Babėnai gelbėjo plėšrūnų sukandžiotą stirniuką

Pušynėlio gatvelė nuo Babėnus kertančio judraus ir gana triukšmingo kelio nutolusi vos porą šimtų metrų.

Tačiau ramybė joje nė iš tolo neprimena miesto šurmulio.

Kimantų namo duris pravėrė pats šeimininkas Valdas. Vyriškio akyse matėsi sunkiai tramdomos ašaros: „Pavėlavote vos vieną dieną – būtumėte pamatę stebuklą, kuriuo gyvenome visą praėjusią savaitę. Deja, vakar mūsų augintinis pasimirė.“

Teikė šviesių vilčių

Šeimininkas pasakojo, kad prieš savaitę vos keli metrai nuo namų aptiko mažytį kažkokių plėšrūnų sukandžiotą stirniuką.

Netoliese stovėjo ir mama stirna – ji tarsi prašė žmonių padėti. Kimantai mažylį nedelsdami nuvežė

pas veterinarą į Kauną. Šis išvalė ir sutvarstė žaizdas, paskyrė antibiotikų, ištyrė, ar gyvūnėlis neserga pasiutlige.

„Pas daktarą teko važiuoti dar kelis kartus. Stirniuką maitindavome ir vaistais girdydavome kas kelias valandas, keldavomės net naktimis.

Į žvėrelio gelbėjimo operaciją buvo įsijungusi ne tik visa mūsų šeima, bet ir kaimynai. Labai džiaugėmės, kai stirniukas pats atsistojo, ėmėme net svarstyti, kur jį dėsime pasveikusį.

Planavome arba susisiekti su zoologijos sodu, arba išleisti atgal į mišką, pas mamą. Deja, viskas išsisprendė kitaip – po savaitės gydymo stirniukas nugaišo“, – liūdnai pasakojo Valdas.

Lanko gana dažnai

Babėnuose stirnų Kimantai gana dažnai mato ištisus metus. „Ypač gražu būna žiemą, kai lauke – šaltis ir sniegas. Tada šie žvėreliai vakarais ateina prie pat namų ir tiesiog prašosi maisto. Žinoma, kad neatsakome. Ir sužalotą vaikutį mama pas mus atvedė, ko gero, todėl, kad tikėjosi pagalbos“, – pasakojo V. Kimantas.

 

Vilija Mockuvienė

Knypava.lt