Įsibėgėjus vasarai, nemaža dalis Kėdainių jaunimo poilsio nuo mokslų metu ruošiasi ne tik ilsėtis, bet ir užsidirbti pinigų savo laisvalaikiui. Tačiau ar lengva nepilnamečiui moksleiviui, 12 klasių baigusiam abiturientui ar studijuojančiam universitete studentui rasti darbą?
Atsakymas paprastas – ne. Lietuvoje kaip viena didžiausių ir prioritetinių problemų yra išskiriamas jaunimo nedarbas, kuris šiuo metu šalyje siekia apie 30 proc. Taigi, tarp 15–24 metų jaunuolių darbo neturi kas trečias asmuo, įsiregistravęs Darbo biržoje. Labai dažnai jiems, net ir pabaigusiems mokslus, tenka būti visiškai remiamiems tėvų, kadangi savarankiškos darbo paieškos būna bevaisės.
Emigracija, maža alga ar pašalpos
Jaunas bedarbis yra ne tik nusivylęs valdžios sistema jaunuolis, potencialus emigrantas į užsienio šalis, bet ir dar vienas valstybės išlaikytinis, kuriam valstybė moka pašalpas ir taip šaliai sunkiu ekonominiu laikotarpiu.
Ką tik 12 klasių pabaigęs abiturientas Julius teigė, kad Lietuvoje jaunam žmogui rasti darbą, atitinkantį lūkesčius, yra labai sunku. „Esu jaunas, savarankišką gyvenimą pradedantis žmogus, turiu daug poreikių, todėl norėčiau uždirbti bent tūkstantį litų per mėnesį. Žinau, kad Lietuvoje tiek uždirbti jaunam žmogui yra neįmanoma, tad mano žvilgsnis vis labiau krypsta į užsienį“, – teigė jis ir pridūrė, kad panašiai galvoja dauguma jo bendraamžių.
Lietuvoje maži atlyginimai, dideli mokesčiai neužtikrina kokybiško gyvenimo.
„Stengdavausi dirbti nuo 16 metų kiekvieną vasarą, tad iš patirties žinau, kad darbdaviai į jauną, darbo prašantį žmogų, nežiūri rimtai“, – sakė Julius. Be to, pasak jo, įsidarbinti gimtajame mieste – Kėdainiuose – daug mažiau galimybių negu didmiestyje, be to, ne visada yra galimybių važinėti į Kauną ar kitą miestą. Pašnekovas juokais reziumuoja: „Šiais laikais jaunimui vienintelė ir geriausia išeitis būti tėvų išlaikytiniais“.
Abiturientams – tik sezoniniai darbai
Darbo biržos Kauno teritorinio padalinio, aptarnaujančio ir Kėdainių rajoną, Darbo išteklių vedėja Inga Balnanosienė teigė, kad jaunimo nedarbo tendencijos Kėdainių rajone yra panašios kaip ir likusioje Lietuvoje: šiuo metu rajone darbo neturi 7 procentai visų darbingo amžiaus žmonių, tarp jaunimo bedarbiais yra 25 procentai Darbo biržoje registruotų asmenų.
Ne vienoda padėtis kaimo ir miesto vietovėse: jaunimo nedarbas žymiai didesnis kaimiškosiose vietovėse. Pašnekovė akcentavo, kad visą vaizdą šiuo metu iškreipia universitetus baigę absolventai, mat per ateinančius kelis mėnesius dalis jų darbą susiranda ir įsilieja į darbuotojų gretas arba paprasčiausiai emigruoja į užsienį.
Darbo birža suteikia tik tam tikrų lengvatų darbdaviams, įdarbinantiems universitetus baigusius studentus: valstybė pusę metų subsidijuoja tokio buvusio studento darbo vietą išmokėdama jam pusę atlyginimo, kitą pusę dengia darbovietė. Tokiu būdu padedama studentams, tik baigusiems mokslus, įgyti tam tikros darbinės patirties, kurios jie dar neturi.
I. Balnanosienė sakė, kad mokyklas baigusiesiems dažniausiai siūlomi laikini, sezoniniai darbai, mat esant sunkiai ekonominei padėčiai darbdaviai mieliau renkasi būsimus darbuotojus su patirtimi.
Perspektyvos – liūdnos
Darbo biržos atstovė teigė, kad šiais metais jaunimo nedarbo problema išliks dar gana opi. I. Balnanosienė sakė mananti, kad sprendžiant jaunimo nedarbo problemas turi dalyvauti visos valdžios institucijos – tiek valstybinio lygmens, tiek vietos valdžios. I. Balnanosienė būsimiems moksleiviams patarė, jog renkantis profesiją, privalu pasidomėti pastarųjų trejų metų tendencijomis darbo rinkoje: kokių darbuotojų trūksta darbo rinkoje, kokios profesijos yra paklausios, kokios – ne. Renkantis studijas nesivadovauti mados ar populiarumo aspektais.
Populiariausi yra socialiniai mokslai, nes juos studijuoti yra lengviau, tačiau gavus socialinių mokslų diplomą dar tikrai nebūsi tikras, jog teks dirbti pagal specialybę. „Socialinių mokslų diplomą turintiems asmenims įsitvirtinti darbo rinkoje bus daug sunkiau nei technologijų ar informacinių technologijų mokslus baigusiam studentui“, – sakė I. Balnanosienė.
Jaunimo nedarbo problemos sprendžiamos ir mūsų rajono mastu – yra kuriamas rajono jaunimo problemų sprendimo planas, kurį numatyta pateikti savivaldybės Tarybai tvirtinti šių metų rudenį.
Kėdainių rajone yra išskiriamos tokios pagrindinės tarp jaunimo problemos: savanorystės ir iniciatyvumo stokos, motyvacijos stokos, saugumo renginių metu stokos, žalingų įpročių jaunimo tarpe stokos, jaunimo nedarbas bei jaunų žmonių emigracija iš Kėdainių savivaldybės.
Vaida Masilionytė
Knypava.lt
