Šalia istorinio Mikalojaus Daukšos ąžuolo nuo 19-ojo amžiaus pirmosios pusės iškilusios Babėnų kapinaitės skęsta šiukšlėse. Aplink akmeninį šių kapinaičių paminklą – apstu tuščių alaus „bambalių“, įvairiaspalvių traškučių, saulėgrąžų pakuočių, kitokio šlamšto.

„Žmonės prarado bet kokį kultūros jausmą. Vos spėjame šiukšles išgabenti, žiūrėk, ir vėl tas pats. Ačiū, kad pranešėte. Vešim dar kartą“, - atsiduso kapinaites prižiūrinčios Kėdainių seniūnijos seniūno pavaduotojas Algirdas Krivičius. Pasak A.Krivičiaus, teritoriją prie istorinio Mikalojaus Daukšos ąžuolo itin pamėgo vietinis jaunimas. O kaip juos išmokyti kultūros?

„Ne kartą prašėme policijos paramos, tačiau ir tai nepadėjo. Pamatęs pareigūnų automobilius jaunimėlis dingsta. Tačiau neilgam“, - sakė A. Krivičius.

Kažin ar jau kelis šimtmečius augantis Mikalojaus Daukšos ąžuolas dar kada nors panašų siautulį buvo patyręs?

Iš kartos į kartą perduodami pasakojimai, kad šį ąžuolą pasodino pats lietuvių raštijos pradininkas Mikalojus Daukša – mat pirmojoje 16-ojo amžiaus pusėje, apie 1527-1537 metus, jis gimė būtent Babėnuose. Matyt, neatsitiktinai ši vietovė kartais vadinama ir Daukšiais.

Dabar M.Daukšos ąžuolas – maždaug 23 metrų aukščio. Jo kamienas – 1,70 metro skersmens, 1999 metais šis ąžuolas paskelbtas saugomu botaniniu objektu, o nuo 2002-ųjų gruodžio 20-osios įtrauktas į valstybės saugomo gamtos paveldo sąrašą.

Primename, kad M. Daukša iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė J. Ledesmos katekizmą ir 1595 metais jį išleido. Šis „Katekizmas“ laikomas pirmąja lietuviškai išleista knyga. Jo kalba tebežavi žodingumu, vaizdumu, sakinių sklandumu.

Mikalojaus Daukšos ąžuolas dažnai lankomas turistų. Ką jie galvoja, netoliese pamatę šiukšlių krūvas?

Renata Smirnova

Knypava.lt