Šėtos seniūnijos seniūnaitijos: Kaplių, Pagirių kaimų, Pagirių miestelio, Šėtos kaimų, Šėtos miestelio pietinės dalies ir Šėtos miestelio šiaurinės dalies. Seniūnijos benruomenės – Šėtos ir Pagirių. Šėtos seniūnas – Petras Pupkus. Seniūnijai jis vadovauja jau 15 metų.

,,Kokia Šėtos kasdienybė? Gyvename tokiame laikmetyje kaip ir visi. Nedejuojam, nes nuo to niekas nepasikeis. Visi puikiai žinom, kokios problemos šalies mastu. Trūksta pinigų visoje Lietuvoje, trūksta ir pas mus, bet kažkaip išsiverčiam ir planus įgyvendinam”, – pokalbį pradėjo seniūnas. Pasak jo, seniūnijos kolektyvas rimtai žiūri į jiems deleguotas užduotis ir savo prioritetu laiko kokybišką jų atlikimą. ,,Daiktus galima stumdyti, o žmonės – visai kas kita, su jais reikia elgtis tinkamai”, – sakė P. Pupkus,

Rūpinasi kapinėmis

Seniūnija praėjusiais metais daug dėmesio skyrė kapinėms – įvestas vandentiekis į Pagirių kapines, nes lankytojams reikėdavo sukarti nemenkus atstumus, idant atsineštų vandens. Kitoje amžino poilsio vietoje – Šėtos kapinėse – įrengti du papildomi vandens čiaupai, nes anksčiau jie buvo išsidėstę dideliais atstumais. Pasikeitus žemės ploto savininkui, kuriame, vidury buvusių sodų, buvo senos kapinaitės, seniūnija įrengė naują privažiavimo keliuką.

,,Skurdo spąstai”

Seniūnas mano, kad savivaldybės tarybos nutarimas dėl pašalpų atidirbimo – labai geras sprendimas, be to, pasak jo, jis turėtų būti priimtas respublikiniu mastu. O štai naujoji pašalpų skyrimo tvarka bedarbiams – ydinga. ,,Anksčiau pusę metų reikėdavo būti užsiregistravus Darbo biržoje, ieškoti darbo, ir tik praėjus tam laikui galima būdavo prašyti pašalpos. O dabar – užsiregistruoja ir iš karto skaičiuojama pašalpa. Akivaizdu, kad sparčiai daugėja tokių pašalpų gavėjų, o jų motyvacija dirbti proporcingai mažėja“, – įsitikinęs P. Pupkus. Atidirbantys už socialines pašalpas Pagirių miestelyje sutvarkė šimtamečius vartus, kurie buvo avarinės būklės, atliko nemažai kitų darbų. Visą Šėtos, Pagirių miestelių aplinką ir tvarko būtent tie, kurie dirba viešuosius darbus ir atidirba už pašalpas. Didelė seniūnijos biudžeto dalis yra išmoka pašalpoms: socialines pašalpas gauna 88 šeimos. Seniūnas pasakoja, kad vieni gyventojai atidirba sąžiningai, su kitais darbas vyksta principu ,,stumk-trauk” – reikia juos ir nuvežti, ir parvežti, ir dar visokias sąlygas sudaryti. Seniūnas sako, kad už 350 litų pašalpas gavėjai atidirba po 16 valandų. Vadinasi, pašalpos gavėjo darbo diena įkainota 175 litais… Toks atlyginimas – tikra retenybė mūsų šalyje.

Trūksta motyvacijos

P. Pupkus šnekėdamas apie ,,skurdo spąstus” paminėjo, kad jo manymu, šių dienų jaunimas – arba nedrąsus, neryžtingas, arba nemotyvuotas. „Lengviausia pasiimti pašalpą. Dažniausiai taip būna gyvenę ir tėvai, tad vaikai perima jų gyvenimo būdą. Kai jaunimas dievagodamasis, kad neranda darbo, ateina į seniūniją prašyti pagalbos, mes klausiame, ar buvo darbo biržoje, ar peržvelgė skelbimus laikraščiuose, ar buvo pas ūkininkus, kurių mūsų seniūnijoje labai daug ir stiprių. Pažeriame ir kitų klausimų, bet atsakymas dažniausiai į visus šiuos klausimus būna neigiamas… Tai vaizdžiausiai ir apibūdina realią situaciją. Toks nesirūpinimas savo gyvenimu man nesuprantamas,” – sako P. Pupkus. Kita opi problema jaunimo darbo rinkoje – darbštūs, motyvuoti, išsilavinę specialistai nepriimami į darbą, nes neturi praktikos.

Uždarys Kaplių skyrių

Didelio dėmesio sulaukianti aktualija seniūnijos gyvenime – Kėdainių profesinio rengimo centro Kaplių skyriaus uždarymas. ,,Liūdna miestelio gyventojams, gaila ir mokinių, kuriems anksčiau būdavo lengvai pasiekiama ši įstaiga,” – sakė P. Pupkus. Labiausiai šioje situacijoje nukentės tie, kurie neturi galimybių ar noro išvykti kitur. ,,Yra jaunuolių, kuriuos per prievartą reikia stumti, kad eitų mokytis. Eiliniu betonuotoju ar staliumi dirbant reikalingas profesinis išsilavinimas, tad tikrai gaila, kad užsidarius mokyklai tokie mokiniai, ko gero, visai nebetęs mokslų,” – apgailestavo Šėtos seniūnas.

Vandentiekis ir kanalizacija

Šėtos seniūnijoje jau parengtas ir vandentiekio bei kanalizacijos projektas. Bet bėda ta, kad jis buvo ruoštas tuomet, kai įstatymas jį leido vykdyti gyvenant 100 gyventojų, o dabar jau ne mažiau kaip 2000. Projektas nebeatitinka reikalavimų, o problema gyvenimiškai svarbi – fekalijos. Seniūnija ieškos šios problemos sprendimo būdų, dalinai jau tam naudoja ir valymo įrengimus, o savivaldybė įrengė trasą, į kurią prijungta keletas daugiabučių namų.

Panirę rekonstrukcijos darbuose

Šėtiškiai baigia rekonstruoti gimnaziją ir baigiamas paruošti universalaus daugiafunkcinio centro steigimo Pagiriuose projektas. Šiame projekte numatyta, kad buvusiuose Pagirių kultūros namuose įsikurs įstaigos, kurios yra betarpiškai susijusios su švietimu: ikimokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigos, medicinos punktas, kultūros centras su universalia sale, kuri bus skirta ir sportui, ir renginiams. Taip pat čia įsikurs etnografi nis ansamblis „Seklyčia”, atsiras vietos ir bendruomenės patalpoms. Daugiafunkcinio centro statybos darbus ketinama pradėti 2013 ir baigti 2014 metais. Ruošiamas ir Šėtos kultūros centro renovavimo projektas.

Bendruomenės aktyvios

Seniūnijoj yra dvi bendruomenės – Šėtos ir Pagirių. Abi bendruomenės yra aktyvios, dalyvauja įvairiuose projektuose, noriai organizuoja renginius, susibūrimus. Pagirių bendruomenė yra parengusi projektą, pagal kurį buvusioje varpinėje, kurioje buvo įrengtas vandens bokštas, ketina įrengti muziejų su šio krašto eksponatais. Seniūnija ruošiasi kultūros ir meno dienoms, o birželio 3-ąją ketina minėti savo miestelio 650 metų jubiliejų. Šiai šventei šėtiškiai pradėjo ruoštis dar sausio mėnesį.

Lina Fiodorova

Knypava.lt