Šių metų rugsėjį kėdainietė drabužių kūrėja Nijolė Kacevičienė, minėsianti individualios siuvimo įmonės dvidešimtmetį, sako, jog negalinti suskaičiuoti kiek iš viso suknelių, palaidinių, kelnių ir paltų yra pasiuvusi, tačiau apytiksliai žinanti, kiek kurios kėdainietės spintoje yra jos siūtų drabužių. Atvirai moteris kalba apie siūtų drabužių paklausą, pripažinimą bei neįprastus užsakymus. Apie tai, kaip siuvėjos amatas tapo viso gyvenimo kūryba ir verslu.

Potraukis siūti – iš vaikystės

N. Kacevičienė pasakoja, kad potraukis siūti atsirado dar vaikystėje. Kaip ir kiekviena mergaitė iš pradžių ji siuvo sukneles lėlėms. Vėliau – kelnes savo gimtojo kaimo berniukams. Siuvo tuomet ji kojine mašina, o rankomis siūles apmėtydavo. Baigusi aštuonias klases įstojo į Šiauliuose tuomet siuvimo ir sukirpimo mokiusią mokyklą. Pradėjusi mokytis, kartu ir dirbo. Grįžusi iš paskaitų turėdavo nemažai siuvinių užsakymų.

,,Praktiškai visas mano gyvenimas – vien tik siuvimas, nes daugiau nieko nemoku“, – nusišypso Nijolė. Vėliau ji dirbo siuvykloje Kaune, o po vestuvių vyras Arūnas ją atsivežė į Kėdainius. Kai vaikai buvo maži, moteris siūdavo namuose. Kai dukrai suėjo du metukai, moteris įsteigė individualią siuvimo įmonę. Tuomet Kėdainiuose buvo vos kelios siuvimu užsiimančios įmonės, o per dvidešimt metų jų atsirado ir daugiau. Tiesa, per tą laiką kai kurios jų ir užsidarė. Dvi siuvėjos, dirbusios N. Kacevičienės įmonėje, išėjo iš darbo ir atsidarė savo siuvimo įmones.

,,Suprantama, kai išmokai žmogų ir jis išeina, truputį skaudu, net jauti nostalgiją. Nepaisant to, su tomis moterimis išsiskyrėme be pykčio ir bendraujame iki šiol. Kėdainiuose darbo užtenka visiems siuvėjams“, – sako Nijolė. Moteris tikina nejaučianti konkurencijos, nepaisant to, kad beveik jos kaimynystėje yra įsikūrusi dar viena siuvykla.

Tie patys klientai ir po septyniolikos metų

N. Kacevičienė šiandien norėtų erdvesnės bei didesnės siuvyklos nei dabartinė, bet, pasak jos, Kėdainiai yra per mažas miestas, kad čia būtų galima įkurti siuvimo ateljė. Siuvėja sako, kad nuolatinius ir naujus klientus jai padeda išlaikyti sukauptos žinios ir patirtis. Sėkmės paslaptis – požiūris į darbą. Kai darbas yra mylimas, kai drabužis yra siuvamas įdedant dalelę savęs, kai kūrybos prioritetai – kokybė ir patogumas, klientės negali likti tam abejingos.

,,Neseniai atvažiavo viena moteris, kuri gyvena Prancūzijoje. Tik atidariusi siuvyklos duris, šūktelėjo: ,,O, jūs net nepasikeitusi. Aš siuvausi pas jus, kai man buvo penkiolika metų“. Dabar jai 32-eji. O aš jos tikrai nepažinčiau. Ši moteris išteka, tad užsakė proginę suknelę savo mamai, kuri yra kėdainietė“, – pasakojo N. Kacevičienė ir pridūrė, jog turi klienčių, gyvenančių Vilniuje, kurios kartą per metus atvažiuoja ką nors pasisiūti. Šios moterys norėtų, kad jų siuvėja atvažiuotų į Vilnių. Yra įsitikinusios, kad ten jai darbo netrūktų, tačiau pati Nijolė sako, jog jos namai – Kėdainiuose, čia daug kas ją pažįsta.

Neturi kuo apsirengti…

Drabužių kūrėja net neskaičiavo, kiek pasiuvo drabužių, tik sako, gerai prisimenanti, kiek kuri nuolatinė klientė turi jos siūtų drabužių. Siuvėja juokiasi, kad jos darbo krūvis priklauso net nuo oro sąlygų. Jei saulė šviečia, tuomet ne viena kėdainietė pastebi, kad neturi kuo apsirengti ir skuba pas siuvėją, o kai apsiniaukę, nėra nuotaikos ir naujų drabužių užsisakyti. N. Kacevičienė pati drabužius ir modeliuoja, ir sukerpa, ir pamatuoja, ir pasiuva. Visus darbus savo rankomis atlieka nuo pirmos iki paskutinės siūlės.

