Įsigaliojusi nauja žvejų bilietų išdavimo tvarka žlugdo besirūpinančius žuvininkyste, o nežabojami brakonieriai tiesiog siautėja rajono vandens telkiniuose.

Įsigaliojus naujai tvarkai, Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų (MŽD) draugija, veikianti daugiau nei 60 metų, neteko kone pusės savo narių.

Sumažėjo per pusę

,,Pernai Kėdainių MŽD vienijo 1527 žvejus draugijos narius. Šiemet jų yra kiek daugiau nei 800“, – sako Kėdainių MŽD vadovaujanti žuvininkė, medžioklės žinovė Birutė Morkūnienė.

Pagal naują leidimo žvejoti įsigijimo tvarką, kuri įsigaliojo nuo 2012 kovo 30 dienos, piliečiams ne draugijos nariams, mėgėjiško žvejybos leidimo kaina 2 dienoms – 5 Lt, mėnesiui – 20 Lt, metams – 50 Lt. viename nuomojamame Kėdainių MŽD ar kito rajono vandens telkinyje, o pensinio amžiaus žvejai net neprivalo įsigyti žvejo bilieto.

Šiuos leidimus galima įsigyti banke, terminale, internetu per ALIS sistemą arba Medžiotojų ir žvejų draugijoje. Kėdainių MŽD platina leidimus tik Kėdainių, Kauno, Jonavos, Panevėžio rajonams.

,,Pavyzdžiui, žmogus, pasirinkęs vandens telkinį pagal tam telkiniui priskirtą klasifikacijos kodą, sumoka 5 litus už leidimą ir dar 1,40 lito – bankui aptarnavimo mokestį. Tą patį 1,40 lito draugija sumoka tam pačiam bankui, kuris perveda pinigus į MŽD sąskaitą. Taigi draugijai lieka 3,60 lito“, – sako B. Morkūnienė, o bankas gauna pelną 2,80 Lt.

Draugijos nariai leidimus žvejoti gali įsigyti tik draugijoje. Jie moka tik draugijos nario mokestį – 50 Lt. metams, o leidimą žvejoti gauna nemokamai į visus rajone MŽD nuomojamus vandens telkinius.

Svarbiausia yra tai, kad nors draugija surenka lėšų gerokai mažiau, įsipareigojimas žuvinti vandens telkinius lieka toks pats. Iš surinkto nario mokesčio, kuris yra 50 litų per metus, draugija išsilaiko pati (darbuotojai, pastato šildymas, elektra) ir 10 procentų surinkto mokesčio turi skirti įžuvinimui.

Pasak B. Morkūnienės, rajono vandens telkinius šiemet per visus metus draugija žuvino lydekomis, lynais, starkiais, karosais ir karpiais. Įžuvinimui išleista 12 tūkstančių litų.

Žvejai pasinaudoja ir savo nežinojimu

,,Kas žvejoja kelis kartus per metus, tenusiperka vienkartinį leidimą ir nebetampa nariais, nemoka nario mokesčio. Įsigiję vienkartinį leidimą už 5 litus terminale, žvejai įsivaizduoja, kad gali bet kur žvejoti ir tai daro. Toks leidimas galioja tik neišnuomuotuose valstybės telkiniuose – Kėdainių rajone tai yra Nevėžis“, – sako B. Morkūnienė.

Visus kitus leidimus galima įsigyti per Alis sistemą internetu, konkrečiai nurodant, kokiame tvekinyje norima žvejoti, nurodant konkrečią dieną, pateikiant asmens duomenis. Tačiau tai patikrinti iš esmės labai sunku ar beveik neįmanoma.

,,Norėdamas patikrinti žvejo bilietą, turi turėti kompiuterinę įrangą, kurią turi tik aplinkosaugos inspektorius. Iki žvejo bilietų tvarkos pasikeitimo, kai buvo panaikinti būreliai, žinojome visus žvejus, kas kur žvejoja ir, ar turi bilietus. Buvome susitvarkę prie vandens telkinių aplinką, įžuvindavo vandenis ir žvejai, dabar viskas pasikeitę iš esmės“, – sako B. Morkūnienė.

