Pasižiūrėjau jūsų filmuota medžiaga apie Kalnaberžę. Patiko, bet galėtumėte daugiau apie tai papasakoti.Skurdokos žinios.. Bet taip nieko Ir dar yra panaudotos mano foto nuotraukos apie davarą.. Bet ne visos.Tai ir gerai, bet galite ieškoti ir daugiau nuotrauku apie dvaro istoriją. Juk jiame dirbo mokytojai ir ne viena dešimtmeti su mokiniais . Gi jie gyvena Kediniuose ir dirbo mokykolse, Kai panaikino internatą. Bet aš asmeniškai apie juos, mokytojus ,nieko nežinau kur jie gyvena dabar. Bet kai kurie mokytojai jau yra mire.Surviliškio mokyklos direktorius Buivys miręs, bet jo žmona gal dar ten gyvena.Baltušis Kazys yra miręs. Buvęs mokyklos direjktorius ,Marcinkus Petras ,dar gyvas, pensininkas.
O juk jau daug laiko prabėgo, kaip baigiau Kalnaberžės mokykla - internatą, tai buvo 1962 - 1967 metaui. Kad ir mano klasiokų jau kai kurių nebėra gyvųjų tarpe.Bet dar daugumas gyvena Kėdainiuose, bet kur taip ir nežinau. Nors internete bandžiau jų ieškoti, bet nieko neradau. O gal jie nemoka kompiuteri dirbti, o gal iš viso jų neturi?.Sunku pasakyti, bet kad jie yra tai faktas.
Tai gal Jus padėtumėte man jų susiieškoti per savo laqiokraštį?.Paskelbkite mano elektroninį pašta, tai yra vikcius@aktv.lt.Busiu labai dėkingas.O mane vadina Viktor (as) Gegevič (ius), buvęs Kalnaberžės mokyklos - internato auklėtinis.
Dotnuvos dvaro pastatas ne tas. Nuotraukoje dabartinio Žemdirbystės instituto rūmai, statyti apie 1911-1914 metus ir skirti Žemės ūkio mokyklai. Dvaras yra už šio pastato , vadinamoje saloje.
Šiame internate mokėsi daugiavaikių šeimų vaikai ir našlaičiai.Man tik skaudu ,kad tarybiniais laikais šitą dvaro grožį saugojo ,o prie laisvos Lietuvos - sunaikino.Tai buvo gražus dvaras .Man ir dabar širdį skauda matant šiuos griuvėsius.o dėl vienos ponios pasisakymo ,kad kai kurie vaikai vaikščiojo nukirptais plaukais.Plaukus nukirpdavo utėlėtiems vaikams.Mano gražiausi prisiminimai apie šį internatą.Gyvenom kaip viena šeima.Buvo nuostabūs mokytojai ,pas kuriuos nebuvo išrinktų mokinių.Direktorius buvo P.Marcinka-puikus žmogus.AČIŲ JIEMS ,kad mane išauklėjo geru žmogumi.
Pasižiūrėjau jūsų filmuota medžiaga apie Kalnaberžę. Patiko, bet galėtumėte daugiau apie tai papasakoti.Skurdokos žinios.. Bet taip nieko Ir dar yra panaudotos mano foto nuotraukos apie davarą.. Bet ne visos.Tai ir gerai, bet galite ieškoti ir daugiau nuotrauku apie dvaro istoriją. Juk jiame dirbo mokytojai ir ne viena dešimtmeti su mokiniais . Gi jie gyvena Kediniuose ir dirbo mokykolse, Kai panaikino internatą. Bet aš asmeniškai apie juos, mokytojus ,nieko nežinau kur jie gyvena dabar. Bet kai kurie mokytojai jau yra mire.Surviliškio mokyklos direktorius Buivys miręs, bet jo žmona gal dar ten gyvena.Baltušis Kazys yra miręs. Buvęs mokyklos direjktorius ,Marcinkus Petras ,dar gyvas, pensininkas.
O juk jau daug laiko prabėgo, kaip baigiau Kalnaberžės mokykla - internatą, tai buvo 1962 - 1967 metaui. Kad ir mano klasiokų jau kai kurių nebėra gyvųjų tarpe.Bet dar daugumas gyvena Kėdainiuose, bet kur taip ir nežinau. Nors internete bandžiau jų ieškoti, bet nieko neradau. O gal jie nemoka kompiuteri dirbti, o gal iš viso jų neturi?.Sunku pasakyti, bet kad jie yra tai faktas.
Tai gal Jus padėtumėte man jų susiieškoti per savo laqiokraštį?.Paskelbkite mano elektroninį pašta, tai yra vikcius@aktv.lt.Busiu labai dėkingas.O mane vadina Viktor (as) Gegevič (ius), buvęs Kalnaberžės mokyklos - internato auklėtinis.
Jūsų elektroninio pašto adresas netiksliai parašytas. Rašykite mums knypava@rygveda.lt.
aš taip pat mokiausi tame internate ir tave gerai prisimenu.
Dotnuvos dvaro pastatas ne tas. Nuotraukoje dabartinio Žemdirbystės instituto rūmai, statyti apie 1911-1914 metus ir skirti Žemės ūkio mokyklai. Dvaras yra už šio pastato , vadinamoje saloje.
Šiame internate mokėsi daugiavaikių šeimų vaikai ir našlaičiai.Man tik skaudu ,kad tarybiniais laikais šitą dvaro grožį saugojo ,o prie laisvos Lietuvos - sunaikino.Tai buvo gražus dvaras .Man ir dabar širdį skauda matant šiuos griuvėsius.o dėl vienos ponios pasisakymo ,kad kai kurie vaikai vaikščiojo nukirptais plaukais.Plaukus nukirpdavo utėlėtiems vaikams.Mano gražiausi prisiminimai apie šį internatą.Gyvenom kaip viena šeima.Buvo nuostabūs mokytojai ,pas kuriuos nebuvo išrinktų mokinių.Direktorius buvo P.Marcinka-puikus žmogus.AČIŲ JIEMS ,kad mane išauklėjo geru žmogumi.