Dviejų vienodų drabužių nesiuva

Siuvėja tikina niekuomet nesiuvanti dviejų vienodų drabužių. Jai svarbu, kad nė viena jos klientė nesutiktų kitos moters, kuri vilkėtų tokius pat drabužius. Siuvėja medžiagų rietimų nekaupianti, vienos rūšies medžiagų atsivežanti tik vienam siuviniui. Klientės patinkantį audinį išsirenka iš medžiagų pavyzdžių.

„Audiniai labai brangūs, tad man neapsimoka investuoti į juos, kad gulėtų siuvykloje laukdami savo eilės“, – sako N. Kacevičienė.

Drabužių mados sugrįžta

Drabužių mados, pasak N. Kacevičienės, sukasi ratu. Prieš penkerius metus buvusios madingos spalvos ir modeliai dabar vėl sugrįžta. Štai, kad ir kadaise buvęs itin madingus kremplenas dabar vėl ,,ant bangos“, tik dabar jis vadinasi krepu. Vėl sugrįžo žaliai mėlynos spalvos bei visos žemės spalvos, kurios arba paryškintos, arba pablukintos. Ir kaip visada madinga – klasikinė juoda. Pastaruoju metu moterys savo moteriškumą pabrėžia suknelėmis bei kostiumėliais.

Atpažįsta savo siuvinius

Tik iš natūralių audinių siuvinius siuvanti meistrė gatvėje ar kitoje aplinkoje atpažįsta savo darbus, tuomet ją apima tikrai malonus jausmas. Nors N. Kacevičienei darbo visada pakanka, tačiau ji tikina pastebėjusi, kad pastaraisiais metais Kėdainiuose labai sumažėjo žmonių, ypač jaunimo.

Į ją kreipiasi ne tik tos, kurios nori kasdien atrodyti dailiai ir elegantiškai, bet ir tos, kurios nori būti išskirtinės savo vestuvių dieną. Taip pat siuvėjai yra tekę siūti drabužius krikštynoms, sukneles „Kauno Mis“ rinkimams.

Dirba ir Kaune

Jau keletą metų kiekvieną trečiadienį N. Kacevičienė važiuoja į Kauną, kur ,,Šilko tekstilėje“, vienoje didžiausių audinių parduotuvių, su kitomis rūbų dizainerėmis, priima klientų užsakymus, o drabužius siuva savo siuvykloje Kėdainiuose.

Paklausta, kokių netikėčiausių užsakymų yra gavusi, siuvėja prisiminė, jog jai dirbant Kaune, viena moteris užsakė pasiūti įkapes savo motinai. Klientė tuomet užsakė pasiūti natūralaus šilko baltą palaidinę, alyvinės spalvos sarafaną su petnešėlėmis ir baltos vilnos batelius. Įkapes Nijolė pasiuvo per naktį, o kitą dieną užsakymą nuvežė į Kauną. Tik vėliau sužinojo, jog įkapes tuomet ji siuvo verslininko Vladimoro Romanovo motinai.

Dar viena moteris buvo atėjus į Kėdainiuose esančią siuvyklą ir pati sau užsisakė įkapes. Pati išsirinko medžiagą, suknelės modelį, matavosi ir gatavu siuviniu buvo patenkinta.

Grožio ir stiliaus šventėje – ,,Ant adatos“

Daug linksmiau N. Kacevičienė pamena 2010 metų žvarbų balandžio vakarą, kai oras Kauno centre kaito nuo žvaigždžių spindesio, dizainerių širdies šilumos dvelkiančių rūbų, aistringų pokalbių apie madą ir pritrenkiančių susižavėjimų. Į ,,Šilko tekstilės“ organizuotą anšlaginę grožio ir stiliaus šventę „Ant adatos“ rinkosi Lietuvos elitas. Savitą stilių ir kūrybą ten pristatė ir profesionalūs, ir mažiau žinomi dizaineriai, todėl publikai tai tapo tarsi skonio lavinimo vakarėlis. Podiumu žengė žinomi šou verslo atstovai, demonstravę žavesiu, elegancija ir prašmatnumu dvelkiančius mados kūrėjų drabužius.

Drabužių kūrėjos Nijolės Kacevičienės trijų suknelių kolekciją, kuria atskleidžiamas jaunatviškas žavesys, lengvumas ir trapumas, demonstravo abiturientės, laukiančios išleistuvių pobūvio. Kiekvienas drabužiais buvo kuriamas individualiai, pagal kiekvienos merginos norus bei poreikius. Tuomet vienos N. Kacevičienės sukurtos suknelės unikalumą pristatė ir nuo mažens su muzika gyvenanti balsingoji Monika Sakalauskaitė.

Asta Raicevičienė

Knypava.lt