Ne tik Lietuvos, bet ir Europos istorikai Žydų gatvės 2-uoju numeriu pažymėtą namą vadina unikaliu žydų architektūros, etnografijos, miestietiškos kultūros reliktu, kurį išsaugoti ateities kartoms – Kėdainių garbės reikalas. Tačiau šis pastatas jau senokai stovi tuščias ir vis labiau nyksta. O šią vasarą tapo aplinkinius gyventojus gąsdinančia valkatų buveine.

,,Skųsitės? Padegsim!“

Valkatos, kaip žinia, įkyrūs tipai: nepripažįsta nei ramybės, nei sanitarijos normų, nei mandagumo. Netekę kantrybės keli kaimynystėje gyvenantys miestelėnai ryžosi ateiti į ,,Kėdainių mugės“ redakciją: ,,Būkite žmonės, padėkite! Į tą namą atsliūkinę ,,bomžai“ kelia ten tikras orgijas: girtuokliauja, rėkauja, keikiasi, šiukšlina, atlieka gamtinius reikalus, ne tik rūko, bet ir laužus susikuria.

Istorinis kiemas pilnas išmatų, smarvė tokia, kad aplinkiniams gyventojams nesinori langų praverti, be to, baisu, kad vienąsyk viskas nepavirstų pelenais. Kelis kartus kreipėmės į policiją. Pareigūnai tuos benamius išvežė, bet jie netrukus grįžo ir aplinkinių namų gyventojams pagrasino daugiau nesiskųsti, nes padegs“, - nedrąsiai pasakojo miestelėnų delegacija.

 ,,Vaizdelis – ne koks“

Žurnalistinė patirtis ir smalsumas pirmiausiai paskatino nueiti iki to namo ir apsidairyti. Į akis krito apleista aplinka: aplink – aukšti žolynai, dilgėlynai, tarp jų – išmatų krūvelės. Į istorinį namą patekti – jokių problemų: durys teužremtos keliomis lentomis. O viduje tikrai gausu gyvenimo ženklų – senų čiužinių, skudurų, maisto likučių, kažkokių rakandų.

Ieškos vieni kitų

Apsidairius ir įsitikinus, kad delegacija pasakojo tiesą – skambutis Kėdainių miesto seniūnui Alvydui Kleivai. Jis pažadėjo nedelsdamas susisiekti su policijos pareigūnais ir bandyti valkatas iš istorinio pastato iškeldinti.

Miesto galvai susisiekti su pareigūnais, matyt, nebus sunku, nes tokį pat pasakojimą išklausęs Policijos komisariato viršininkas Dainius Dobilas sakė, kad pirmiausiai kreipsis į seniūniją.

,,Asocialūs valkatos – ne tik Kėdainių, bet ir visos šalies piktžaizdė. O mes tokius piliečius, deja, net į areštinę galime uždaryti ne bet kada: reikia, kad jie pažeistų viešąją tvarką arba bent jų kraujyje būtų aptikta per pusantros promilės alkoholio.

Praėjusią savaitę vieną tokį benamį visgi atvežėme į policiją. Po to reikėjo ir mašiną, ir patalpas dezinfekuoti, ir pareigūnus siųsti gerai išsimaudyti, nes iš sulaikytojo ropojo utėlėtas, šokčiojo blusos“, - pasakojo Policijos komisariato vadovas. Šiuo atveju, pasak D. Dobilo, kartu su miesto vadovais teks ieškoti namo, kurį pamėgo valkatos, savininkų: ,,Jie juk kažkur yra, tad turi ir pasirūpinti bent tokia savo turto apsauga, kad nekiltų grėsmės kitiems.“

Pabaigai – keli faktai

Jau daugiau nei du dešimtmečius Kėdainių senamiestį tyrinėjantis archeologas Algirdas Juknevičius Žydų gatvelės 2-ojo namo unikalumą apibūdino trumpai: ,,Šis pastatas, ko gero, vienintelis Lietuvoje, kuriame sujungtos keturioms paskirtims pritaikytos patalpos – religinių maldų prieangis, gyvenamieji kambariai, kalvė ir tvartelis. Į kiekvieną šių patalpų galima patekti tiek iš lauko, tiek iš gretimos kitos – tam įrengtos ir išorinės, ir vidinės durys.

Iki 20-ojo amžiaus vidurio šiame name gyveno žydų šeima. Tačiau namas statytas kur kas anksčiau: erdvus rūsys ir išorinės sienos mūrytos dar 17-ajame amžiuje. Pagal žydų stilių šis namas pertvarkytas ir priestatais papildytas 19-ajame amžiuje. Netaisyklingo stačiakampio formos sodybinis sklypas aplink pastatą buvo suformuotas 19-ojo amžiaus pabaigoje.

Žydų kultūrą ir paveldą tyrinėjančio Europos universiteto Sankt Peterburgo centro vadovo profesoriaus Valerijaus Dymšičo teigimu, visoje Rytų Europoje teišlikę keli panašūs autentiški pastatai. Kiti per gausius 19-ojo ir 20-ojo amžiaus kataklizmus buvo sugriauti arba perstatyti. Kėdainiuose išlikusį pastatą V. Dymščas vadina unikaliu žydų architektūros, etnografijos ir miestietiškos kultūros reliktas, kurį išsaugoti ateities kartoms – mūsų krašto garbės reikalas.

Vilija Mockuvienė

Knypava.lt