Siūlome pokalbį su psichiatru, aktyviu visuomenininku, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos pirmininku Aurelijumi Veryga apie tai, kas per laikotarpį tarp Seimo rinkimų pasikeitė alkoholio kontrolės bei jo vartojimo prevencijos srityje. Deja, pasak A. Verygos, ir toliau išliekame „lyderiai“ pagal alkoholio vartojimą, ir toliau didžioji dauguma politikų kartoja melą, jog alkoholio industrija yra vienas svarbiausių Lietuvos biudžeto ramsčių.

Buvote vienas iš specialistų, kuris talkinote Tėvynės sąjungai rengiant 2008 metų rinkimų programą. Paradoksalu, ši politinė jėga nugalėjo rinkimuose, jos pirmininkas tapo Vyriausybės vadovu, taip pat šiai partijai priklauso ir Seimo pirmininkė, nepaisant to, jūsų vadovaujama NTAK negaili kritikos tiek Vyriausybės, tiek Seimo darbui. Kaip tai galėtumėte paaiškinti?

Paaiškinti nesunku – vienas dalykas parašyti gražią programą, kitas – ją bandyti įgyvendinti. Prieš 2008 metų Seimo rinkimus ypač skaudi problema buvo didžiulis alkoholio vartojimas. Pagal per metus vidutiniškai vieno gyventojo suvartojamo alkoholio kiekį buvome vieni iš „lyderių“ visame pasaulyje. Tad neverta stebėtis, kad turėjome daug skaudžių alkoholizmo sukeltų socialinių bei sveikatos problemų. Nesu jokios partijos narys, tačiau labai džiugino Tėvynės sąjungos atstovų demonstruojamas rūpinimasis šia aktualia problema ir mielai sutikau su kolegomis padėti, formuluojant pasiūlymus šios partijos rinkimų programai. Tuo labiau kad čia nereikėjo „išradinėti dviračio“: veiksmingiausias priemones, ką politikams derėtų daryti, jau yra įvardijusi Pasaulinė sveikatos organizacija ir jos pasiteisino visose valstybėse, kur buvo įgyvendinamos.

Iš esmės visas priemones galima skirstyti į kelias grupes: prieinamumo mažinimas, patrauklumo mažinimas ir tikslinga mokesčių politika. Labai svarbu mažinti alkoholio fizinį prieinamumą: riboti prekyba alkoholiu degalinėse, nakties metu, didinti amžiaus cenzą ar net palikti vien specializuotas parduotuves. Taip pat svarbu, kiek įmanoma, sumažinti reklamos srautą, riboti rinkodaros akcijas šioje srityje, vykdyti nuoseklų jaunimo švietimą, rūpintis užimtumo programomis, nes labai dažnai alkoholio vartojimas susijęs būtent su tuo, jog tai suvokiama kaip vienintelė „pramoga“. Kalbant apie mokesčius, svarbu didinti akcizus, akcentuoti, kad alkoholis – tai prabangos produktas.

Suprantu, kad naivu tikėtis, jog Seimas bei Vyriausybė per kadenciją įgyvendins visa būtinų teisinių pokyčių paketą, tačiau tikrai tikėjau, kad realu žengti svarbiausius žingsnius, realiai susirūpinti prevencija, suvokiant, jog visa tai įvairiopai ilgainiui atsipirks.

Deja, po rinkimų politikų ryžtas veikti šioje srityje gerokai sumažėjo. Skaudžiausia, jog valdančioji dauguma, kurioje pirmuoju smuiku grojo Tėvynės sąjunga, pradėjo priimti sprendimus, kurie tiesiogiai prieštaravo šios partijos programai. Turiu galvoje tiek Saulėlydžio komisijos sprendimus reorganizuoti institucinę alkoholio, narkotikų ir tabako vartojimo priežiūrą. Norėta visiškai išskaidyti šią kontrolę, jog galiausiai atsidurtume situacijoje, kai niekas už nieką neatsakingas, ir nebeaišku, į ką galima kreiptis, iš ko pareikalauti atsakomybės. Tik aktyvaus visuomenininkų pasipriešinimo dėka pavyko pasiekti, kad kontrolės funkcijos būtų išlaikytos vienoje vietoje. Tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad Saulėlydžio komisijos reformos šioje srityje tikrai nepagerino situacijos ir gal net kažkiek pablogino.

