Varžytinės vis dar apaugusios gandais. Vis dar yra manančių, kad po varžytinių į gatvę metami būstą praradę šeimininkai, kad jie gali kerštauti jų turtą įgijusiems naujiesiems savininkams.
,,Tokie reiškiniai – jau praeitis, o jeigu ir pasitaiko, tai tik pavieniai atvejai“, – sako antstolio Aleksandro Ščiukino padėjėja Aldona Jasutienė, sutikusi atsakyti į daugelį su varžytinėmis susijusių klausimų.
Varžytines gali stebėti bet kas
– Kas tai yra varžytinės?
– Varžytinės – tai specialus turto realizavimo (pardavimo) būdas. Varžytinių metu yra parduodamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Varžytinėse populiariausi žemės sklypai, butai, namai, automobiliai. Gali būti turtas, kurį galima areštuoti – televizoriai, šaldytuvai bei kiti namų apyvokos daiktai. Jeigu tai įmonė – staklės, automobiliai ar kitas turtas.
– Kas gali dalyvauti varžytinėse?
– Varžytines stebėti gali bet kas – tai viešas turto pardavimas, o pačiose varžytinėse gali dalyvauti tik tie, kurie yra sumokėję mokestį ir parašę prašymą. Pagal Civilinio proceso kodeksą, varžytinėse neturi teisės dalyvauti teisėjai, antstoliai, antstolių kontoros darbuotojai ir minėtų asmenų artimieji giminaičiai.
– Ką privalu žinoti, norintiems dalyvauti varžytinėse?
– Prieš varžytines antstolio nustatyta tvarka visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti varžytinėse parduodamą turtą. Nors būna, kad jo neapžiūrėję, perka aklai. Tačiau norintiems mes visada stengiamės parodyti tą turtą. Taip pat norintys dalyvauti varžytinėse privalo iki varžytinių pradžios įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 10 proc. pradinės parduodamo turto kainos. Jeigu turto nenuperkate, įmoka jums grąžinama, jei turtą nuperkate, įmoka išminusuojama iš nupirkto turto kainos.
Užtenka vieno dalyvio
– Kur galima sužinoti apie varžytinėse parduodamą turtą?
– Apie varžytines antstolis turi paskelbti antstolių kontoros skelbimo lentoje, gyvenamojo būsto buvimo vietos vietiniame laikraštyje, specialiame interneto tinklalapyje www. antstoliai.lt.
– Kas nustato pradinę varžytinėse parduodamo būsto kainą?
– Pirmosiose varžytinėse parduodamo gyvenamojo būsto ar kito turto pradinė kaina sudaro 80 proc. turto kainos, kuri buvo nustatyta įkainojus rinkos kaina ir atsižvelgus į jo nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones. Kilus prieštaravimui dėl turto vertės skiriama ekspertizė.
Jeigu po pirmųjų varžytinių išieškotojai nepriima to turto, yra skelbiamos antrosios varžytinės, kurių metu būsto vertės kaina krenta iki 60 proc. Kaip pirmos, taip ir antrosios varžytinės vyksta ta pačia tvarka. Gal daugiau perkama antrose varžytinėse, kadangi būsto kainos būna šiek tiek mažesnės negu rinkos kaina.
– Kiek turi dalyvauti žmonių, kad įvyktų varžytinės?
– Kad vyktų aukcionas užtenka vieno dalyvio. Anksčiau to nebuvo galima – turėjo dalyvauti nemažiau kaip du pirkėjai. Atitinkamai jis turi pakelti norimo įsigyti turto kainą. Pirmas pakėlimas – 5 proc., jeigu kaina nėra pakeliama – varžytinės laikomos neįvykusios. Per varžytines rašomas protokolas, galima daryti ir vaizdinius įrašus.
Savo pirkėją gali turėti ir skolininkas
– Ką privalu daryti varžytinėse įsigijus turtą?
– Įsigijus turto, įstatymo nustatyta tvarka, reikia įmokėti visą įsigyto turto sumą. Ta suma, t. y., 10 proc. turto vertės, kuri buvo sumokėta prieš varžytines, yra įskaičiuojama į bendrą turto vertę.
– Kas dar gali įsigyti varžytinėse parduodamą turtą?
– Iki varžytinių dienos skolininkas gali atsivesti savo pirkėją. Tai yra labai populiaru ir iš tiesų, daug kas šia galimybe pasinaudoja.
