Tam, kad sužinotumėme, ką šokis reiškia ne tik choreografams mokytojams, šios srities profesionalams, bet ir jauniems talentams, apie šokius pasakoti pasikvietėme įvairiausių konkursų nugalėtoją, 14-os metų stažą šokių aikštelėje turinčią sportinių šokių šokėją, šiuo metu Kėdainių „Ryto“ vidurinės mokyklos abiturientę Agnę Valiukevičiutę.

Aistra šokiams užsikrėtė… paauglystėje

Spaudoje mirgėte mirga interviu su šokėjais, kuriuose visi kaip vienas garsiai sako: „Šokio aistra užsikrėčiau vaikystėje…“. O šio straipsnio herojė Agnė teigia, jog vaikystėje šokis jos nedomino taip, kaip kitų šokėjų.

„Šokti pradėjau nuo ketverių. Vaikystėje labai mėgau staipytis prieš veidrodį, todėl tai pastebėję tėvai nusprendė mane nuvesti į pirmąją šokių treniruotę“, – pasakoja mergina ir prisimena, kad pirmais treniruočių metais ji šokti visai nenorėjo, tačiau bėgant laikui pamilo gyvenimą šokių ritmu ir dabar tėvams už tai jaučiasi labai dėkinga. Šiuo metu Agnės nuomonė apie šokius itin teigiama.

„Tai kartu ir sportas, ir grožis, ir menas. Norint gerai šokti, kaip ir kiekviename sporte, reikia įdėti daug pastangų. Tenka paaukoti daug laiko, kurį galėtum skirti laisvalaikiui ar pabūti su draugais. Norint siekti maksimalių rezultatų tenka nuolat treniruotis, todėl šokis iškamuoja visomis prasmėmis: fiziškai, emociškai jautiesi toks išsekęs, o dar prisideda įtampa, stresas, noras per čempionatus kuo geriau pasirodyti. Taip pat šokiai – vienas brangiausių sportų, todėl be jokių abejonių tenka nudegti finansiškai. Tačiau, atsižvelgiant į visus minusus, tai vis tiek teikia didesnę naudą, nei žalą“, – teigia ji.

Agnė tikina, kad norint išmokti šokti, reikia turėti noro, taip pat nors menkutę talento gyslelę, jausti aistrą šokiams. Be to nebūtų teigiamų rezultatų. Taip pat reiktų užsibrėžti tikslą, kurio sieksi: mokysiesi šokti dėl savęs ar norėsi siekti aukštumų. Reikia įvertinti ir tai, kad norint siekti aukštumų, reikia aukotis dėl šokių.

Suaugusiųjų B kategorijoje – pirmoji vieta!

Agnė šoka savo malonumui, tačiau, 14-ka metų atidavus vien tik šokiams, tai beveik automatiškai virsta kažkuo daugiau.

„Per tuos metus teko dalyvauti įvairiausiose varžybose: respublikinėse, tarptautinėse. Užsienio varžybose dažnai tenka tapti prizininkais. Per visus tuos konkursus aplankiau ne vieną užsienio šalį – Latviją, Portugaliją, Maskvoje lankiausi keturis kartus, Vokietijoje net šešis, Slovakijoje – penkis“, – skaičiuoja šokėja.

Tarptautinėse varžybose Agnei puikiai sekasi. Šokti Agnei tenka ir WDSF (world dance sport federation), pasaulinėje sportinių šokių federacijoje, o tai yra pasaulinis reitingas. Jame, beveik iš 3000 tūkstančių šokėjų porų pasauliniu mastu, A. Valiukevičiūtė kartu su savo šokių partneriu Dariumi Ivanovu užima 300-ąją vietą. Vienas iš įspūdingesnių kėdainiečių šokėjų poros apdovanojimų – 2011 metais suaugusiųjų B klasės reitinge užimta pirmoji vieta.

Agnės aplinkoje – vien tik geriausi žmonės

Štai tokia Agnės nuomonė apie šokių partnerį Darių Ivanovą, trenerius Tomą ir Gintarę Slausgalvius. „Su dabartiniu partneriu pradėjome šokti, kai buvau pirmoje klasėje, o jis tuo metu buvo trečioje. Darių parinko patys treneriai, nes matė, jog jis yra gabus šokiams. Šiuo metu vaikinas studijuoja VU KHF (Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas) verslo informatiką, – apie partnerį pasakoja Agnė, nesikuklindama jį pagirti. – Studijos užima didžiąją Dariaus laiko dalį, tačiau jis vis tiek randa laiko su manimi treniruotis. Pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais jis kartu su treneriais atvyksta iš Kauno, o penktadieniais treniruojamės Kaune“.

A. Valiukevičiūtės ir D. Ivanovo treneriai Tomas ir Gintarė Slausgalviai yra daugkartiniai 10-ies šokių Lietuvoje čempionai, taip pat ir pasaulio prizininkai. Šiuo metu jie šoka profesionalų kategorijoje. Pasak Agnės, tai labai įdomūs, kūrybingi žmonės, su kuriais itin gera ir smagu dirbti.

A. Valiukevičiūtei ir D. Ivanovui dažnai tenka treniruotis ir pas Lietuvoje žinomus sportinių šokių trenerius Jūratę ir Česlovą Norvaišas.

„Kaip jau minėjau, šokiai gyvenime užima labai daug laiko, o treniruotės ir repeticijos yra to laiko dalis“, – paaiškina jaunoji šokėja.

Vasaros metu – truputėlis atostogų

Pajuokavus, jog šitaip dirbant tenka ilsėtis tiktai vasarą, Agnė nesutinka: „Vasaros metu vietoj trijų mėnesių atostogų turiu tiktai vieną. Po jo ir vėl kimbu į juodą darbą: kasdienės treniruotės, ta pati rutina. Vasaros metu Lietuvoje turime 2–3 stovyklas, į kurias atvyksta šokių treneriai iš užsienio: Italijos, Rusijos. Taip pat turime stovyklą su pasaulio čempione Edita Daniūte. Stovyklų metu treniruotis tenka visą dieną, o tų dienų net visa savaitė! O stovyklų – trys! Taigi, tinginiauti tikrai netenka“.

Kadangi be šokių nelieka laiko niekam kitam, paklausus, kaip atrodo Agnės laisvalaikis, ji atskleidžia, jog šis nesiskiria nuo kitų jaunuolių.

„Mėgstu keliauti, būti su draugais, leisti laisvalaikį bendraudama, o jei tik lieka laiko – ir knygą paskaityti… Taip pat man patinka dainuoti, lankau mokyklos chorą, mėgstu groti fortepijonu“, – vardija mergina. Agnei nesvetimas jaunimo gyvenimas, bet ji turi tvirtą nuomonę: „Manau, jog jaunimas neturi laiko leisti veltui. Vietoj bastymosi gatvėmis turi užsiimti prasminga veikla, kuri padėtų atskleisti save. Juk jaunimui šiais laikais suteiktos visos įmanomos sąlygos: sportuoti, dainuoti, šokti, rašyti, vaidinti – užsiimti patinkančia veikla. Tačiau, kad ir kaip būtų gaila, kai kurie patys to nevertina ir neišnaudoja jiems suteiktų galimybių. Tai turėtų keistis“.

Svajoja pakeliauti po pasaulį

Kaip ir kiekviename sporte, taip ir šokiuose, galima patirti įvairiausių traumų, tačiau iki šio laiko šių Agnė sugebėjo išvengti.

„Labiausiai sportas kenkia sąnariams, kadangi visą laiką tenka judėti. Taip pat krypsta stuburas ir atsiranda kitos bėdos“, – neslepia ji.

Pasiteiravus apie ateitį, Agnė paslaptingai nutyla. Kiek pagalvojusi prasitaria: „Studijos Kaune. Galbūt užsienyje. Dar nesu tiksliai apsisprendusi, kur studijuoti. Turėjau minčių vykti studijuoti į JAV, tačiau nenorėčiau pradėti visko iš naujo: juk tiek paaukota dėl šokių, o ir su Dariumi išsiskirti būtų nepakeliamai sunku. Tikiuosi ir toliau, jei tik leis galimybės, tęsti šokėjos karjerą, siekti aukštumų, kol leis sveikata“, – galiausiai užtikrintai prabyla mergina.

Pokalbio pabaigoje visiškai netikėtai prabylame apie keliones. Latvija, Rusija, Slovakija, JAV (Los Angelas), Egiptas, Ispanija, Izraelis, Lenkija, Ukraina, Anglija, Vokietija – jau aplankytos vietos. Tačiau Agnė tikisi, jog anksčiau ar vėliau apsilankys Japonijoje, gal nuvyks į Australiją.

„Pasaulis platus, kodėl nepakeliavus, jei yra galimybių? Dauguma jaunų žmonių važiuoja gyventi ir dirbti į užsienį, nes Lietuvoje nepavydėtina socialinė ir ekonominė padėtis: brangūs mokslai, maži atlyginimai, daugybė savižudybių. Mane erzina emigracija, tačiau ką daryti, jei pats savimi nepasirūpinsi, valstybė nepasirūpins tavimi. Kalbu apie Lietuvą. Nors esu patriotė, turiu likti realistė, esu nusivylusi susidariusia padėtimi. Nors labai myliu Lietuvą,

turiu pripažinti, jog jaunimui šiuo metu joje vietos nėra. Ir apskritai, valdžiai mažai rūpi žmogus. Ir vis dėlto, dar yra vilties, jog po kelerių metų viskas keisis. To kiekvienam ir linkėčiau: tikėti, jog viskas pasikeis į teigiamą pusę“, – optimistiškai pokalbį baigia A. Valiukevičiūtė.

Dovydas Paslauskas

Knypava.lt