Na, o didžiausia šio Seimo gėda tapo karštligiška iniciatyva panaikinti dar praėjusios kadencijos Seimo priimtą nutarimą uždrausti alkoholio reklamą. Matėme galingą verslininkų, politikų ir žurnalistų bendrą frontą, kuris kovojo, deja, ne dėl visos visuomenės interesų, bet dėl privataus verslo pelno. Reklamos draudimo atšaukimas buvo paskelbtas svarbiu kovos už pasirinkimo laisvę pasiekimu. Tačiau realiai tai tebuvo liūdna iliustracija, jog dauguma Lietuvos politikų tarnauja ne bendrajam gėriui, bet pinigingoms interesų grupėms.

Tikrai sutinku, kad per ketverius metus buvo žengta ir svarbių žingsnių teisinga linkme, tačiau, jei ant svarstyklių sudėtume visus šio Seimo ir Vyriausybės teigiamus ir neigiamus darbus alkoholio vartojimo kontrolės ir prevencijos srityje, neigiami, deja, nusvertų.

Tačiau, formaliai žvelgiant, alkoholio vartojimas šiandien, palyginti su 2008 metų situacija, yra sumažėjęs.

Taip, bet didžiausi pokyčiai įvyko dar 2009 metais, kai po ilgalaikio kilimo pagaliau bent 30 procentų pradėjo mažėti alkoholio sukeltų psichozių, savižudybių ir kitų destruktyvių padarinių skaičius. Taip pat sumažėjo ir oficialus alkoholio vartojimas. Šiandien kai kurie politikai mėgsta į tai apeliuoti, kaip į esą jų darbo vaisių, tačiau nepamirškime, kad didžiausią įtaką sumažėjimui turėjo dar praėjusio Seimo priimti alkoholio reklamos apribojimai, taip pat ir ekonominis sunkmetis. Aišku, galima sveikinti ir akcizų didinimą, nors Finansų ministerija akcizus suvokia išskirtinai kaip biudžeto papildymą, o ne kaip kontrolės priemonę.

2011 metų statistika rodo, kad alkoholio vartojimas vėl šiek tiek didėja. Tiesa, rodikliai, susiję su alkoholio vartojimo padariniais, kol kas nekinta. Gali būti, kad ne tiek didėja realus vartojimas, kiek dalis vartotojų grįžta prie legalių produktų nuo kontrabandos ar „naminukės“. Bet kuriuo atveju alkoholio vartojimas Lietuvoje dar yra grėsmingai didelis. Dar 1998 metais patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje buvo įrašytas siekis tuo metu buvusį alkoholio vartojimą per 10 metų sumažinti 25 proc., tokiu atveju vartojimas turėtų siekti ne daugiau kaip 7 litrus absoliutaus alkoholio vienam žmogui per metus, o šiandien šis skaičius – 11 litrų. Todėl nesistebėkime nei dėl gausių socialinių, nei dėl sveikatos problemų.

Visgi per ketverius metus nuveikta ir gerų darbų?

Jau minėjau padidintus akcizus, taip pat galime džiaugtis naktinės prekybos apribojimais. Tiesa, kurį laiką šioje srityje buvo chaosas, tačiau jau dabar matome, jog tvarka nusistovi. Taip pat yra įregistruoti keli svarbūs teisės aktai, ir vis dar lieka vilties, kad Seimas juos priims. Turiu galvoje, rinkodaros skatinančių akcijų draudimas svaigalų prekyboje bei specialaus fondo prevencijos skatinimui sukūrimas. Tačiau ar parlamentarai turės laiko ir valios priimti šiuos svarbius sprendimus, nežinia?

Nors politikai dažnai nepraleidžia progos priminti, kad siekiant kovoti su alkoholizmu reikia, esą ne tiek reklamą riboti, ir ne pardavimo vietas ar laiką griežčiau riboti, o užsiimti nuosekliau prevencija ir švietimu, tačiau, kai reikia pinigų tam, visada atsiranda svarbesnių dalykų nei prevencija. 2008-aisiais, kurie buvo paskelbti Blaivybės metais, valstybė skyrė 500 tūkstančių litų įgyvendinti su blaivaus gyvenimo propagavimu susijusias veiklas. Deja, nei iki 2008 metų, nei po jų propaguoti blaivią gyvenseną nebuvo skirtas joks finansavimas.

Kas trukdo politikams suprasti, jog prevencijos priemonės šioje srityje yra išmintinga investicija, o ne išlaidavimas, kad už alkoholizmo padarinius mes mokame net daugiau nei iš alkoholio industrijos į biudžetą įplaukia mokesčių?

Pirmiausia, noriu pabrėžti, kad ciniškas melas – teiginys, jog alkoholio gamintojai yra svarbus mūsų biudžeto ramstis. Kalbama apie didžiules sumas, kurias esą ši pramonė atneša į biudžetą, pamirštant, kad šios sumos – tai ne pelnas, kurį ši industrija sumoka, bet veikiau iš žmonių išvilioti alkoholiui pinigai, kuriuos jie būtų galėję išleisti kam kitam. Iš tų 1,5 milijardo litų, kurie įvairių mokesčių forma parduodant tabako ir alkoholio gaminius suplaukia į biudžetą, absoliučią daugumą sumoka ne alkoholio ar tabako bendrovės, o patys žmonės, t. y. pirkėjai. Jei žmogus nenuperka butelio degtinės ir į biudžetą nepatenka akcizas ar PVM, kurį jis būtų sumokėjęs, tai nereiškia, kad šių pinigų valstybės biudžetas netenka. Tikėtina, kad žmogus už tuos pinigus nupirks kitų prekių, ir mokesčiai keliaus į biudžetą, suklestės kiti verslo sektoriai. Už tuos pinigus žmogus gali įsigyti kokybiškesnio maisto, geresnį rūbą, daugiau skirti kultūrai ir laisvalaikiui.

Beje, ypač skaudu, kai girdime, kad pačios alkoholio industrijos įmonės viešai skelbia, jog dirba net gi nuostolingai ir, suprantu, neturi pelno, nuo kurio mokėtų pelno mokestį į biudžetą. Tai iš kur tada tas teiginys, jog alkoholio industrija yra nepakeičiamas valstybės finansinis ramstis?

Kitas dalykas – jau minėjau, kad mūsų Finansų ministerija mokesčius traktuoja išskirtinai fiskaliniu požiūriu, neklausiant, kokių jie turės ilgalaikių padarinių. Tai užprogramuoja krizę socialinės ir sveikatos apsaugos srityse. Visiems aišku, jog būtent šioms sritims reikia daugiausiai biudžeto lėšų, ir šis poreikis tik didėja. Turime aiškią statistiką, kokių ligų gydymas Lietuvoje daugiausiai kainuoja, kokie šių ligų rizikos veiksniai. Taip pat kiekvienas žmogus, dirbantis socialinės apsaugos srityje, jums pasakys, kiek daug valstybei kainuoja alkoholizmo padariniai, kai visiems mums tenka mokėti pašalpas, spręsti problemas, kurias šiaip jau šeimos ir žmonės turėtų išspręsti savarankiškai. Deja, nei Finansų ministerija, nei aukščiausias pareigas einantys politikai to nenori suprasti.

Žinau, jog alkoholio kontrolės ir prevencijos srityje dirbantys ekspertai bando pateikti mokslinėmis metodikomis paremtus skaičiavimus, kiek valstybės biudžetui kainuoja kiekvienas iš alkoholio pardavimo gautas litas?

Toks tyrimas kaip tik atliekamas šiuo metu, ir renkami duomenys apie visas galimas valstybėje dėl alkoholio vartojimo patiriamas išlaidas (sveikatos pasekmes, socialines pasekmes, teisėsaugos išlaidas irk t.). Tai yra sudėtingi tyrimai, kuriems reikia ne tik daug medžiagos, bet ir sudėtingų skaičiavimų. Iki šiol vadovavomės proporcinio skaičiavimo principu, kai žinodami, kokią dalį BVP praranda šalis kylant alkoholio vartojimui, bandydavome tas proporcijas pritaikyti ir Lietuvai. Dažnai būdavo užsimenama, kad tai ne mūsų skaičiai, todėl alkoholio kontrolės politikai būtina turėti detalius savo šalies skaičiavimus. 2013 metais jau turėtume turėti visus skaičiavimus, tikėtina, kad tuomet nenupirktiems politikams tikrai bus lengviau apsispręsti. O nupirktiems jokie skaičiai nepadarys įspūdžio, nes ir šiuo metu duomenų apie alkoholio žalą yra daugiau nei pakankamai.

Artėja Seimo rinkimai, ir politinės partijos vėl reiškia susirūpinimą didžiuliu alkoholio suvartojimu Lietuvoje, tačiau labai sunku patikėti, kad tai nuoširdus rūpestis. Žinau, jog Jūsų vadovaujama NTAKK siūlys rinkėjams gaires, padedančias pasirinkti per rinkimus. Gal galite kiek plačiau jas pakomentuoti?

