Džiazas Kėdainiuose – nuo koncertų restoranuose iki džiazo festivalio (I)

2013-08-13 | Skiltis: Kultūra ir švietimas

Kėdainiai garsėja savo senu senamiesčiu, istorija, talentingais žmonėmis. Tikimasi, kad nuo šios vasaros Kėdainiai bus žinomi ir kaip džiazo miestas, mat jau rugpjūčio 18 dieną Kėdainiuose pirmą kartą vyks džiazo festivalis – „Broma Jazz“. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad šio miesto gatvės pirmą kartą išgirs tokio stiliaus muzikos garsus. Kėdainių koncertų salės ar laikraščių puslapiai jau seniai byloja, kad džiazas gali būti ir yra šio miesto istorijos, dabarties ir ateities dalis.

Pirmieji džiazo atgarsiai Kėdainiuose

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje JAV susiformavęs muzikos stilius, Lietuvoje išplito maždaug XX a. antroje pusėje. Neatsiliko ir Kėdainiai. Vienas pirmųjų muzikantų, pradėjusių Burti džiazo kolektyvus ir kelti šią muziką į viešumą buvo pirmasis Kėdainių muzikos mokyklos mokytojas, 1996 metų Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas Vaclovas Šablevičius.

1945 metais įstojęs į Kauno J. Gruodžio muzikos technikumą ir studijavęs smuiko ir chorvedybos specialybes, 1955 metais grįžo į Kėdainius ir po 4 metų pradėjo dirbti Kėdainių muzikos mokykloje smuiko specialybės mokytoju, taip pat taisyti ir derinti instrumentus.

V. Šablevičiaus sūnus, taip pat sekantis tėvo pėdomis, dirbantis Muzikos mokykloje smuiko specialybės mokytoju ir propaguojantis džiazo muziką Edvinas Šablevičius, pasakojo, kad be klasikinės ir liaudies muzikos jo tėčiui visada buvo artimi netradiciniai muzikos akordai ar ritmas. Pats kurdavęs muziką, V. Šablevičius nevengdavo įdomių, iš pirmo žvilgsnio nederančių sąskambių, kas ir būdavo džiazo pagrindas.

Su netradicinio sąstato kolektyvais muzikantas koncertuodavo Kėdainių restoranuose, pavyzdžiui, dabartinės parduotuvės „Maxima“ miesto centre vietoje buvusiame restorane „Nevėžis“ ir kitur. Taip pat E. Šablevičius pastebėjo, kad nors anuomet nebuvo daugelio dabar žinomų džiazo atšakų, pavyzdžiui, Free Jazz, Acid Jazz ar kitų, pats džiazas, jo pagrindai iš esmės nesiskyrė.

Džiazas įgavo pagreitį ir… išėjo į gatves

Turėdamas puikų mokytoją šalia, Edvinas Šablevičius pats jau nuo 6 metų susidraugavo su muzika ir pradėjo groti smuiku. Nors konservatorijoje E. Šablevičius mokėsi klasikinės muzikos, tačiau jam, kaip ir jo tėvui, artima buvo ir kitokia muzika. Studijų metais mokėsi kartu su šiandien garsiu Lietuvos kontrabosistu Eugenijumi Kanevičiumi, kuris kelis metus taip pat gyveno ir muzikavo Kėdainiuose, vyras susipažino ir su šio instrumento specifika.

Po studijų grįžo į gimtąjį miestą ir susipažinęs su kitais panašius interesus turinčiais mokytojais, pradėjo groti džiazą. Kartu su trombono specialybę pas mokytoją Zenoną Bernadišių Muzikos mokykloje baigusiu, dabar ten ir garsiajame Kauno bigbende dirbančiu Vitaliu Vidiku, E. Šablevičius bandė groti džiazą. Jis – pianinu, V.Vidikas – kontrabosu. Prireikus mušamųjų, į kolektyvą buvo pakviestas ir Ričardas Švilpa. Pirmiausia koncertavę tik vietos muzikos mokykloje, vėliau vyrai išplaukė ir į platesnius vandenis – grojo Kauno studentams, Lietuvos klubuose. Ilgainiui pradėjokurti ir savo muziką.

Muzikos mokytojai Valdas Aleksandravičius ir Vitalis Vidikas buvo įkūrę ir džiazo duetą

„Jazz Duo“, su kuriuo grodavo ne tik Kėdainiuose, bet ir tarptautiniuose „Birštono Jazz“, „Vilniaus Jazz“ festivaliuose. Vėliau „Jazz Duo“ peraugo į „Jazz Trio“ su Edvinu Šablevičiumi ir taip dar ne kartą keitėsi ir tobulėjo.

O šiandien Vitalis Vidikas žinomas ir kaip vienas iš būsimojo džiazo festivalio Kėdainiuose organizatorių. Anot jo, tokio stiliaus muzikai išpopuliarėti Kėdainiuose ypač padėjo etapas, kai jis ir E. Šablevičius muzikuodavo anuomet veikusiame UAB „Vesigos“ „Pirklių“ restorane Rinkos aikštėje. Be to, kad jie grodavo restorano lankytojams, vyrai, vieni pirmųjų Lietuvoje džiazą pradėjo groti ir gatvėse.

Šiandien mokytojai su šypsena prisimena tuos laikus, kai grojant senamiestyje tekdavo susidurti ir su priekabiais vietos gyventojais, tačiau savo drąsos ir ryžto nesigaili, nes tai buvo vienas įsimintiniausių etapų Kėdainių džiazo istorijoje.

Kėdainių muzikos mokyklos bigbendas

Ne mažiau svarbi miesto džiazo gyvenimo dalis – Kėdainių muzikos mokyklos jaunimo bigbendas, garsus tuo, kad šiandien yra vienas vos iš kelių mokyklinio amžiaus vaikų bigbendų Lietuvoje ir gali parodyti puikų pasirengimo lygį.

2001 metais Kėdainių muzikos mokyklos mokytojų Roberto Šulco ir Daliaus Sasnausko iniciatyva buvo įkurtas Kėdainių muzikos mokyklos bigbendas – džiazo orkestras. Nuo pat susikūrimo pradžios jis Kėdainius garsino tarptautiniuose bigbendų fetivaliuose ir konkursuose. 2009 metais susibūręs naujas kolektyvas kartu su vadovu R. Šulcu muzikos mylėtojus dar ir dabar stebina įvairiais pasirodymais koncertų Kėdainiuose ir festivalių metu.

Šiuo metu pagrindiniais džiazo instrumentais (bosine gitara, būgnais, saksofonais, trombonais, trimitais, fortepijonu) bigbende groja aštuoniolika moksleivių ir jų mokytojas.

Kolektyvo vadovas R. Šulcas paaiškino, kad metai iš metų vieni vaikai pakeičia kitus, ateina nemažai labai jaunų muzikantų, o tai reikalauja nuolatinio darbo, tačiau rezultatai džiugina ir žvelgiant į ateitį Kėdainiai dar ilgai galės džiaugtis prabanga ir pramoga pasiklausyti Lietuvoje ne taip ir dažnai sutinkamo džiazo orkestro.

Agnė Dovydaitytė

Kėdainių garsas

Knypava.lt

Rašykite komentarą

Saugumo kodas: