Miegas – tinginių malonumas ar dirbančiųjų būtinybė?
2012-08-10 | Skiltis: SveikataDažnai kai ko nors nespėjame, girdime raginimus: nemiegok, netingėk, nesnausk, dirbk ir t. t. Todėl neretai miegas gretinamas su tinginyste. Tačiau ar tai tikrai tingėjimo požymis? Gal atvirkščiai? Miegas yra būtinas kiekvienam žmogui – tiek dirbančiam, tiek besimokančiam ir jo trūkumas arba perteklius gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Tad ką gi mes ištikro žinome apie šia malonią prievolę? Daugiau apie miego būtinybę pasakojo ,,Kėdainių garso“ skaitytojams gerai pažįstama specialistė, Kėdainių Visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė AVIŽIUVIENĖ.
– Kiek valandų reikia miegoti per parą?
– Pirmiausia tai priklauso nuo amžiaus – kuo jaunesnis, tuo daugiau. Naujagimiai miega 16–18 val., o kartais ir ilgiau, atsibusdami tik pavalgyti, tačiau jų miegas yra trūkinėjantis. Nuo 6 mėn. iki 1 metų vaikai miega 14,5–13,5val. (ne mažiau kaip 2 kartus ir dienos metu), nuo 1,5 metų iki 3–4 metų – 13–12 val. (dieną bent 1 kartą). Taip pat dienos miegas naudingas ir pradėjusiems lankyti mokyklą, ypač pirmokams. Vaikas turi miegoti tiek, kad jaustųsi žvalus, gerai pailsėjęs, normaliai vystytųsi.
Optimali suaugusiojo miego trukmė yra tokia, kuri suteikia poilsio jausmą ir gerą būdravimo bei darbingumo lygį. Dažnai miego trukmė ilgėja žiemą ir trumpėja vasarą, kai anksčiau švinta. Suaugusiojo miego trukmė gali būti 4–8 val. Svarbu ne kiek miegi, o kaip išsimiegi.
– Kas būna jei miegi nepakankamai arba per daug?
– Vidutiniškai žmogus pramiega trečdalį savo gyvenimo. Nesunku suprasti, kaip geras bei kokybiškas miegas lemia mūsų gyvenimą. Darbo rezultatai, santykiai su artimaisiais, savijauta, nuotaika, sprendimų priėmimas, koncentracija, sveikata ir – netgi saugumas tiesiogiai priklauso nuo mūsų miego kokybės.
Per pastarąjį šimtmetį žmogaus miego trukmė pastebimai sutrumpėjo, pablogėjo miego kokybė, vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių skundžiasi miego sutrikimais.
Tiek mokslininkai tvirtina, tiek gyvenimo patirtis rodo, kad vaikai, kuriems trūksta miego, patiria įvairių problemų: sutrinka jų sveikata, smegenų funkcijos, ypač susijusios su dėmesio koncentracija, sumažėja imunitetas. Šiandien, esant pašėlusiam gyvenimo tempui, dalis žmonių miega 4–5 val. ir vėl kimba į darbą.
Kiekvieno asmens miego trukmė, kurios reikia, kad jaustųsi pailsėjęs, skiriasi – nėra vieno recepto, kiek ilgai reikia miegoti.
– Kodėl žmonės neišsimiega?
– Miegas yra viena iš žmogaus egzistencijos būsenų. Prasto miego, neišsimiegojimo priežasčių yra daug – pradedant bloga dienotvarke, pasikeitusiais įpročiais, valgymo problemomis, baigiant įvairiais sveikatos sutrikimais ir ligomis, netinkama miegoti aplinka.
Sutrikęs miegas pirmiausia rodo, kad yra nervinės sistemos veiklos pakitimų, dažnai tai prasidedančios depresijos ar nerimo sutrikimų simptomas. Pastebėta, kad daugiau nei 2 val. ilgesnė nei įprasta miego trukmė arba mieguistumas visą dieną ar kelis momentus dieną – tai rimtų miego ir budrumo ciklo sutrikimų ženklas, o jie dažnai yra pavojingesni sveikatai nei užmigimo pablogėjimas.
– Ar neišsimiegojimas gali sukelti sveikatos problemų, ar tiesa, kad nuo to gali padidėti svoris?
– Miego trūkumas gali neigiamai paveikti fiziškai, psichiškai ir emociškai. Tuo atveju, jei atimta galimybė miegoti, žmogus trokšta maisto, angliavandenių ir riebalų. Kūno svoris paprastai didėja nuo suvalgyto maisto kiekio, maisto kaloringumo, valgymo laiko. Neišsimiegojimas gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus, apetito pokyčius.