Yra keletas Seimo narių, kurie jau daugelį metų ne kalbomis, o darbais rodo rūpestį dėl šios problemos. Jie nuolat registruoja įstatymų pataisas, jas gina Seimo diskusijose, dėl to tampa savotišku savo kolegų pajuokos objektu. Tikrai juos gerbiu ir vertinu. Bet tų kelių sąmoningų ir sąžiningų žmonių Seime nepakanka, kad būtų priimti svarbūs sprendimai.

Pavyzdys su TS-LKD rinkimų programa, kurioje buvo įrašyti labai konkretūs alkoholio kontrolės politikos siekiniai, parodė, jog įrašo programoje nepakanka, kad, nepaisydami pažadų, dalis Seimo narių juos ne tik pamiršta, bet ir elgiasi visiškai priešingai pažadams. Žinoma, lengva kritikuoti TS-LKD, kurios dalis narių pažadus sulaužė, tuo tarpu kitos partijos iš viso apie tai nekalbėjo.

Tačiau artėjant rinkimams kandidatai staiga tampa itin jautrūs socialinėms problemoms, ir pasipila pažadai, kurie ir vėl suvilioja naiviai jais tikinčius rinkėjus.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija veikia jau ne pirmi metai, ir sukaupėme tam tikros patirties vertindami politikų elgesį, ir artėjant rinkimams siūlome rinkėjams atsižvelgti ne į tai, ką politikai žada, o į tai, kaip jie elgėsi būdami Seime. Žinoma, tą galima padaryti tik su dabar Seime esančiais politikais. Jų vertinimui koalicija sudarė Seimo narių reitingą, kuriame Seimo nariai yra išdėstyti pagal tai, kaip balsavo už alkoholio kontrolės politikos siūlymus. Parodyta, kiek kartų pasisakė už, kiek kartų prieš, susilaikė ar net nedalyvavo Seimo posėdžiuose. Tai yra labai objektyvi informacija, kurios nuneigti negali nė vienas Seimo narys.

Koalicija yra gana didelė skėtinė organizacija, ir dalis koalicijoje organizacijoms atstovavusių ar pavienių žmonių patys kandidatuoja į Seimą šiuose rinkimuose save išsikėlę patys ar partijų sąrašuose. Tuos žmones koalicija palaiko be papildomo vertinimo, nes jie savo darbu ir buvimu koalicijoje jau įrodė, kad siekia mokslu pagrįstų tabako, alkoholio ar narkotikų kontrolės politikos įgyvendinimo. Juos raginame aiškiai informuoti rinkėjus apie savo priklausymą koalicijai. Tačiau noriu labai aiškiai pasakyti, kad pati koalicija yra politiškai neutrali ir nepriklauso ar neremia kokios nors vienos politinės jėgos ar partijos. Stebime, vertiname, bendradarbiaujame su visais politikais, kurie palaiko mūsų siekius.

Žmonėms, kurie nėra koalicijoje ir nežinomi politikoje, raginsime pritarti koalicijos įvardytoms veiksmingoms tabako, alkoholio ir narkotikų kontrolės priemonėms ir tokiu būdu išreikšti savo pritarimą. Tokiu atveju juos taip pat skelbsime, kaip pritariančius mokslo pagrįstai žalingų įpročių kontrolei ir palaikysime juos per rinkimus.

Be abejo po rinkimų tęsime stebėseną ir aktyviai informuosim apie tai, kaip politikai laikosi savo duotų pažadų, nes vienintelis būdas nubausti apsimelavusį politiką yra daugiau jo neberinkti, tik sunku pasakyti, kada mūsų žmonės šią pamoką išmoks.

Į dalį Seimo narių sutelkėme ypatingą dėmesį. Tai yra tie Seimo nariai, kurie ne tik klusniai kilojo rankas pagal alkoholio ar tabako gamintojų pageidavimus, bet aktyviai gynė tabako ar alkoholio pramonės poziciją, o kai kurie tokiu būdu net nusižengė savo rinkimų pažadams. Apie tuos Seimo narius stengiamės informuoti jų rinkėjus, siunčiame informaciją rajonų, kurie jie išrinkti gyventojams, savivaldybių tarybų nariams, žiniasklaidai. Dalis tų Seimo narių tai vadina bandymu susidoroti, demonizavimu ir t. t. Tai yra jų reikalas, mes šitos veiklos nenutrauksim ir savo, kaip nevyriausybinės organizacijos vienu pagrindinių tikslų laikome informuoti žmones apie tai, kaip elgiasi politikai, ir jei konservatyviu save laikantis politikas elgiasi taip kaip liberalas, tai gal jis supainiojo partijas arba yra tiesiog melagis. Ir vienu, ir kitu atveju jo rinkėjai gali apsispręsti, ar toks parlamentaras jiems tinkamai atstovauja.