Dėl pensininkų neaišku

Nuo kovo 30 dienos, pensinio amžiaus žvejai įgavo teisę nepirkti žvejo bilieto. Tačiau šiuo metu, tvarka keičiasi ir gali būti, kad pensininkams teks mokėti pusę kainos.

,,Šis klausimas yra iš esmės neužbaigtas. Pasigirsta įvairių svarstymų, kad kainos dar kils, todėl nieko konkretaus atsakyti nė negaliu“, – sako B. Morkūnienė.

Brakonieriai nesislapsto

,,Pagal taisykles, su draudžiamais įrankiais draudžiama būti arčiau 25 metrai pakrantėje, nes tada jau galima nubausti. MŽD neturi teisės gaudyti brakonierių, tuo rūpinasi aplinkos apsaugos agentūra. Be jos net ir radę brakonierių tinklus, žvejas negali jų išimti, turi tik paskambinti ir pranešti Aplinkos Apsaugos inspektoriui“, – pasakoja B. Morkūnienė.

Tarp žvejų šnekama, kad didžiausia brakonierių koncentracija yra prie Mantviliškio, Akademijos, Juodkiškio vandens tvenkinių. Tiesiog žvejai yra išsigandę nedraugiškai nusiteikusių brakonierių, per kuriuos neretai net netenka prisibrauti prie vandens telkinio

su kuklia meškere. Į brakonierių tinklus įsivelia ir iš valčių žvejojantys žvejai.

,,Kasdien brakonieriai vis gudresni, prisigalvoja visokių įrankių. Elektra numuša žuvis. Jau net pulteliais valdomus įtaisus naudoja“, – sako B. Morkūnienė. Pasak Kėdainių rajono MŽD žuvininkės, brakonieriai nesibodi savo ,,laimikių“ pardavinėti turguose ir panašiai.

,,Reikia tikėtis, kad vieną dieną šie nusikaltėliai bus pažaboti“, – sako žuvininkė.

Nuo spalio 1 iki gruodžio 31 dienos negalima žvejoti margųjų uptėkakių, sykų; o nuo gruodžio 15 iki sausio 15 dienos – vėgėlių. Draudimai galioja įskaitant tiek pirmąją tiek paskutiniąją termino dieną.

Draudžiama laikyti ar gabenti draudžiamus žvejybos įrankius. Negali išimti radus draudžiamus žvejybos įrankius, o reikia apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams.

Nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. vidaus vandens telkiniuose draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (netaikomas Kuršių mariose ir žvejojant žuvies gabalėliu).

Teisę mėgėjiškai nemokamai žvejoti šiuo metu turi asmenys iki 16 metų, vyresni nei 62 metų ir neįgalieji.

Nuo spalio 16 iki gruodžio 31 dienos draudžiama žvejyba Dubysoje nuo žiočių iki Lyduvėnų tilto.

Kėdainių rajono vandens telkiniuose povandeninė žvejyba yra draudžiama.

ATMINTINĖ ŽVEJUI

Draudžiama žvejoti žuvis mažesnes nei:

Lydekas iki 45 cm

Žiobrius iki 28 cm

Menkes iki 28 cm

Lynus iki 25 cm

Vėžius plačiažnyplius iki 10 cm

Draudžiama žvejoti terminais (nuo – iki):

Lydekas: vasario 1 d. – balandžio 20 d.

Starkius: kovo 1 d. – gegužės 20 d.

Upėtakius: spalio 1 d.– gruodžio 31 d

Vėgeles: gruodžio 15 d. – sausio 15 d.

Karšius: balandžio 20 d. gegužės 15 d.

Lina Fiodorova

Knypava.lt