„Neabejotinai Bronius Rutkauskas yra vienas profesionaliausių Kėdainių krašto menininkų. Po jį paviliojusių freskų ši paroda labai nustebino. Akivaizdu, kad kolega nestovi vietoje, jo tapyboje jaučiamas modernus potėpis. Labai smagu, kad jis neužsidaro vien studijoje, o savo žiniomis dalijasi ir su Dailės mokyklos mokiniais“, – su naujos parodos atidarymu sveikindama Bronių Rutkauską sakė Kėdainių dailės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jovita Buinevičienė.

B. Rutkausko tapybos darbų paroda Daugiakultūrį centrą papuošė po maždaug trejų metų pertraukos, kai kėdainiečius jis buvo pradžiuginęs unikalių freskų ant drobės ekspozicija. Dabartinėje parodoje – per trisdešimt pastarųjų kelerių metų aliejinės tapybos ant drobės darbų.

Tapyba leidžia eksperimentuoti

Pasak paties menininko, kurį laiką jo gyvenimą užvaldžiusios freskos labai riboja ir varžo kūrybinius sumanymus. „Aliejinė tapyba ant drobės suteikia daug platesnes spalvines galimybes negu freskos, kurios kuriamos labai specifine technika. Tapyba suteikia daugiau laisvės ieškojimams ir leidžia eksperimentuoti. Mano kūrybinėje biografijoje yra buvę tiek nesąmonių, kad klysti aš jau nebebijau, tad stengiuosi išnaudoti kuo daugiau galimybių“, – parodos atidaryme atviravo paprastai kuklus dailininkas. Anot jo, ši paroda buvo labai laukta ir išnešiota: „Esu iš tų kūrėjų, kurie vienu metu gali tapyti net kelis darbus. Būna, kad pradedu kokį darbą ir vis negaliu užbaigti, tada imuosi kito. Po pertraukos sugrįžtu prie pirmojo ir jį užbaigiu keliais potėpiais. Ruošdamasis šiai parodai vienu metu tapiau net dešimt paveikslų. Tiesiog taip savaime išėjo.“

Labiausiai žavi portretai

B. Rutkauskas prieš freskas žavėjosi abstrakcijomis, tačiau dabar aną kūrybinį etapą jau sakosi užvertęs. „Šiuo metu man daug įdomiau kurti realistiniu pagrindu. Labai patinka senų dvarų aplinka ir aura, atradau nuostabų gamtos grožį. O labiausiai žavi žmonės, jų nuotaikos, emocijos. Paveikslai su žmonėmis man yra patys artimiausi. Juk nėra paprasta pagauti ir perteikti modelio vidinį pasaulį, jo išgyvenimus, būsenas, tiesiog buvimo savimi atmosferą. Gyvename labai dinamiškame pasaulyje, todėl pamatyti ir perteikti tikrąją modelio savijautą gana sunki užduotis kiekvienam menininkui“, – sakė B. Rutkauskas. Jis nepabūgo parodoje eksponuoti net savo autoportretų. Jie, pasak kūrėjo, kiek žaismingi ir ironiški. „Save tapau tam, kad išbandyčiau naujas technikas. Taip lengviausia eiti ieškojimų keliu“, – sakė dailininkas.

Svarbus akcentas – šviesa

„Mane jau kuris laikas domina šviesos galia kūryboje. Aš bandau labai daug kur su ja sužaisti, tad neatsitiktinai šviesa – mano paveikslų ašis“, – sakė B. Rutkauskas. Kūrėjas prisipažino, jog tapydamas paveikslus susidūrė su nemaža problema – modelių paieškomis. „Mano darbuose visai nėra vyriškių. Ne todėl, kad aš nemokėčiau jų nutapyti, bet tiesiog neatsirado norinčiųjų pabūti modeliais. Net galvojau, gal reikia pasitelkti žiniasklaidą, kad padėtų surasti modelių. Tačiau problemą padėjo išspręsti artimieji, draugai ir kaimynai. Esu dėkingas visiems, kas sutiko papozuoti ir dabar žvelgia iš mano paveikslų“, – pasakojo talentingas ir labai reiklus sau dailininkas.

B. Rutkausko dvylikametė kaimynė Marija atėjusi į parodos atidarymą buvo labai nustebusi: „Buvau laiminga, kai mane kaimynas pakvietė pozuoti paveikslui. Mačiau, kaip vyksta jo darbas, bet galutinio rezultato nebuvau mačiusi. Prieš parodą mama gavo žinutę, kad mes su sese, kuri taip pat pozavo, ateitume į Daugiakultūrį centrą. Esu priblokšta, kaip tikroviškai ir gražiai kaimynas mane nutapė“, – džiaugėsi jaunasis B. Rutkausko modelis.

Vilija Mockuvienė

Knypava.lt