Vasara maloni ir tuo, kad nuotaikos negadina šildymo sąskaitų lapeliai. Tačiau šaltąjį sezoną kamavę klausimai vis sugrįžta: kodėl šildymas toks brangus? gal visgi renovuoti namus? ar įmanoma susitarti su kaimynais? ar tai apsimokės? ar užteks pinigų? o gal atsijungti nuo centrinio šildymo tinklų? o gal nedidės PVM šildymui? Šiluma brangiai atsieina ir gyventojams, ir valstybei. Šiluma per brangi ir visai Europai. Ir pigs ji vieninteliu atveju – jei bus vartojama mažiau. Europos Komisija siūlo energijos taupymo tvarką, kuri būtų privaloma ir realiai mažintų suvartojamus energijos kiekius.

Diskusijos kaip piginti šilumą ir apsižodžiavimas, kas kaltas dėl kainų, galės vykti ir toliau, tačiau keletą žingsnių teks žengti jau dabar. ES sumanyme ryškiau išsiskiria idėja pačius tiekėjus įpareigoti rūpintis šilumos taupymu. Visi didesni tiekėjai, kurie kasmet paskirsto ar parduoda bent 75 GWh energijos (tokių Lietuvoje apie dvidešimt), būtų įpareigoti kasmet sutaupyti 1,5 % parduodamos energijos. Ir taupyti jie turės ne šaldydami vartotojus, bet patys didindami tiekiamos energijos efektyvumą: kiaurus langus keisdami naujais su paketais, šiltindami stogus, laiptines ir pan. Kiekvienai valstybei bus palikta pačiai spręsti, ar tokią šilumos tiekėjų pareigą reikia įtvirtinti įstatymu ar įtikinti ją prisiimti savanoriškai.

Pasiūlyme taip pat apibrėžiamos prievolės valstybinėms įstaigoms: jos galės įsigyti ar nuomotis tik kokybiškai apšiltintas, energijos vėjais neleidžiančias patalpas ir pirkti paslaugas ar biuro įrangą, kuri priskirta aukščiausiai energijos vartojimo efektyvumo klasei. Kasmet turės būti renovuojama bent 3 % visų valstybinių įstaigų naudojamų patalpų ploto.

Į ką pirmiausia pažvelgiate gavę sąskaitą už šildymą? Mokėtina suma visad riebiai pajuodinta, o kiti sąskaitos skaičiai paprastam mirtingajam tikrai sunkiai suvokiami. Guvesni gyventojai bando vesti apskaitą, kiek energijos jie suvartoję anksčiau, kaip keitėsi mokėtina suma. Tačiau pripažinkime, kad tokiems paskaičiavimams reikia buhalterio gyslelės arba ypatingo azarto. Deja, pačiam tenka ne tik skaičiuoti, bet ir kurti lygtis ar net formules. Pagal naują europinį įstatymą valstybės turėtų išreikalauti, kad vartotojui būtų teikiama aiški informacija, kuria remdamasis jis galėtų įvertinti taupymo galimybes. Mes turėtume sužinoti ne tik tai, kiek suvartojome šiemet, bet ir kokios mūsų būsto energijos sąnaudos per tą patį laikotarpį pernai; taip pat turėtume gauti informaciją, kiek energijos vidutiniškai suvartoja tipinis į mus panašus vartotojas. Atsirastų galimybė sužinoti, kaip keitėsi mūsų vartojimas: kiek mūsų buto šildymui suvartota kWh, kJ arba m3 ir kiek litų tai mums kainavo kiekvieną pastarosios savaitės dieną, pastarąją savaitę, pastarąjį mėnesį ir pastaruosius metus. Šitaip galėtume ne tik pasitikrinti skaitiklių rodmenis, bet ir palyginti, kaip skiriasi mūsų vartojimas, kiek naudos atneša pastangos taupyti (arba kiek atsiena šaltai žiemos dienai palikta pravira orlaidė) ir pan. Turėtų būti įtaisyti individualūs elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ir buitinio karšto vandens skaitikliai, kad sužinotume kiek ir kada energijos suvartojome. Jeigu individualių suvartotos šilumos skaitiklių daugiabučio bute techniškai įrengti neįmanoma, tada kiekviename radiatoriuje turi būti naudojami individualūs šilumos sąnaudų skirstytuvai su ekranas, kad galutinis pirkėjas galėtų sužinoti esamą šilumos vartojimo vidurkį ir vartojimo svyravimus.

Visą žiemos sezoną žiniasklaidoje apstu patarimų, kaip taupyti energiją; savo idėjas atskirais bukletais leidžia kitų šalių ekspertai, o techninį išsilavinimą turintys mėgėjai bando patys dėliotis taupesnio gyvenimo taisykles. Tačiau ne kiekvienas gali tapti inžinieriumi mėgėju. Kodėl kasmet iš naujo taupymo patarimų reikia ieškoti iš naujo ir vis kituose laikraščiuose ar gaudyti per radiją? Naujasis įstatymas įpareigotų informuoti vartotojus apie organizacijas ar interneto svetaines, kur būtų visada rastume žinių apie taupymo priemones ir lyginamąsias skirtingų šildymosi ar energijos naudojimo prietaisų charakteristikas.

Apie energijos taupymą ketinama priminti ir verslui. Mažoms įmonėms valstybė turės pasiūlyti programas, skatinančias mažas įmones ir namų ūkius atlikti energijos vartojimo auditą, t. y. pasitikrinti, ar išnaudotos efektyvaus naudojimo galimybės. Stambiam verslui bus kas trejus metus privaloma užsakyti tyrimus, nustatysiančius, kur jos galėtų sutaupyti energijos.

Ar tikrai taip bus? Ir kada? Šios taisyklės dabar pateikiamos kaip projektas. Jas dar gali sušvelninti (arba sugriežtinti) Europos valstybių atstovai ir europarlamentarai. Kai jos įsigalios, dar prabėgs laiko, kol savo įstatymus atitinkamai pakeis kiekviena Europos valstybė.

Kryptis aiški: mažiau vartoti, taupiau vartoti energiją ir mažiau mokėti. Nubrėžtas ir terminas, kada pasiūlytosios taisyklės turėtų atnešti konkrečių rezultatų: 2020 metai.

Europosistorijos.lt

Knypava.lt