplinką ir nuolat kintančios „išmanios specializacijos“ vyksta intensyvi intelekto apytaka, kuri savo ruožtu traukia technologines inovacijas. MS yra ideali individualizmo, asmeninės iniciatyvos terpė. Sėkmės vaikai čia randa labai geras finansines sąlygas, sukuria reikšmingus kompetencijos centrus.

Universitetai tapo šalies ir visuomenės globalizacijos vartais. Jie yra daugiakalbiai, įvairialypiais ryšiais susiję su kitų šalių MS institucijomis ir tapę gyvybingų multikultūrinių socialinių mokslų židiniais. Tačiau kartais prarandama kokybės kontrolė, stringa šalies visuomenei reikalingų pedagogų rengimas ir kitos labiau socialiai orientuotos aukštojo mokslo misijos.

2. „Skandinaviškas žinių regionas“

Lietuvos aukštojo mokslo (AM) sistema virsta vienu Lietuvos tinkliniu universitetu su keliais regioniniais mazgais. Globalus Lietuvos AM prekės ženklas pritraukia kitų šalių studentų ir mokslininkų srautus, vyksta intensyvi intelekto apykaita.

AM sistema labiau orientuota į kūrybiškumo ugdymą nei į siaurai specializuotas žinias. Efektyvi politika pritraukia privatų finansavimą į viešąjį MS sektorių. Šalyje išlieka specializuotas priešakinis mokslas, nors visų pirma orientuojamasi į viso šalies ūkio tiesiogines reikmes, nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, derinant tradicines ir inovatyvias disciplinas. Lietuvoje veikia valstybės subsidijuojamas viso amžiaus universitetas, taikantis diversifikuotas ir individualizuotas mokymo ir studijų formas. Tai leidžia išnaudoti visa šalies žmonių potencialą, visas amžiaus, lyčių, etnines ir įgalumo grupes AM sektoriai persipina tarpusavyje ir su profesinio rengimo sektoriumi.

MS tebedominuojanti valstybė stropiai realizuoja ES politikos prioritetus, ir tai lemia kartais gana įkyrų reglamentavimą ir vėluojančią reakciją į visuomenės poreikius.

3. „Šansas - Aukso amžius“

Sveikas maistas ir gėlas vanduo 2030 metų pasaulyje yra prabangos prekė, todėl tokios šalys, kaip Lietuva (išsaugojusios švarius gėlo vandens išteklius ir sveiko maisto gamybos tradicijas) turi garantuotas biudžeto pajamas, kurių ženklią dalį skiria mokslui ir studijoms. Didesnę dalį pinigų Lietuvos AM ir MT skiria verslas (o ypač – tarptautinės kompanijos) nei valstybė.

Darbas ir bendravimas elektroninėje erdvėje 2030 metais yra gerokai efektyvesnis ir produktyvesnis, nei fizinėje, todėl fizinio atstumo barjerai išnyko. Dėl pažangių IT kalbos barjerų nebeliko.

Lietuvoje yra įsikūręs pasaulinis mokslų (pvz., lazerių) centras su pirmaujančia pasaulinio lygio infrastruktūra, kiti mokslininkai elektroninės erdvės pagalba turi prieigą prie bet kurios tyrimų įrangos pasaulyje (Lietuva integravosi ir yra pilnateisė pasaulinių tyrimų centrų narė). Pasauliniai mokslo centrai traukia užsienio „protus“, skatina sugrįžti emigravusius mokslininkus. Sėkmingai parduodami mokslo rezultatai – technologijos, patentai, licencijos ir pan.

Visos studijos tapo tarptautinėmis (galima studijuoti ir neišvažiuojant iš savo gimtojo miesto ), sudarytos sutartys su geriausiais pasaulio universitetais (iš geriausių 100- ko) dėl Lietuvos studentų studijavimo studijų programose, ir dėl Lietuvos dėstytojų dėstymo. Puikiai veikia dalykų kreditų tarpusavio pripažinimo ir užskaitymo sistema. Apmokomos Lietuvos studentų tikslinės studijos užsienyje (pagal valstybinį, arba verslo užsakymą bei finansavimą).

4. „Atkaklus ir kryptingas darbas“

Žymaus proveržio iki dabar - 2030 metų Lietuvos verslas nepadarė, vyrauja vidutinės pridėtinės vertės verslai, todėl kaip ir 2010 metais biudžeto pajamos negarantuotos, reikia taupyti, tame tarpe ir mokslo bei studijų sąskaita. Papildomas finansavimas mokslui ir studijoms gaunamas iš turtingesnių ES bei kitų pasaulio šalių, kurios 5-15% mokslui skiriamų lėšų skiria atviriems konkursams, juose kartais laimi ir Lietuvos mokslininkai.

Mokslininkai ir studentai linkę bendrauti akivaizdžiai, tačiau dėl taupymo didesnę laiko dalį tenka dirbti ir bendrauti elektroninėje erdvėje.

