Iš arčiau pažvelgti į savo profesiją, susipažinti su karjeros perspektyvomis, patobulinti užsienio kalbos žinias, susirasti naujų draugų – visas šias galimybes suteikė dalyvavimas mobilumo projekte „Nuo grūdo iki duonos“.

Projekto dalyviai tris savaites stažavosi Turkijoje – Nevsehir mieste. Praktiniai užsiėmimai vyko prekybos tinklo „Begendik“ duonos ir pyrago gaminių skyriuje. Dirbdami jo kepykloje, susipažinome su įranga, technologinėmis linijomis, tešlos receptūromis, jos dalinimu bei formavimu, pusgaminių kildinimu. Be abejo, susipažinome ir su vietiniu duonos bei pyrago gaminių asortimentu, juos degustavome.

Turkiška virtuvė – gana originali, itin daug vartojama sodrių prieskonių. Desertai – labai saldūs. Ir prieš valgį, ir po jo įprasta išgerti arbatos: tai – tarsi svetingumo ženklas. Originali juodoji arbata – gana stipri, tad geriama iš nedidelių tulpės pavidalo taurių. Turkišką arbatą galima saldinti cukrumi, bet šiukštu negalima jos skaninti pienu.

Turėjome galimybę ir pasižvalgyti po įspūdingas apylinkes, aplankėme Uchisar pilį, Goreme miestelį, jo muziejų po atviru dangumi. Viešėjome ir Avanos mieste, gėrėjomės ilgiausia Turkijos upe Kizilirmak (mūsiškai – Raudonąja), apžiūrėjome Balandžių slėnį, apsilankėme Kaymakli požemiuose. Įsitikinome, kad Turkijoje gyvena paslaugūs, rūpestingi, dėmesingi, vaišingi, draugiški žmonės.

Tos šalies įstaigose daugiausiai dirba vyrai. Tačiau jau matėme ir vieną kitą triūsiančią moterį.

Projekto „Nuo grūdo iki duonos“ veikla finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos komisija negali būti laikomi atsakingais už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.

Parengta pagal Kėdainių PRC Paslaugų ir pramonės skyriaus

MPD8 grupės mokinio Andriaus Klimavičiaus laišką

Knypava.lt