Vyriausybė pritarė darbo grupės pasiūlymams dėl Tarmių metų minėjimo. 2013-uosius paskelbus Tarmių metais, siekiama populiarinti lietuviškas tarmes, palaikyti jų gyvybingumą ir vartojimo tradicijas. Tarp ministrų kabineto patvirtintų priemonių – pasiūlymai surengti tarmių festivalį Anykščiuose, organizuoti senąją lietuvių raštiją įvairiomis tarmėmis pristatantį renginių ciklą, skatinti mokslinius tarmių tyrimus. Kitąmet taip pat planuojama organizuoti „tarmiškiausios“ regioninės televizijos
[ tęsti... ]

Apie obuolius – žodynuose Obuolys – obelies vaisius. Obuoliai gali būti rūgštiniai, saldiniai, miltingi, sunokę. Juos skina, raško. Šakos lūžta obuoliais. Veideliai gali būti kaip obuolėliai – raudoni, gražūs. Tai sakinukai, sudaryti remiantis „Dabartinės kalbos žodynu“. Jame rašoma, kad žodžio „obuolys“ antra reikšmė – „šio vaisiaus pavidalo daiktas, dėmė“: obuoliais muštas arklys. Sudėtiniai terminai: Adomo
[ tęsti... ]

Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir mobiliojo ryšio paslaugų įmonių vadovus, kad juridiniams ir privatiems klientams Lietuvos Respublikos teritorijoje siunčiamos trumposios žinutės (SMS) būtų valstybine kalba – parengtos ir išsiųstos lietuvišku raidynu. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga patikino, kad technologija, skirta siųsti įvairių kalbų, taip pat ir
[ tęsti... ]

Lietuvių kalboje yra žodžių, kurių kirčiavimas dar nenusistovėjęs. Realioji vartosena ne visada palaiko kodifikuotą kirčiavimo normą. Atsižvelgusi į sistemiškumo reikalavimus ir realiosios vartosenos polinkius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija patikslino kai kurių paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normas, tarp jų ir daiktavardžių kardas, šalmas, šarvas, žr. 2003 m. gegužės 29 d. rekomendaciją Nr. K-2 „Dėl kai kurių pirminių
[ tęsti... ]

Artėjant miesto gimtadieniui, norisi vėl priminti svarbių Kėdainių krašto žmonėms pavadinimų ir vardų kilmę ir kitus su jais susijusius dalykus. Nors tikrai gražu apipinti legendomis ir įvairius pavadinimus, ir reikšmingesnius istorinius faktus, bet yra žmonių, kurie nori žinoti ir nustatytus tikrus duomenis. Kokia Kėdainių ir Nevėžio pavadinimų kilmė? Nevėžio vardo kilmė gana aiški. Mūsų proseneliai
[ tęsti... ]

Jau daug metų vis kalbama, kad štai nustos žmonės skaityti knygas, visi skaitysim kompiuteriuose arba iš viso neskaitysime, tačiau… gyvenimas rodo kitaip: knygynuose žmonių gausu, bibliotekose taip pat netrūksta skaitytojų. Apie pomėgį skaityti kalba ir mūsų kalbinami rajono žmonės. Pasidomėjome, ką ir kodėl skaito rajono savivaldybės vyr. specialistė Rūta Švedienė. Kartais knygų galima ir… klausyti
[ tęsti... ]

Ar žinote, kad… Valstybinė lietuvių kalbos komisija šių metų pradžioje atvėrė visuomenei Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadą, sukauptą pãsvetainėje vardai.vlkk.lt. Šioje pasvetainėje teikiami visi Lietuvos Respublikos piliečių (2006 m. Gyventojų registro duomenimis) ir Lietuvoje 1991–2010 m. gimusių vaikų vardai (ir vardai vaikų, gimusių užsienyje, bet įtrauktų į 3 625 298 asmenų) vardai. Vardai analizuojami, grupuojami
[ tęsti... ]

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas buvęs labai valingas, atkaklus ir nuoseklus, garbėtroška, negailestingas, tačiau ir labai išmintingas. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai apie jį taip manė – jis tuo metu sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė daugelį Kryžiuočių ordino
[ tęsti... ]

Likus mažiau nei 200 vartotojų, ketų kalbai iškilo didžiulis pavojus. Šia kalba kalbama tik keliuose kaimuose, išsimėčiusiuose Jenisėjaus slėnyje, centriniame Sibire. Kalbos, kuria kalba tiek mažai žmonių, išnykimas gali pasirodyti nereikšmingas. Vis dėlto, kaip ir visos kalbos, ketų kalba unikali. Jos gramatika viena sudėtingiausių iš visų kalbų, kurias kada nors yra tyrinėję lingvistai. Patiems ketams
[ tęsti... ]

Dažnokai suabejojama, kaip rašyti prašymą, nes jo forma nėra reglamentuojama Dokumentų rengimo taisyklių, juolab kaip formuluoti prašymo tekstą, nėra jokių nurodymų. Kyla abejonių ir dėl kalbinių dalykų, susijusių su prašymų rašymais. Suteikti ar leisti? Apibendrintai norminiuose teisės aktuose rašoma: atostogų suteikimas, suteikti atostogas ir pan. Pasakymas suteikti atostogas vartojamas apibendrintai kalbant apie atostogas kaip apie
[ tęsti... ]