Lietuvoje nėra pasaulinio lygio mokslų centro, tačiau dirba kelios / keliolika tarptautinių mastu pripažįstamų mokslininkų kolektyvų. Yra kelios doktorantūros mokyklos , kurių pagalba pavyko stabilizuoti doktorantų ir daktarų skaičių 2010 m. lygio.

Mokslininkai ir verslininkai dirba kartu mokslo-technologijų parkuose, kurių infrastruktūra valdoma centralizuotai (užtikrinamas infrastruktūros prieinamumas ir panaudojimo efektyvumas). Kartais laimimi moksliniai projektai, kurių pagalba gaunamas priėjimas prie pasaulinės mokslinių tyrimų infrastruktūros.

Dalis studijų programų yra tarptautinės, Lietuvos universitetai išduoda dvigubus diplomus, kartu su partnerių universitetais, studentai ir dėstytojai turi mobilumo langus studijų programose, kurių metu vyksta į užsienio universitetus. Lietuvos studentai mielai priimami į užsienio kompanijas praktikai atlikti (atlieka ~10% stud.).

Lietuvoje sudarytos geros, nebiurokratinės, skaidrios sąlygos užsienio dėstytojams ir mokslininkams įsidarbinti Lietuvos universitetuose (realizuoti iš tikrųjų atviri konkursai), kur jau dirba apie 15% kitų šalių dėstytojai bei mokslininkai; išlaikomos darbo vietos Lietovos mokslininkams, vykstantiems į užsienio universitetus dirbti.

5. „Inovacijų džiazas“

Inovacijų džiazo scenarijaus pagrindinis akcentas yra žmogaus kūrybiškumo išlaisvinimas ir biurokratinių kliūčių panaikinimas, valstybės intervencijos sričių susitraukimas, kartu su mažėjančiu valstybiniu finansavimu, bet didėjančia filantropijos plėtra.

Scenarijus remiasi „gatvės muzikanto“ koncepcija ir principu, kad laimės kiekis nebūtinai priklauso nuo pinigų kiekio sistemoje ir kad kūrybiškas bei laisvas žmogus gana lengvai prisitaikys prie nuolat besikeičiančios aplinkos ir sugebės ne tik išgyventi, bet ir patenkinti būtiniausius poreikius.

Scenarijus atveria naujas galimybes (bendruomeniškumo iniciatyvos, iš „chaoso“ gimstančios žvaigždės, didesnes savirealizacijos galimybes) ir naujas grėsmes (mentaliteto trukdžiai, nesugebėjimas prisitaikyti, saugumo jausmo praradimas)

Scenarijų galėtų apibūdinti „džiazuojančio gatvės muzikanto“ vaizdinys - laisvo, laimingo ir sugebančio sukurti originalius šedevrus, sugeneruojančius pakankamas pajamas ne tik savo, bet ir aplinkinių (šeimos, bendruomenės) poreikiams patenkinti.

6. „Inovacijų sąjūdis (Smart LT)“

Inovacijų sąjūdžio scenarijaus pagrindinis akcentas yra kryptingai vykdoma valstybės politika ir valstybės, verslo bei visuomenės susitelkimas proveržio srityse. Scenarijus remiasi prioritetų nustatymo principais, sumanios specializacijos, valstybės politikos koncentravimosi, augančios globalios ir vidinės konkurencijos tendencijomis.

Scenarijus atveria naujas galimybes (proveržiai srityse kur sukoncentruotas dėmesys, žinioms imlių veiklų didėjimas, specializacija tarptautiniuose klasteriuose, visuotinai geresnis suvokimas valstybėje vykstančių procesų) ir naujas grėsmes (neteisingai nustatyti prioritetai, nepakankama motyvacija telktis ir nustatyti prioritetus, atsisakant įprastinių veiklų).

Scenarijų galėtų apibūdinti „didelio masalo“ vaizdiniu: siekiant pritraukti gerus dalykus - reikia turėti „masalą“, žinoti ko nori ir kaip gaudyti, kad atlaikyti daugybės kitų meškeriotojų konkurenciją.

7. „Susitaikymas“

Lietuvos universitetuose studijuoja nuo jauno iki seno ir įvairių tautybių žmonės. Jaunieji siekia kvalifikacinių laipsnių, vyresni – kompetencijų. Statistinis 35 metų lietuvis jau yra studijavęs bent keturiuose universitetuose, iš jų bent dviejuose – užsienyje.

Veikia Europos kvalifikacijų sistema, kurioje yra bent 16 pakopų, todėl išnyksta kvalifikacijų pripažinimo poreikis.

Visiškai įgyvendinta naujoji aukštojo mokslo paradigma: studentas – centrinė aukštojo mokslo figūra, o dėstytojas – vedlys (padėjėjas, patarėjas). Visuomenės ir rinkos poreikiai yra suartėję. Paklausūs įvairialypių kompetencijų rinkiniai: fizikos + humanitaras + sociologas + dailininkas + gamtosaugininkas.