– Ką reikėtų daryti, jei matome, kad išsimiegoti nepavyks? Kada tinkamiausias laikas miegui?
– Miegą laikinai galima trumpinti, jei tai suteikia emocinį komfortą, žmogus turi tikslą ir yra motyvuotas ką nors nuveikti miego sąskaita. Ilgai trunkantis miego sutrumpinimas apie dvi valandas, palyginti su įprastine miego trukme, sukelia rimtų sutrikimų. Svarbiausia žmogui yra paros režimas, tinkama darbotvarkė, tinkamas laiko planavimas. Pats produktyviausias – fiziologinis miegas yra nuo 21–22 val. Iki vidurnakčio. Beje, mūsų senoliai tą gyvenimo išmintį turėjo: guldavosi anksti, o keldavosi su saule.
– Jei neišsimiegi naktį, ar galima tai kompensuoti popiečio miegu?
– Jeigu tik leidžia galimybės, popiečio miegas yra puikus dalykas, jis dar vadinamas ,,grožio miegu“. Dienos pogulis tinka ne visiems. Jei tai kelia sunkumų užmiegant vakare, atsisakykite dienos miego.
– Kas dažniausiai neišsimiega – jaunimas, vaikai, dirbantys, senyvo amžiaus?..
– Beveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Manau, kad visose amžiaus grupėse yra turinčių miego, dienos režimo sutrikimų. Jei vaikas priešinasi guldomas miegoti dieną, dar nereiškia, kad jis nenori miego ar, kad jam jo nereikia. Yra sakančių: „Pažįstu tą ar aną vaiką, kuris nuo 2–3 metų nebemiega dieną, o dar juk gyvas“.
Gyvas, bet, ar sveikas? Ar nepervargęs, ar nepablyškęs, ar ne dažniau nei kiti serga, ar ne lėčiau išmoksta eilėraštuką ar dainelę, ar yra ne mažiau darbingas?
Be to, miego trūkumą gali rodyti daugelis kitų požymių: ryte vaiką reikia žadinti, nežadinus jis dar miegotų, jam dažnai sapnuojasi košmarai, vaikas dažnai skundžiasi nuovargiu, darosi kaprizingas, pernelyg aktyvus, nedrausmingas ar – priešingai – pernelyg suglebęs, irzlus, greit supyksta, niekuo nesidomi ir t. t.
Jaunimas paprastai turi didesnį energijos potencialą, tačiau šėliojimas naktimis, sėdėjimas naktimis prie kompiuterio žaidžiant žaidimus ar bendravimas socialiniuose tinklalapiuose, sveikatos tikrai neprideda.
Beje, alkoholiniai gėrimai sutrikdo normalias fiziologines miego fazes.
– Kaip pagerinti miegą?
– Jeigu laikomasi tam tikros tvarkos, reguliarūs miego įpročiai susiformuoja perkopus pirmuosius savo gyvenimo metus. Norint gerai miegoti ir išsimiegoti, miegui reikia pasiruošti. Prieš miegą nereiktų žiūrėti siaubo filmų, kriminalinių laidų, skaityti vaikams baisių pasakų. Nepatartina žiūrėti televizoriaus, negalima persivalgyti, gerti daug skysčių, venkite kofeino, nikotino, alkoholio ir kitų cheminių medžiagų bent jau 4–6 valandas prieš miegą.
Miegui svarbūs pasiruošimo ritualai – tuo pat metu, ta pačia seka atliekami veiksmai: tualetas, prausimasis, dantų valymas, rengimasis patogiais naktiniais rūbeliais, tas pats kambarys, ta pati miegojimo kryptis (šiaurės ar rytų), natūralaus pluošto švari patalynė, vaikams labai svarbu paguldymas į lovelę, apkamšymas, mėgstamas žaislas, pasėdėjimas šalia, rami nebauginanti istorija ar pasakėlė, ar nuolat dainuojama lopšinė…
Miegamajame kambaryje neturi būti televizoriaus, kompiuterių!
Ramus knygos skaitymas, muzikos klausymas ar pagulėjimas vonioje lems gerą nakties miegą. Stenkitės užmigti ir keltis tuo pačiu laiku. Reguliarus miego grafikas užtikrins kokybiškesnį poilsį. Kambario temperature taip pat lemia miego kokybę: išvėdintas kambarys garantuos geresnį miegą.
Agnė Dovydaitytė
Knypava.lt