Ne vienerius metus Kėdainių rajono vadovai mėgdavo pasididžiuoti gyvenimo jame kokybe – kai kuriais statistiniais rodikliais prilygdavome net šalies didmiesčiams. Tačiau laikai, deja, keičiasi ir mes tampame vis mažiau nuo aplinkinių besiskiriančiais vidutiniokais. O kai kur nuo jų net imame atsilikti.

Tokias tendencijas byloja banko ,,Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės pateiktos šalies regionų apžvalgos duomenys.

Atlyginimai – po Jonavos

„Kėdainiai – mano gimtasis miestas, tad būdavo itin džiugu matyti, kad gyvenimo šame rajone kokybės rodikliai vis kildavo aukštyn. Dabar skaičiai jau byloja ką kita. Ne vienu aspektu kėdainiečius jau lenkia kaimynai. Rajonui reikia skubiai pasitempti“, - susitikusi su Kauno regiono žiniasklaidos atstovais sakė O. Blažienė.

Vienas svarbiausių gyvenimo kokybę atspindinčių kriterijų – dirbančių žmonių pajamos. Didžiausi atlyginimai paprastai fiksuojami tose Lietuvos savivaldybėse, kur įsikūrę verslo gigantai, gausu aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Būtent šios aplinkybės lėmė tai, kad 2011 metų trečią ketvirtį per mėnesį daugiau už šalies vidurkį (1645 litų) būdavo uždirbama Vilniaus ir Klaipėdos miestų bei Mažeikių, Visagino, Elektrėnų ir Jonavos rajonų savivaldybėse.

Ilga laiką tarp šių lyderių buvę kėdainiečiai už jonaviškius per mėnesį uždirba jau 108, 3 Lt mažiau. Kėdainiečių per 2011 metų trečią ketvirtį vidutiniškai uždirbdavo po 1 568,5 Lt, o jonaviškiai – jau po 1676,8 Lt. Kėdainių rajone per 2011-uosius vidutinis darbo užmokestis 14,5 litų sumažėjo, o Jonavoje net 18 proc. padidėjo.

„Elektrėnuose ir Jonavoje didesnius atlyginimus lemia tose savivaldybėse įsikūrę gigantai – Lietuvos elektrinė ir ,,Achema“. Jose dirba daug aukštos kvalifikacijos, tad ir gerai apmokamų specialistų Nemažai pramonės įmonių įsikūrę ir Kėdainių rajone, tačiau kai kuriose jų mokami arba minimalūs, ar tik šiek tiek už jį didesni atlyginimai“, - sakė O. Bložienė. Tarp mažiausius atlyginimus mokančių rajono įmonių specialistė nurodė su koncernu ,,Vikonda“ siejamas bendroves „Vikeda“, ,,Krekenavos agrofirma“, „Kėdainių konservų fabrikas“.

Pensijos – po Kauno ir Elektrėnų

Atitinkama situacija ir su pensijomis – jų dydis juk taip pat tiesiogiai priklauso nuo atlyginimų. Dar sovietmečiu Kaune, Jonavoje ir Kėdainiuose buvo sutelkta daug pramonės įmonių, kurių darbuotojų atlyginimai viršydavo respublikos vidurkį. Šiandien tie žmonės gauna atitinkamai didesnes senatvės pensijas.

Kaune, Elektrėnuose bei Jonavos rajone vidutinės senatvės pensijos pernai buvo vienos solidžiausių Lietuvoje: atitinkamai – po 781, 766 ir 750 litų per mėnesį. Kėdainiečių vidutinė senatvės pensija pernai vėlgi buvo mažesnė - 736,69 lito.

Pagal verslumą – po Raseinių

Svarbiausiais kovos įrankis prieš visuotinę krizę ir recesiją – asmeninė iniciatyva ir verslumas. Kauno rajone pernai net 120 proc. padaugėjo žmonių, dirbančių pagal verslo liudijimus. Kėdainiai šiuo aspektu atrodo gana kukliai – tarp 60 šalies savivaldybių teužima 54-ąją vietą. Tūkstančiui mūsų rajono gyventojų pernai buvo išduoti 17,49 verslo liudijimai. Jonavoje šis rodiklis – 20,03, o Raseiniuose – 21,40. Tačiau su nedarbu mūsų rajone kovota visgi gana sėkmingai: jis tesiekia 9,2 proc. ir yra vienas mažiausių Lietuvoje.

Skolos išaugo penktadaliu

Tik dvylikoje iš 60 šalies savivaldybių pernai sumažėjo įvairių įsiskolinimų. Geriausiai šiuo požiūriu atrodė Jurbarkas, Šakiai ir Kazlų Rūda. Likusiose 48 Lietuvos savivaldybėse skolos padidėjo: Kaišiadoryse ir Elektrėnuose – beveik dvigubai, Raseiniuose – perpus, Kaune – ketvirtadaliu, o Kėdainiuose – penktadaliu.

Tarp tūkstančio Kėdainių rajono gyventojų 2010-aisiais kažkam skolingi buvo 117, o per 2011-uosius šis rodiklis išaugo iki 163. Labiausiai kėdainiečiai įsiskolinę už komunalines paslaugas: pernai ši skola padidėjo net 15 kartų – nuo 206,98 Lt metų pradžioje iki 3 122,45 Lt pabaigoje. Raseiniškių vidutinė skola už komunalines paslaugas pernai tesudarė 308,84 Lt, o jonaviškių – 461,51 Lt.

„Nuoseklus sudelstų mokėjimų mažinimas – vienas svarbiausių uždavinių Vidurio Lietuvos savivaldybėse. O didėjanti finansinių įsipareigojimų našta, be abejo, atitolina gyventojų gerovę ir stabilumą“, - reziumavo O. Bložienė.

Vilija Mockuvienė