Stulgys, viena rečiausių mūsų krašto paukščių rūšių, baigiantis pirmai birželio dekadai stebėtas Žuvinto pelkės pakraštyje. Neįprastas šio sutemų paukščio elgesys dieną veisimosi laikotarpiu, leidžia manyti, kad stulgiai šįmet peri Žuvinto biosferos rezervate.

Stulgio elgsena, kai paukštis vilioja nuo lizdo ar jauniklių šviesiu paros metu Žuvinto biosferos rezervate iki šiol nėra matytas. Pabaidytas iš šlapios viksvinės pievos neramus paukštis nuskrido vos keliasdešimt metrų, leidosi, vėl kilo ir paskridęs vos kelis metrus nutūpė į šalia esantį rapsų lauką. Įdomu stebėti stulgiui būdingas manieras: visas tik pučiasi, uodega išskleista ir užriesta, palinkęs prie žemės neria tolyn, kad tik išliktų nepastebėtas. Pajutęs, jog pavojus jam negresia, slapukas pakyla į orą ir nerangiai leidžiasi į pirmo pakėlimo vietą. Paprastai taip elgiasi perintys ar jauniklių turintys sparnuočiai.

Teritorija, kurioje aptikome stulgį yra Dambavaragio pelkė Kiaulyčios botaniniame-zoologiniame draustinyje. Čia esančios šlapios pievos patrauklios ne vienai retai paukščių rūšių. Šią teritoriją mielai perėjimui pasirenka visoje Europoje retos ir saugomos: meldinės nendrinukės, mėlyngurklės, pievinės lingės, švygždos, griežlės.

Žuvinto biosferos rezervate kiekvienas stulgio stebėjimas yra labai svarbi naujiena, įtarimų, kad jis čia nuolat gyvena ir galbūt peri, būta ir anksčiau. Ankstesniais metais, dažniausiai sutemų metu buvo girdimas ar pastebimas tose pačiose Dambavaragio pievose, Epušės pusiasalyje. Pernai jie stebėti Amalvo polderyje.

Stulgiai - keliaujantys, klajojantys paukščiai ir veisimosi periodas nėra aiškiai apibrėžtas, todėl iš tikrųjų sunku patvirtinti, kad šis itin retas sparnuotis čia peri. Tam geriausias įrodymas būtų surasti jo lizdą, ko rezervate dar niekam nepavyko padaryti. Paslaptingas naktinis šio paukščio gyvenimo būdas neleidžia mums žinoti apie jį tiek, kiek norėtume.

Dabartiniu metu stulgiai aptinkami perint tik devyniose pasaulio valstybėse. Jie nesudaro porų, todėl populiacija įvertinama tuoktuvių metu susirenkančių į tuoktavietes patinų skaičiumi. 2010 m. tyrimų duomenimis Lietuvoje užregistruota tik apie 100 tuoktavietes lankančių patinų.

Spėjama, kad XIX a. stulgys dar buvo gausus paukštis mūsų krašte, netgi buvo medžiojamasis paukštis, vėliau buvo manoma, kad stulgiai Lietuvoje jau išnyko. Šiais laikais stulgys yra globaliai nykstantis ir vienas iš rečiausių Lietuvoje perinčių paukščių. Jis saugomas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos įstatymais ir įvairiais tarptautiniais teisės aktais bei susitarimais. Lietuvoje stulgys priskiriamas Raudonosios knygos, 1(E) išnykstančių paukščių kategorijai, yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

Žuvinto biosferos rezervato direkcijos informacija

Ekonaujienos.lt

Knypava.lt