Baigiantis ilgajam Joninių savaitgaliui, šeštadienį, Josvainių gyvenvietėje Angiriuose rinkos Angerių, Grašvos Varnupės ir Ruseinių kaimų bendruomenių gyventojai bei anksčiau čia gyvenę žmonės.

Į keturių kaimų ,,Tėviškės“ šventę tęsdami prosenelių ir tėvų tradicijas, suvažiavo ne tik kelių kartų šeimos su vaikais ar anūkais iš visos Lietuvos, bet ir po platų pasaulį pasklidę kraštiečiai.

Renginys prasidėjo Josvainių bažnyčioje. Mišioms pasibaigus, visi patraukė prie ūkininko Antano Mažeikos pastatyto paminklo. Buvo prisiminti iš šių kaimų kilę bei daug pasiekę šviesuoliai:  profesoriai, mokytojai, garsūs įvairių sričių specialistai.

Prie šio  renginio prisidėjo net keletas  aktyvių bendruomenės narių: Antanas Mažeika,  Elvyra Šilkaitienė, Bronė Ambrazevičienė, Rimvydas Raščiauskas, Romualdas Zacharevičius, Josvainių parapijos klebonas Edvinas Rimavičius ir kiti. Jų dėka šis renginys tapo tradiciniu suėjimu.

Ūkininkas Antanas Mažeika prisiminė: -,,Anksčiau sekmadieniais visi po šv. Mišių bažnyčioje lankydavo artimųjų kapus, susitikdavo su giminėmis, o vakarop, drauge, jauni ir seni linksmindavosi bendroje gegužinėje. Iš pradžių šias tradicijas puoselėjo tik Ruseinių kaimas, o vėliau prisidėjo ir kiti, aplinkiniai kaimai.

Į šią šventę susieinam jau treji metai, todėl kilo mintis pastatyti šį paminklą, simbolizuojantį  buvusioms, esamoms ir būsimoms šių  kaimų kartoms, vienybę bei tvirtą draugystę.

Žmonės, kurie čia anksčiau čia gyveno suvažiuoja net iš visos Lietuvos. O ir aš pats kasmet labai laukiu šios šventės“ - džiaugėsi A. Mažeika.

Elvyra Šilkaitienė iš Varnupių tikino:  -,,Mintis prisijungti prie ,,Tėviškės“ šventės subrendo prieš keletą metų. O prisijungus, kad lengviau būtų organizuoti renginį, nusprendėme išsirinkti kiekvieno kaimo gimtinės prezidentą.

Žinoma, neapsieiname ir be Rimvydo Raščiausko ir kitų rėmėjų pagalbos. Juk bendrom jėgom- žymiai lengviau visa tai įgyvendinti.

Kasmet į šį renginį sugrįžta apie 1500 ir daugiau kraštiečių iš Panevėžio, Šiaulių ir kitų miestų. Stengiamės šias tradicijas įskiepyti ir savo vaikams bei anūkams įtraukiant juos taip pat į šią veiklą, nes vis dėlto, dauguma susirenka vyresnio amžiaus dalyvių“.

Netrukus kraštiečiai buvo pakviesti į  nuostabų gamtos prieglobstį, kairiajame Šušvės krante. Žmonės rinkosi nešini įvairiausiomis vaišėmis, o jų veidai švytėjo nuoširdumu ir džiaugsmu. Naminiais patiekalais, sodo ir daržo gėrybėmis bei gėrimais nukrauti stalai priklausę vis kitam kaimui, žadėjo ilgą vakaronę.

Šventėje netrūko įvairiausių varžybų, dainų, vaišių, vaikų klegesio. Liejosi ilgi, neišsenkantys pokalbiai.

Ne vieno smalsaus praeivio akį traukė, Kėdainių fotografų draugijos nario, Romualdo Zacharevičiaus paroda ,,Mano kaimas“, apkeliavusi nemažai pasaulio šalių. Nuotraukose įamžinti kraštiečiai, sustabdytos jų gyvenimo akimirkos, kaimo žmonių darbiniai santykiai, menantys ankstesnę santvarką.

Besidalindamas prisiminimais daug šiltų žodžių negailėjo R. Zacharevičius : ,,Tai gera proga pamatyti vaikystės draugus, atgaivinti prisiminimus.

Dar visai neseniai savo anūkėm pasakojau, kaip gyvenome anuomet, kai nebuvo elektros, televizoriaus, netgi šilto vandens. O norint pamatyti kiną, kurį rodydavo tik kartą per mėnesį, tekdavo tėvo prašyti kinkyti arklius ir vežimu dardėti. Joms tai – neregėta naujiena“.

,,Gaila tik, kad kasmet, pažįstamų vis mažėja. O svarbiausia, kad šiais laikas žmonės labai pasikeitė. Mes, vyresnioji karta,  susitikę bendraujam kaip artimi giminės. O tarp jaunimo tarsi nėra ryšio, kiekvienas kovoja tik už save, dvelkia susvetimėjimu“- liūdna gaida pokalbį užbaigė pokalbį pašnekovas.

Siekiant atgaivinti  ilgaamžę praeitį, išlaikyti šimtametes tradicijas, ar  suprasti tai kuo gyveno ir džiaugėsi  senoliai, būtina bendrauti: kraštiečiams, naujakuriams,  jaunimui ir seniesiems kaimo žmonėms. Tokie susitikimai stiprina bendruomenę, padeda prisiminti ir išlaikyti senąsias tradicijas. Juk kiekvienas kaimas turi savitą aplinką, bendruomenę bei papročius.

Šiuo metu, dauguma kaimų nyksta, nes senoliai išeina Anapilin, o jaunimas traukia į  didžiuosius miestus. Dažniausiai į kaimą atvykstanti naujakurių šeima, sodyboje praleidžia tik savaitgalius ar atostogas.

O juk taip gera, kad ir kur bebūtum, sugrįžti į tėviškę…

Kristina Vainauskienė

Knypava.lt