Praktiškai iš karto po 2008 metų Seimo rinkimų naujos Vyriausybės vadovas A. Kubilius pakvietė jus būti jo visuomeniniu patarėju. Kiek suprantu, iki šiol juo esate, tačiau nepanašu, kad jūsų įžvalgos daro didesnę įtaką politiniams sprendimams?

Kiekvienas pareigas (taip pat ir visuomenines) nes būtent visuomeninis patarėjas ir buvau, vertinu kaip įpareigojimą ir tikiuosi, kad sutikdamas jas eiti būsiu maksimaliai išnaudojamas. Deja, turiu pasakyti, kad su premjeru šiais klausimais buvau susitikęs tik du kartus, ir abu kartus mano paties iniciatyva, kai situacija buvo tikrai grėsminga.

Vieną kartą dėl planuojamos likviduoti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos ir jos funkcijų išskaidymo. Tuokart pokalbis, panašu, kad padėjo, ir tarnybos funkcijos vis dėlto nebuvo išskaidytos. Kitas pokalbis buvo dėl Lietuvos Vyriausybės atstovų derybų Europos Komisijoje dėl siūlymų toliau didinti akcizus tabako gaminiams. Tuokart buvo iškilusi grėsmė, kad Lietuva sugriaus planus ne tik sau, bet ir kitoms šalims. Nežinau, kiek iš to pokalbio naudos. Lietuva nevetavo siūlymo, kaip ir kitos planavusios tą daryti šalys, bet ir vėl išsireikalavo ilgiausių pereinamųjų laikotarpių ir neabejoju, jog tai buvo Finansų ministerijos pozicija, kuri demonstruoja tikrą siaurakaktiškumą šioje srityje, kai ne tik nenorima papildomų pajamų į biudžetą, bet ir visiškai neatsižvelgiama į tokių priemonių poveikį išsaugoti žmonių sveikatą. Tuokart premjeras sveikatos pozicijos taip pat nematė reikalo apginti.

Daugiau mano nuomonės Vyriausybės rūmuose niekam nereikėjo, ir jos nebuvo klausiama, nors Vyriausybės ne kartą buvo klausiama apie įvairius su psichoaktyvių medžiagų kontrole susijusius dalykus. Ir nemanau, kad tai yra visuotinė praktika, nes Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kurio neetatinis ekspertas taip pat esu, tos nuomonės atsiklausdavo praktiškai visuomet.

Nesiekiu dėmesio ir neturiu kažkokių asmeninių paskatų nuolat lįsti į akis. Jei neklausia, matyt, nenori žinoti. Taip pat nenoriu būti isteriškas durų trankytojas, todėl po ilgų svarstymų nusprendžiau, jog man nereikia kelti spektaklių ir demonstratyviai atsakyti šios pozicijos, nes manau, kad tai sukeltų per daug negatyvių dalykų, kuriuos kiti ne mažiau pakenkę alkoholio politikai išnaudotų politiniams tikslams ir rinkimų triukams. Todėl iki šiol esu-nesu premjero visuomeninis patarėjas, kurio nuomonės per 4 metus neprireikė, nors alkoholio kontrolė buvo viena karščiausiai patarinėjamų politikos sričių.

Manau, kad premjeras, būdamas partijos vadovas, turėjo galimybę daryti įtaką politiniams procesams, susijusiems su alkoholio reklama, tačiau ir dabar partijos reitingų viršūnėje puikuojasi praėjusių rinkimų programą išdavę ir nešvariais ryšiais su alkoholio pramone siejami politikai. Partija priėmė paramą iš su alkoholio gamyba ir reklamos verslu susijusio koncerno, vėliau į partijos gretas priėmė ir kandidatu vienmandatėje apygardoje iškėlė buvusį alkoholio bendroves vienijusios asociacijos vadovą. Manau, tai daug ką pasako. Matyt, MG Baltic ir alkoholio gamintojai patarinėjo geriau.

Kalbino Andrius Navickas

Knypava.lt