– Ar varžytinės – paskutinis žingsnis, norint išieškoti skolą?
– Mes stengiamės kuo mažiau pardavinėti įsiskolintų butų. Jeigu dar žmogus yra pajėgus mokėti būsto paskolą ar už komunalinius patarnavimus, ir dar geranoriškai moka, jo būsto iš varžytinių stengiamės neparduoti, nors jis ir gali būti areštuotas kaip garantas. Parduodame tik tą turtą, kuris būna įkeistas, yra hipotekos nutartis, kad šį turtą galima parduoti iš varžytinių.
Skola lieka senajam šeimininkui
– Kokia turėtų būti skolos riba, kurią pasiekus, turtas jau gali atsidurti varžytinėse?
– Kai skola yra peržengusi per 7 tūkst. litų ribą ir žmogus piktybiškai jos nemoka, kitos išeities nėra kaip areštuoti turtą ir pardavinėti iš varžytinių.
– Ar nepasitaikė tokių atvejų, kai varžytinėse įsigijęs būstą žmogus ,,nusiperka“ ir buvusį jo šeimininką, kuris iš savojo būsto net neketina kraustytis?
– Dabar tokių atvejų pasitaiko rečiau. Dažniau pasitaikydavo 2003 – 2004 metais, kai būstų kainos buvo nedidelės. Prasiskolinusiam už būstą, situacija jau yra žinoma, areštuojant turtą, visa tvarka žmogui būna išaiškinta, todėl jis turi rasti išeitį ir išsikraustyti kur nors kitur, jeigu jau iki tos ribos būna priėjęs.
– Ar skolininkai, buvę būsto šeimininkai nebando kerštauti naujiesiems jo savininkams?
– Na, tokių faktų nebuvo užfiksuota, nors šimtu procentų niekada negali garantuoti. Bet per visą Lietuvą pasitaiko visokiausių atvejų. Rečiau pasitaikė tuomet, kai keičiantis Civilinio proceso kodeksui, skolininkui buvo leista atsivesti pirkėją.
– Kiek būstų ketinate parduoti per artimiausias varžytines?
– Per artimiausias liepos mėnesį įvyksiančias varžytines bus parduodami 9 butai daugiabučiuose ir 2 namai, kurių vienas mieste, o kitas – užmiestyje.
– Ar nepasitaiko atvejų, kai būstas įkeistas, o skolininkai išvykę į užsienį?
– Tokia situacija labai dažna, tuomet be būsto savininko žinios yra skelbiamas teismo paskirtas turto kuratorius, kuris ir užsiima įkeisto būsto pardavimu.
– Varžytinių metu nusipirkus praskolintą būstą, kas turi sumokėti skolas – naujasis šeimininkas ar anksčiau gyvenęs?
– Jeigu varžytinių metu parduodant būstą, nepasidengia skolos, jos lieka senajam šeimininkui. O naujasis šeimininkas atsako už komunalinius patarnavimus tik nuo varžytinių akto surašymo dienos.
Būstus perka sau
– Kokios priežastys dažniausiai ,,atveda“ turto savininką į varžytines?
– Dažniausiai tai įkeistų būstų šeimininkai, kurių padaugėjo atsiradus paskolų davimo ir butų pirkimo bumui. Žmonėms neišgalėjus susimokėti įmokų bankui (ekonominė krizė, darbo praradimas), atsiradusios skolos pradėjo neišvengiamai augti. Pastaruoju metu, retai kuris turtas padengia banko kreditą.
– Ar iš tiesų, nereikėtų baimintis įsigijus būstą iš varžytinių?
– Paprastai pirkėjai nesibaimina, tik nėra didelio butų pirkimo, kadangi tai lemia ekonominė situacija Lietuvoje, o pastaruoju metu butą perka dėl to, jog jo tikrai reikia, nors anksčiau butai buvo superkami turint tikslą juos brangiau parduoti.
– O kaip elgtis tuomet, kai varžytinėse įsigytame būste gyvena nepilnamečiai?
– Jeigu senieji šeimininkai geruoju neišsikelia iš buto, tuomet naujasis savininkas turi kreiptis į teismą, kad juos iškeldintų. Tokiu atveju netekusius būsto žmones priglaudžia giminaičiai arba einama į rajono savivaldybę prašyti laikino būsto ,,Nakvynės namuose“ ar panašiose įstaigose.
Asta Raicevičienė
Knypava.lt
