Tokio šalto sausio Žuvinto biosferos rezervato apylinkėse nebuvo 15 metų. Šiųmetės žiemos kaprizai - speigai ir pūgos pridarė rūpesčių ne tik žmonėms, bet ir daugeliui gyvūnų.

Tikra nelaimė smulkiosioms pelėdoms

Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, dabar Žuvinto paežerėse sniego storis vidutiniškai 20 centimetrų, pusnys pusmetrinės. „Žmogui sunku eiti, o užsilikusioms žiemoti pelėdoms - tikras vargas. Jų maistas - pelėnai, pelės, kirstukai po sniego gaubtu, kurio peliaujantys paukščiai nepramuša”, - vakar sakė direktorius.

Tikra nelaimė smulkiosioms pelėdoms ir ypač mažiesiems apuokams, kurie yra bene gausiausiai žiemojanti pelėdų rūšis. Išsekę paukščiai naktimis bando medžioti arčiau sodybų, bet didelė dalis jų pavasario, deja, nesulauks. Rezervato specialistai neseniai net kelis kartus stebėjo dienomis medžiojančias balines pelėdas. Medžioti saulėtą dieną šie prietemų paukščiai drįsta tik baisios bėdos prispirti. Kaip sakė A.Pranaitis, balinė pelėda yra retas ir nykstantis Raudonosios knygos paukštis. Žuvinte šiltesnėmis žiemomis jų aptinkama, o kitur, kur tokių pelkynų nėra, balinės pelėdos didžiulė retenybė.

Šiemet pelėdas kamuoja ne tik labai sunkios medžiojimo sąlygos - kaip tyčia ir pelinių graužikų gerokai mažiau negu pernai. „Padėti pelėdoms mažai galime, nes laisvėje jų nepalesinsi. Šią žiemą Dzūkijoje mažiau ir dieninių plėšriųjų sparnuočių - paprastųjų ir tūbuotųjų suopių. Jiems geriau negu pelėdoms, nes maitinasi ir kritusiais gyvūnais, o verčiami bado netgi skrenda prie lesyklų - bene pavogs gabalėlį lašinių”, - pasakojo direktorius.

Šalčius atlaikė javinės lingės - kasdien tikrina paežeres, retkarčiais pasisukioja jūrinių erelių.

Ne visiems žiema tragiška

Žuvinto apylinkėse net ir dabar kalvose kai kur juoduoja arimų kupros, vėjas nupustė sniegą nuo želmenų. „Ne visiems žiema tragiška. Ant nupustytų arimų, laukų pakraščiuose tenka stebėti kurapkų būrelius. Paukščiai nesiskubina glaustis prie sodybų, vadinasi, dar ne badas”, - sakė A.Pranaitis.

Ne badas ir stirnoms, kitiems žvėrims - iki maisto jie kol kas prisikapsto. Žvėreliams sunkiau išgyventi darganotomis, su atlydžiais ir plikledžiais žiemomis negu šiųmetę nors ir šaltą, bet sausą.

Atidžiau dairantis Žuvinto pakelėse galima aptikti raguotųjų vieversių. Jų rezervato apylinkėse pasirodo antroje žiemos pusėje. Apie vestuves galvoja krankliai - papūtę gurklius melodingai kranksėdami tupinėja, dūksta ant Žuvinto ledo. Tai, anot A.Pranaičio, bene ryškiausias artėjančio pavasario ženklas. Net didžiosios zylės savo skambių pavasario giesmelių dar negieda. Bet po dienos kitos jau reikėtų klausytis įdėmiau - gal išgirsime ir šį pavasario pranašą.

Vandenyje nedaug ištirpusio deguonies

Nelengva ir Žuvinto ežero, kurio vidutinis gylis per 60 centimetrų, gyventojams. Žiema vandens paviršių užklojo storu ledo ir sniego patalu. „Praėjusį mėnesį Žuvinto rezervato automatinėje meteorologijos stotyje užfiksuota oro temperatūra keletą naktų siekė 20 laipsnių, sausio 27 dieną nukrito iki 28,9 laipsnio šalčio. Atslūgus šalčiams užpuolė pūgos”, - prisiminė A.Pranaitis.

Per sausį ežero ledas pastorėjo nuo 21 iki 46 centimetrų atvirose vietose. Tačiau minėti skaičiai nedaug ką pasako apie ežero ledo būklę. Žuvinto kinyse ir švendrynuose, kur supūstos pusės metro storio pusnys, ledas nestorėja, gal net tirpsta, nes suneštas sniegas ledą panardino į vandenį. „Aplenktos kinys” - taip dzūkai sako apie įšalusius ir užpustytus augalijos sąžalynus. Ledas juose plonas ir nepatikimas. Vietomis per kinis ir plovus ant ledo net neužlipsi.

Žuvinto ežere gyvena 22 rūšių žuvys. Pasak direktoriaus, vandenyje ištirpusio deguonies kiekis nedidelis - gylėse 4,3 miligramo litre vandens (mg/l), o ties Akmenyčia žemiau kritinės ribos - tik 1 mg/l. Kritinė riba - 3 mg/l. „Tiesa, vanduo dar neturi blogo kvapo, nematyti vandens bestuburių dusimo požymių. Žuvintas tuo ir unikalus, kad neretai žiemą deguonies vandenyje aptinkama labai mažai, o gaišta tik viena kita žuvelė”, - kalbėjo A.Pranaitis.

Manoma, jog žuvys, dauguma jų - lydekos, karšiai, lynai, migruoja į tinkamesnes gyventi ežero vietas.

Kaip ir pernai, taip ir šiemet ant Žuvinto gylių pavyko aptikti vilko pėdsakų.

Gediminas Vaitekūnas

Alytaus naujienos

Knypava.lt