Lietuvos universitetai pirmauja pasaulyje keliose mokslo šakose, todėl studijuoti šių mokslų veržiasi pasaulio jaunimas. Visuomenė skatina jaunimą nebijoti klysti pasirenkant pirmąsias studijas.

8. „Žinių ir kultūrų kaleidoskopas“

Lietuvoje sukurta žinių visuomenė, išsaugojusi esmines lietuvių kultūrines vertybes, vykdoma politika skatinanti integruotis kitakalbius ir kitataučius į Lietuvos kalbinę ir kultūrinę erdvę. Lietuvoje vyrauja žinių organizacijos, veikiančios tarptautinėje erdvėje, šalies darbo rinka atvira pasauliui ir konkurencinga šioje erdvėje. Lietuvos AM tikslas – ugdyti kitas kultūras pripažįstantį, proaktyvų žmogų, sudaryti jam sąlygas nuolat mokytis ir realizuoti save darbo rinkoje, patenkinant savo poreikius. Pasiekta darni švietimo politika: atskiros švietimo grandys yra vieno organizmo dalys, užtikrinančios nuolatinį žmogiškojo kapitalo augimą ir atsinaujinimą žinių visuomenės ir darbo rinkos kontekstuose.

Lietuvos AM egzistuoja aukštųjų mokyklų, studijų programų, trumpų kursų ir kitokia įvairovė. Skatinamas individualus “priėjimas” prie mokymo ir mokymosi. Dėstytojai naudoja naujus, netradicinius būdus perteikti informaciją studentui. Skatinama studentų kūryba mokymosi procese, įvairių sprendimo būdų radimas, kitos patirties ir kitos kultūros priėmimas.

9. „Lietuva – žalioji (EKO) visuomenė“

Tvariosios ir kūrybiškos Lietuvos, grįstos žaliųjų technologijų kūrimu ir gamyba, vizija. Plėtra grindžiama aukščiausio lygio mokslu, skatinančiu žaliąsias inovacijas, naujas vertybes, eko-kultūrą, naujus vartojimo įgūdžius ir gyvenimo būdą. Tai organiškai sujungia mokslą su

gyvenimo kokybe. Mokslas grindžiamas darniąja plėtra, įgyjamos kompetencijos, suliejančios socio-humanitarinius, gamtos ir techninius mokslus, vyksta darnioji aukštųjų technologijų humanizacija. Visuomenė tampa lanksti ir prisitaikanti prie globaliųjų pokyčių bei iššūkių – ji geba kūrybiškai išspręsti konfliktines situacijas. Gamtos ištekliai tausojami, vartojami atsinaujinantys energijos šaltiniai. Žalioji visuomenė yra nuolatinėje kūrybiškumo ir socialinių bei technologinių inovacijų kūrimo būklėje. Socialinės technologijos ir aukštosios technologijos papildo ir skatina vienos kitas. Visuomenė išlaiko ilgalaike perspektyvą – mokslas yra prielaida rūpintis ateities kartomis ir jų gerove, taip pat neužkirsti kelios atsiveriančioms visuomenės galimybėms. Remiantis darniosios plėtros principais vertinami visuomenės tikslai, politiniai ir socialiniai sprendimai.

10. „Aukštasis mokslas ir moksliniai tyrimai – tiesioginis visuomenės kultūrinės pažangos veiksnys“

Kultūra tampa visuomenės pažangos, išgyvenimo ir konkuravimo kriterijumi. Kultūra matuojamas kūrybiškumas ir inovatyvumas. Kultūros sąvoka praplečiama ir susilieja su AM/MT. Mokslas tampa kultūros dalimi, o požiūris į kultūrą tampa ne pragmatinis, o egzistencinis. Kultūros didėjimas tuo pačiu skatina visuomenės mokslingumą ir mokslo siekiančiųjų skaičių. Visuomenė tiesiogiai vartoja mokslą kaip kultūrą ir tuo pačiu didina užsakymus ir reikalavimus mokslui. Tokia aplinka skatina mokslinių tyrimų įvairovę ir tampa palankia terpe naujoms idėjoms ir naujiems mokslo bei technologijų prioritetams. Veši pagarba naujoms idėjoms ir jų įgyvendinimui. Didėja AM/MT institucijų lankstumas. Kultūrinė trauka suvaldo emigracijos/imigracijos procesus. Kuriamos aukščiausios kvalifikacijos reikalaujančios ir inovacinės darbo vietos. Universitetai tampa ūkio plėtros atrama, miestų ekonomikos dalimi ir visuomeninio gyvenimo centru. Tai skatina verslumo dvasią ir inovacijas visose gyvenimo srityse, taip pat tolygiai paskirsto visuomenės išsilavinimo lygį teritoriškai (geografiškai). Universitetai integruojasi su visuomene, valdžia ir savivalda tampa universitetų socialiniais partneriais.

Knypava.lt